TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į elektros rinką įmonės žengia vangiai

2011 03 28 0:00
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos laisvojoje rinkoje elektrą privalės pirkti visi iki vieno elektros vartotojai - taigi ir gyventojai.
LŽ archyvo nuotrauka

Didžioji dalis nuo metų pradžios į atvirą elektros rinką "paleistų" smulkių ir vidutinių įmonių neskuba rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, nors tai leistų sumažinti išlaidas.

Elektros rinkos neišjudino ir vasarį šiems vartotojams padidėjusi iš skirstymo bendrovės LESTO perkamos elektros kaina. Būtent nepriklausomi elektros tiekėjai toms įmonėms, kurių įrenginių leistinoji galia siekia 100-400 kilovatų (kW), bent teoriškai galėtų pasiūlyti elektrą pirkti palankesnėmis, nei siūlo skirstomieji tinklai, sąlygomis.

Kaip LŽ informavo skirstomųjų tinklų įmonė LESTO, objektų, kurių leistinoji galia yra ne mažesnė nei 100 kW, bet nesiekia 400 kW, LESTO žinioje yra apie 7,7 tūkst., tačiau kovo pradžioje tik 2,25 tūkst. jų naudojosi nepriklausomų elektros tiekėjų (NET) paslaugomis.

Lietuvai palaipsniui liberalizuojant elektros rinką, visi šie vartotojai privalėjo nuo sausio pradžios sudaryti sutartį su viena iš kelių dešimčių šalyje veikiančių nepriklausomo tiekėjo įmonių (NET), ir elektros energiją pirkti iš jos, o ne iš skirstomųjų tinklų įmonės, kaip iki šiol. Tai daugiausia smulkios ir vidutinės įmonės, o taip pat valstybės bei savivaldybių įmonės ar įstaigos - mokyklos, ligoninės, ministerijos.

Pernai prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje turėjo tik didesnieji vartotojai, kurių valdomų objektų leistinoji galia didesnė nei 400 kW, vadinasi, daugiausia stambios įmonės.

Kitąmet elektros rinka bus atverta dar plačiau - elektrą iš NET privalės pirkti dar smulkesni vartotojai, kurių leistinoji galia neviršija 30 kW. Nuo 2013 metų pradžios tokia prievolė numatyta visiems juridiniams asmenims, o nuo 2015 metų sausio 1 dienos laisvojoje rinkoje elektrą turės pirkti visi iki vieno elektros vartotojai - taigi ir gyventojai.

Rinka nevilioja

NET licencijas šiuo metu turi 60 įmonių, tačiau rinkos dalyvių teigimu, galutinėje rinkoje aktyviai veikia 14 NET bendrovių.

Prieš metus konkuravusios dėl sutarčių su didžiosiomis įmonėmis ir pirmą kartą pasidalijusios Lietuvoje iš esmės naują rinką, prieš prasidedant 2011-iesiems NET įmonės siekė ne tik viena iš kitos pervilioti didžiuosius ir daugiausia pajamų duodančius vartotojus, bet ir žvalgėsi klientų tarp mažesniųjų, kurios į laisvąją rinką pateko nuo šių metų pradžios.

Tačiau sutartis su nepriklausomais tiekėjais kol kas yra pasirašę vos ketvirtadalis potencialių klientų. "Didžiausias ažiotažas buvo kilęs praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu į mus kreipiasi tik viena kita įmonė. Tiesa, kaip tik dabar daug konkursų dėl elektros tiekimo skelbia valstybinės biudžetinės organizacijos, tad sutarčių šiek tiek prasiplės", - LŽ informavo nepriklausomos elektros teikėjos bendrovė "SBE Energy" generalinis direktorius Žydrūnas Stankevičius.

"Aktyviausieji ir didžiausi vartotojai NET jau pasirinko, tačiau mažesnieji nėra aktyvūs ir dauguma jų toliau perka elektrą iš LESTO", - LŽ pasakojo Liudas Liutkevičius, Estijos kapitalo NET įmonės "Enefit" vadovas.

Ž.Stankevičius svarsto, esą mažesnės įmonės nėra įsitikinusios, kad sudaryti sutartį su NET jiems bus naudingiau nei pirkti elektrą iš skirstomųjų tinklų. "Pasitaiko atvejų, kai įmonės, kuriai siūlome savo paslaugas, savininkas pasako, kad jo išlaidų struktūroje elektros energija sudaro labai mažą dalį ir dėl kelių centų jis nemato reikalo vargintis", - pavyzdį pateikė jis.

Elektra brango

NET atstovai tikisi, kad į laisvąją rinką įmestus vartotojus turėtų "prabudinti" šiais metais įsigaliojusi nauja tvarka, nebenumatanti pereinamojo laikotarpio, kai skirstomųjų tinklų įmonė turi jiems tiekti elektrą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytu fiksuotu tarifu. Kaip LŽ paaiškino LESTO atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė, Elektros energetikos įstatymas numato, kad jei toks vartotojas nepasirinko NET, nuo šių metų sausio jam elektros kaina skaičiuojama kas mėnesį ir yra lygi visų nustatytu laiku NET nepasirinkusių vartotojų suvartotos elektros pirkimo kainai, prie kurios dar pridedama elektros persiuntimo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainos.

Pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis, kai nepasirinkę NET vartotojai galėjo ir toliau pirkti elektrą iš skirstomųjų tinklų fiksuotu tarifu, buvo suteiktas pirmajai vartotojų grupei ir galiojo tik 2010 metais. "Šiuo metu jokių pereinamųjų laikotarpių nėra, nes jau daugiau kaip metai praėjo nuo vartotojų "išėjimo" į elektros rinką etapų paskelbimo. Visi žino apie galimybes ir būtinumą nustatytu laiku pasirinkti nepriklausomą tiekėją", - nurodė E.Sirutienė. Jos teigimu, apie prievolę šiemet pasirinkti tiekėją skirstomieji tinklai individualiai informavo kiekvieną įmonę, kurios įrenginių leistinoji galia siekia 100-400 kW.

Vasarį, kai LESTO pradėjo skaičiuoti faktines elektros kainas, šių įmonių išlaidos už elektrą išaugo, bet tai jų nepaskatino ieškoti alternatyvų. "Sausį elektros kaina šiems vartotojams buvo tokia pati, kaip namų ūkiams - elektros pirkimo dedamoji buvo 16 centų už kilovatvalandę (kWh). Tačiau vasarį ji siekė jau 19 centų už kWh. Manėme, kad pamačiusios didesnės sąskaitas, įmonės taps aktyvesnės, bet taip neatsitiko", - stebėjosi L.Liutkevičius.

Informacijos stygius

Atrodo, kad NET pasirinkimo problemos smulkesniam verslui išties vis dar mažai rūpi. LŽ kalbino bent kelių miestų smulkųjį ir vidutinį verslą vienijančių asociacijų atstovus, tačiau apie prievolę nedidelėms įmonėms dalyvauti elektros rinkoje jie sakė girdėję tik nuogirdas.

Kol kas vyrauja nuomonė, kad nedidelėms įmonėms nėra prasmės dalyvauti elektros rinkoje, taip pat skundžiamasi informacijos stoka ir neaiškiomis sutarčių sąlygomis.

"Pasirašyti tokią sutartį yra tas pats, kaip internetu pasirinkti žmoną - jokio aiškumo. Tiekėjai neduoda garantijų, kad ateityje kaina nesikeis, jie pateikia mums kažkokią bazinę kainą, o ant jos "kabina" koeficientus - atseit turi pats viską suprasti ir paskaičiuoti. Atrodo, kad mažos įmonės tiekėjams mažai rūpi, dėl jų jie tikrai nepersistengia", - LŽ sakė nenorėjęs prisistatyti verslininkas iš Molėtų.

Tuo metu Algirdas Jaruševičius, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas, pateikia savo receptą - susitelkusios vidutinės įmonės iš laisvosios rinkos esą gali gauti ir naudos. "Subūrėme neformalią vartotojų sąjungą, taip sukurdami savotišką didžiulį vartotoją, kuris susideda iš daug vidutinių vartotojų, ir su vienu iš nepriklausomų tiekėjų sudarėme savotišką kolektyvinę sutartį gana palankiomis sąlygomis. Veikiant bendrai pavyko nusiderėti 0,5 cento už kWh mažesnę kainą", - LŽ pasakojo A.Jaruševičius.

Kaip viena vartotojų vangumo priežasčių nurodoma ir informacijos apie laisvąją elektros rinką stoka. "Didesnieji dalyvavo mokymuose, priklausantieji asociacijoms - gavo informacijos iš ten, todėl jie viską žino ir laiku apsisprendė. O smulkesniame versle tokius sprendimus priima vadovas, bet jis paprastai užsikasęs darbais iki kaklo ir neturi laiko gilintis į naują sritį", - sako L.Liutkevičius.

Kita vertus, neapgalvotos sutartys su NET dėl energijos tiekimo vartotojams gali būti mažai naudingos. "Vartotojas turi žinoti, kad jam teks sudaryti sutartį ne tik su pasirinktu NET dėl energijos tiekimo, bet ir su skirstomaisiais tinklais dėl perdavimo, todėl sudarant sutartį reikia turėti galvoje, kad tiekėjo siūloma kaina yra negalutinė ir realiai reikės mokėti daugiau. Pavojingas gali būti ir tiekėjo reikalavimas atsiskaityti iš anksto, nes visada yra rizika, kad viena ar kita NET įmonė gali pasitraukti iš rinkos. Siūlome atidžiai įsiskaityti sutartį, nes gali būti, kad kuris nors tiekėjas mažomis raidelėmis įrašys nuostatą apie netesybas, anksčiau nutraukus sutartį, nors įstatymas leidžia vartotojui tiekėja keisti nemokamai", - "slidžias" vietas LŽ nurodė Valdas Jurkevičius, Lietuvos elektros biržos "Baltpool" rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas. Įvertinusi menką mažesniųjų įmonių informuotumą, birža organizuoja mokymus, kaip veikia elektros rinka ir į kokius niuansus turėtų atsižvelgti vartotojai, sudarydami sutartis dėl elektros tiekimo.

Ragina paskubėti

Nepriklausomų tiekėjų atstovų nuomone, laisviesiems vartotojams vertėtų sukrusti ir ieškoti NET, nes skirstomųjų tinklų jiems parduodamos elektros kaina greičiausiai toliau svyruos, o NET gali jiems pasiūlyti ilgalaikę sutartį ir stabilią kainą.

"Brangstant naftai, dujoms bei kitiems ištekliams, brangsta ir elektra, tai bendra tendencija. Vien palyginę šių ir praėjusių metų kainos pokyčius biržoje, matome, kad ji vidutiniškai padidėjo apie 13 procentų. Fiksuoti kainą ilgesniam laikotarpiui būtų naudinga ir mažesniems vartotojams, net jei šiandien jų veiklai elektros kaina nėra reikšminga", - agitavo L.Liutkevičius.

"Nerealu tikėtis, kad faktinė LESTO kaina bus mažesnė nei VKEKK nustatyti įkainiai. Žinodami šiuos įkainius, mes turime atskaitos tašką, nuo kurio atsispirdami galime skaičiuoti savo pasiūlymus ir galime pasiūlyti pigiau", - nurodė ir Ž.Stankevičius.

Tiekėjai teigia, kad šalies nepriklausomų tiekėjų rinkoje yra nemenka konkurencija, todėl įmonėms siūlomas gana platus paslaugų pasirinkimas.

Tuo metu patys tiekėjai užsimena, kad "aptarnauti" mažuosius vartotojus jiems gali neapsimokėti, todėl dalis šiemet į rinką "paleistų" vartotojų greičiausiai ir liks LESTO klientais, ką jau kalbėti apie dar smulkesnius, kurie į rinką bus įmesti kitąmet.

"Kitais metais rinkoje atsiras dar apie 10 tūkst. naujų mažų vartotojų. Per trumpą laiką net pasirašyti sutartis su jais visais vargu ar būtų įmanoma. Jau ir dabar rinkos atvėrimas vyksta vangiai, o kiti metai bus dar sudėtingesni. Nei vartotojams bus labai įdomu rinktis tiekėjus, nei tiekėjams dirbti su daugybe smulkių klientų. Net sąskaitų išrašymas reiškia didesnes išlaidas", - nurodė L.Liutkevičius.

Lietuvos elektros energijos rinkos atvėrimo etapai

nuo 2010.01.01 - įmonės, kurių objekto (ne objektų suminė) leistinoji naudoti galia - daugiau kaip 400 kW;

nuo 2011.01.01 - daugiau kaip 100 kW;

nuo 2012.01.01 - daugiau kaip 30 kW;

nuo 2013.01.01 - visi likę juridiniai asmenys;

nuo 2015.01.01 - absoliučiai visi vartotojai (ir gyventojai) privalės pirkti elektros energiją laisvoje rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"