TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į darbą kaip į šventę kasdien keliauja 36 proc. lietuvių

2016 01 06 16:45
pixabay.com nuotrauka

Turėjote ne kokią darbo dieną? Kam gi jų nepasitaiko? Pasirodo, daugiau nei trečdaliui lietuvių, kurie sako, kad visos jų darbo dienos kiekvieną savaitę yra puikios.

Statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas tarptautinis „Geros dienos darbe“ tyrimas parodė, kad 36 proc. įvairiuose sektoriuose dirbančių Lietuvos gyventojų eilinę darbo savaitę sudaro vien tik geros ir sėkmingos dienos. Tiesa, kalbant apie pasitenkinimą darbu, lietuviams kol kas dar toloka iki tyrime taip pat dalyvavusių Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir net kaimyninės Latvijos.

Lietuviai laukia išsvajotojo penktadienio, latviai – antradienio

Visose Skandinavijos valstybėse bei Vokietijoje daugiau nei 60 proc. apklausos dalyvių teigė darbo savaitėje paprastai neturintys nei vienos prastos dienos. Latvių rezultatai pasiskirstė maždaug per pusę tarp turinčių keletą prastų darbo dienų per savaitę ir jų neturinčių visai. Tuo metu beveik trys iš penkių darbuotojų Lietuvoje per darbo savaitę išgyvena vieną ar dvi blogas dienas, dar arti 6 proc. lietuvių didžiąją dalį darbo savaitės susiduria su įvairiais sunkumais.

Kaip ir galima numatyti, nemėgstamiausia darbo diena savaitėje lietuviams yra pirmadienis, mylimiausia – penktadienis. Tokias pat preferencijas dėl darbo savaitės dienų turi ir kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojai, išskyrus latvius, kuriems darbo savaitėje kažin kodėl mieliausias antradienis. Jei daugiau nei 40 proc. lietuvių labiausiai patinka dirbti penktadienį, tai tik mažiau nei penktadalis latvių išskiria būtent šią dieną.

Lietuviai, kaip ir kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojai, geriausiu paros metu darbui įvardija ryto valandas, tačiau vyturių tarp mūsų šalies gyventojų daug mažiau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur net 60 proc. darbuotojų rytas yra palankiausias laikas darbui. Lietuvoje manančių, kad rytas yra protingesnis už vakarą – beveik 42 proc. Mažiausiai keltis anksti mėgsta suomiai, kurių vos daugiau nei trečdalis išskyrė rytą kaip geriausią paros laiką dirbti.

Karjeros galimybių mato daugiausiai, tačiau darbus nori keisti dažniausiai

Įdomu, kad dirbantys lietuviai mato daugiau karjeros galimybių nei skandinavai, vokiečiai ar latviai. Lietuva yra vienintelė iš tirtų šalių, kur karjeros ir paaukštinimo galimybes darbe regi didesnioji dalis (52 proc.) gyventojų. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Latvijoje beveik po 70 proc. gyventojų visai nesitiki kopti karjeros laiptais esamame darbe. Be to, Lietuva kartu su Norvegija pirmauja ir pagal skaičių respondentų, teigusių, kad darbe turi galimybes keisti atliekamų darbų ir gaunamų užduočių pobūdį. Beveik du trečdaliai lietuvių atskleidė turintys tokias galimybes.

Nepaisant to, Lietuvoje ir Švedijoje yra daugiausiai per paskutinius pusę metų esamą darbą pakeisti svarsčiusių darbuotojų. Apie darbo pakeitimą per pastaruosius šešis mėnesius yra mąstę daugiau kaip 55 proc. lietuvių. Mažiausiai tokių darbuotojų – Norvegijoje, kur tik mažiau nei du penktadaliai darbuotojų galvoja apie darbo keitimą. Lietuvoje taip pat didžiausia dalis gyventojų (25 proc.) iš visų tyrime dalyvavusių valstybių jaučiasi niekaip negalintys paveikti ar daryti įtakos savo darbo dienos kokybei. Galintys pakeisti savo darbo dienos eigą jaučiasi 46 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių. 29 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje tai pavyksta tik kartais.

Artimesnis komandinis darbas

„Darbuotojų pasitenkinimas darbu, tai, kaip jie kasdien jame jaučiasi, priklauso nuo daugelio dalykų – darbo užmokesčio, suteikiamų galimybių realizuoti asmeninius gebėjimus ir siekti rezultatų, atmosferos darbe, kolektyvo tarpusavio santykių, galimybių jaustis saugiai darbo vietoje, galimybių daugiau sprendimų priimti savarankiškai ir daugelio kitų. Pozityvus darbuotojų nusiteikimas, gera jų savijauta darbe, pasitenkinimas didele dalimi lemia ir jų pasiekimus, aukštą produktyvumą. Priešingai nei šalyse, į kurias norėtume lygiuotis ar kurias laikome sau artimomis, Lietuvoje mažuma gyventojų daugelį dienų darbe laiko geromis. Tai rodo esant būtinybę gerinti tam tikrus darbo aplinkos aspektus bei darbdaviams geriau pažinti ir atsižvelgti į savo darbuotojų poreikius“, – sako Gintarė Junevičiūtė, bendrovės „Cramo“ Rytų Europos regiono rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Panašu, kad vienu iš tokių darbuotojų poreikių Lietuvoje gali būti komandinis darbas. Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai mažiausiai iš visų tirtų šalių darbuotojų vertina individualaus darbo galimybę. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teiktų pirmenybę būtent individualiam, o ne komandiniam darbui. Tuo metu latviai pasirodė esą didžiausi individualistai – daugiau kaip 40 proc. jų norėtų dirbti savarankiškai.

60 proc. lietuvių taip pat kartais leidžia laiką su savo bendradarbiais ir po darbo valandų, o beveik pusė apklaustųjų dažnai darbe drauge pietauja, kai tuo metu Norvegijoje, Vokietijoje ir Latvijoje daugiau nei penktadalis darbuotojų to nedaro niekuomet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"