TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

I.Degutienės sūnus sako prieš "Snoro" žlugimą dukart papildęs įmonės sąskaitą (papildyta)

2012 01 25 14:07

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbos informacija, esą po bankui „Snoras“ iškelto bankroto jame buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos.

Ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Tuo metu Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis dar kartą paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad jo vadovaujama ir iš dalies valdoma įmonė "Novotersa" galėjo pasinaudoti informacija apie numatomą banko "Snoras" uždarymą ir skubiai atlikti įmonei naudingas finansines operacijas. G.Degutis tvirtina netgi padvigubinęs įmonės sąskaitą "Snoro" banke dieną iki jo veiklos sustabdymo.

"Be abejo, aš neigiu, nes tai prasilenkia su bet kokia logika - pono Butkevičiaus ar nežinau kieno teiginiai, ir nė vienas žmogus, kuris yra sveiko proto, jis nedarytų tokių operacijų, kurios buvo daromos paskutinėmis banko veikimo dienomis. Žiūrint į tas operacijas, akivaizdžiai matosi, kad aš būčiau kenkęs sau ir savo interesams", - Lietuvos radijui trečiadienį sakė G.Degutis.

Jo teigimu, prieš pat "Snoro" nacionalizavimą pinigų banke esančioje "Novotersos" sąskaitoje netgi padaugėjo.

"Pinigų sąskaitoje prieš pat nacionalizavimą padaugėjo beveik du kartus - 14 dieną, berods, buvo apie 170 tūkst. litų, o jau 15 dieną ji buvo papildyta dar beveik tokia pat suma. Jūs pasakykite bent vieną sveiko proto verslininką ar žmogų, kuris žinotų, kad grius bankas ir į tą banką pritraukinėtų lėšas", - kalbėjo G.Degutis, kurio įmonė kartu su partnere - bendrove "Uladasta" - Mindaugo gatvėje Vilniuje pastatė gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis.

Vėliau BNS jis sakė, kad pinigai - apie 170 tūkst. litų - buvo paskola, kurią "Novotersai" suteikė kita įmonė, paskolinusi G.Degučio įmonei pinigų naujam projektui: "Mes pradedame naują projektą, apie kurį kol kas nieko nenoriu sakyti. Negaliu nurodyti niuansų (kodėl paskola yra tokia maža - BNS) ir atskleisti susitarimų. Manau, ir ta kita įmonė nenorėtų būti įvardyta".

Anot G.Degučio, įmonės einamojoje sąskaitoje banko nacionalizavimo momentu buvo 343 tūkst. litų - tiek jų esą yra ir dabar.

"Banko nacionalizavimas neigiamai paveikė mūsų verslą", - Lietuvos radijui pridūrė G.Degutis.

BNS jis aiškino, kad už "Snoro" suteiktą paskolą, kurios likutis yra apie 0,5 mln. litų, skaičiuojamos 7 proc. metų palūkanos: "Esame tokiuose spąstuose ir kasdien patiriame nuostolių. Klientai taip pat negali pilnai disponuoti savo turtu, nuo kurio nėra nuimtas įkeitimas".

G.Degutis BNS patvirtino, kad 2010 metų gegužės 14 dieną "Snoras" jo įmonei suteikė 1,6 mln. litų paskolą namo Mindaugo gatvėje statybai. Planuota, kad projektas bus visiškai baigtas iki 2011-ųjų pabaigos, tačiau "Snoro" žlugimas sutrukdė įgyvendinti šį planą.

Pinigai už parduodamus butus, anot G.Degučio, buvo pervedami į specialią sąskaitą "Snoro" banke, iš kurios, "Novotersai" pateikus raštą, jog ji neturi pretenzijų pirkėjams ir bankas gali panaikinti būsto įkeitimą, pinigai būdavo pervedami padengti jos paskolą "Snore". Portalui delfi.lt G.Degutis teigė, kad į specialią sąskaitą buvo pervedama ketvirtadalis sumos už parduotus butus, o trys ketvirtadaliai sumos tekdavo "Novotersai".

G.Degutis patvirtino, kad pernai lapkričio 16 dieną, kai buvo sustabdyta "Snoro" veikla", jis pateikė "Snorui" tokį raštą, nes per tris dienas - lapkričio 14-16 dienomis - į specialią sąskaitą banke įplaukė 652 tūkst. litų.

"Tai buvo eilinė operacija - tą raštą mes nunešėme bankui ryte, tokių raštų esame nunešę jau ne vieną, pernai tokias operacijas atlikome kelis kartus, kai tik susikaupdavo už butus pervestų pinigų. Apie "Snoro" problemas aš nieko nežinojau. Išvakarėse straipsnio "Lietuvos ryte" taip pat nemačiau", - tikino G.Degutis.

Vėliau, verslininko teigimu, jis 3-4 kartus rašė ir teikė raštus "Snoro" administratoriui, kad sužinotų, ar šiais pinigais buvo padengta paskola, tačiau jokio atsakymo iš "Snoro" jis teigia negavęs. Apie sausio 6 dieną atliktą operaciją, kai, anot žiniasklaidos, tokia suma buvo padengta "Novotersos" paskola, G.Degutis sako sužinojęs iš viešoje erdvėje paskleistos informacijos.

G.Degutis, be kita ko, neigė, kad antradienį lankėsi pas prokurorus.

"Vakar Generalinėje prokuratūroje nesilankiau", - pareiškė Seimo pirmininkės sūnus.

Generalinis prokuroras Darius Valys antradienį nei paneigė, nei patvirtino neoficialias žinias apie politikės sūnaus apklausą. „Negaliu to komentuoti", - "Lietuvos rytui" pareiškė pareigūnas. Apie apsilankymą prokuratūroje nekalbėjo ir G.Degutis.

Anot dienraščio, manoma, kad verslininko apklausa gali būti susijusi su teisėsaugininkų atliekamu tyrimu dėl bankrutavusio „Snoro" banko veiklos.

"Novotersa", pasinaudodama "Snoro" suteiktu kreditu ir įmonės akcininkų paskolų lėšomis, 2010 metais Vilniuje įsigijo nebaigtos statybos gyvenamąjį namą Mindaugo gatvėje, rašoma įmonės Registrų centrui pateiktoje 2010 metų veiklos ataskaitoje.

Pastato Mindaugo gatvėje statybos darbus "Novotersa" įgyvendina kartu su bendrove "Uladasta", abi šios įmonės pernai gana aktyviai pardavinėjo pastate esančias patalpas.

Vien pernai spalio mėnesį "Novotersa" pardavė keturis butus, kurių bendras plotas siekia 256 kvadratinius metus - įvertinus įmonės skelbiamą butų pardavimo kainą, kuri svyruoja nuo 3,8 iki 4,55 tūkst. litų už kvadratinį metrą, bendrovė iš šių butų pardavimo galėjo gauti nuo 970 tūkst. iki 1,16 mln. litų pajamų.

"Novotersa" spalio mėnesį taip pat pardavė ir pastate Mindaugo gatvėje esančias komercines patalpas, kurių plotas yra 56 kvadratiniai metrai.

2010 metų pabaigoje G.Degutis ir Aivaras Šimkūnas valdė po 50 proc. "Novotersos" akcijų. Bendrovė 2010 metais gavo tik 3,1 tūkst. litų pajamų ir patyrė 87,6 tūkst. litų nuostolių.

Opozicija prašo aiškintis, ar nepažeista Konstitucija

Tuo metu Seimo opozicijai priklausančių socialdemokratų, "tvarkiečių" ir "darbiečių" frakcijų atstovai Konstitucinio Teismo (KT) prašo tirti, ar nebuvo pažeista Konstitucija keičiant įstatymus dėl bankroto procedūrų pritaikant pataisas banko "Snoras" atvejui.

Apie tai trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje informavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Į KT kreipėsi Seimo nariai socialdemokratai Julius Sabatauskas ir V.Andriukaitis, "darbietis" Vytautas Gapšys ir "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis. Jų iniciatyvą savo parašais taip pat parėmė dar 40 parlamentarų.

V.Andriukaitis įtaria, kad pataisos buvo daromos prašant "Snoro" administratoriui. "Greičiausiai administratoriaus prašymu pataisos buvo daromos, kad įstatymas būtų pritaikyta esamai situacijai", - BNS sakė parlamentaras, įsitikinęs, kad pakeitus sąlygas, buvo pažeisti teisėti banko kreditorių lūkesčiai.

Pasak jo, KT turėtų išsiaiškinti, ar reikėjo keisti jau nustatytas sąlygas, kaip elgtis bankroto įmonės atveju, ir kokiu tikslu jos buvo pakeistos.

V.Andriukaitis pabrėžė, kad kreiptis į KT parlamentarai nutarė, kai to juos paprašė "Snoro kreditorių atstovaujanti asociacija.

Nacionalizuoto banko "Snoras" pertvarkai reikalingus teisės aktus Seimas priėmė lapkričio viduryje, kelis pakeitimus - dar vėliau. Tačiau kai kuriomis pataisomis nebuvo pasinaudota, nes vėliau pasigedus itin daug turto nuspręsta inicijuoti jo likvidavimą.

Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam " Snoro" bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė "Snorą" nacionalizavo lapkričio 16-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"