TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į emigraciją gena gurgiantys pilvai

2009 10 24 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dėl mūsų šalyje augančio nedarbo žmonės masiškai veržiasi dirbti į užsienį. Įdarbinimo agentūrų darbuotojai teigia, kad lietuvių pamėgtose šalyse krizė nei darbo vietų, nei atlyginimų neaptirpdė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo ieško daugiau nei 227 tūkst. žmonių, o laisvų vietų nuolat yra užregistruota vos apie tūkstantį. Daugelis biržoje užsiregistravusių žmonių, pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui nebegauna ir nedarbo draudimo išmokos, tad visai nebeturi pragyvenimo šaltinio.

Praradę bet kokią viltį tėvynėje susirasti darbą, žmonės užplūdo įdarbinimo agentūras, vildamiesi, kad svečioje šalyje užsidirbs duonai. Tačiau pasak įdarbinimo agentūrų darbuotojų, keliskart išaugus norinčiųjų dirbti užsienyje skaičiui, tenka į siūlomą vietą rinktis 1 asmenį iš 10 ir daugiau.

Padidėjus konkurencijai, žmonės jau "rūšiuojami" ir pagal jų sveikatos būklę, t. y. kiek jie pajėgūs emigracijoje dirbti sunkų darbą fabrikuose ar sandėliuose. Be to, paprastai norinčiajam išvykti tenka susimokėti ne tik kelionės išlaidas, bet ir nemenką užmokestį agentūroms už surastą darbą.

Svetur ne pyragai

Į Ispaniją iš pradžių pagal savanorio programą išvykusi Kristina LŽ pasakojo, kad tai buvo jos svajonių šalis, todėl pasibaigus savanorio sutarčiai ji nusprendė ten pasilikti. Mergina neslėpė, kad tik būdama ten jau pirmomis savaitėmis sužinojo, jog Ispanijoje darbo rinkos situacija yra ypač sudėtinga, mat dar pernai vasarą ten buvo fiksuojami vieni didžiausių nedarbo mastai Europoje.

Kristina pasakojo, kad ji su gyvenimo draugu apsistojo Kanarų salose pas vaikino tėvus, mat abu jaunuoliai šiuo metu bedarbiai. Ji tikino, kad Kanarų salose pats didžiausias nedarbo lygis visoje Ispanijoje.

Pasak Kristinos, ispanai priimdami į darbą pirmenybę teikia Pietų Amerikos šalių piliečiams, nors šie dažnai neturi visų reikiamų dokumentų, priešingai nei europiečiai.

"Ten pagyvenusi įsitikinau, kad iš tiesų ispanai nenori įsileisti Europos Sąjungos (ES) piliečių, ne taip kaip deklaruoja. Kita vertus, didelės diskriminacijos kitataučiai čia nejaučia. Priimtųjų darbo sąlygos yra tokios pačios, kaip ispanų", - pasakojo mergina.

Kristina aiškino, kad paprastai įdarbinant taikomos trumpalaikės darbo sutartys - 2-6 mėnesių, kurios vėliau, praradus darbą, suteikia teisę į bedarbio statusą ir socialinę išmoką. Ji sako, kad padirbus 6 mėnesius jau galima gauti maždaug trečdalį vidutinio buvusio atlyginimo siekiančią socialinę išmoką, tačiau tik du mėnesius.

Anot jos, Ispanijoje kitataučiai ypač vertina valytojų darbą, kurį siūlo savivaldybės. Pretendentas turi išlaikyti nesudėtingą ispanų kalbos egzaminą. Tačiau Kristina patikino, kad į 20-30 laisvų vietų pretenduoja tūkstančiai žmonių, tad galimybių ten įsidarbinti turi tik turintieji ten dirbančių draugų ar giminaičių.

"Ispanijoje vidutinis atlyginimas yra 1 tūkst. eurų. Čia gyvenantis jaunimas juokais save vadina "mileuristais" (tai reiškia vieno tūkstančio atlyginimo darbininkai). Mat, kad ir kaip gerai dirbtų, daugiau tūkstančio eurų jie negauna. O atskaičiavus mokesčius lieka nelabai kas, palyginti su Ispanijos pragyvenimo lygiu", - pasakojo mergina. Ji pažymėjo, jog yra ispanų, kurie uždirba 2000-2500 ir daugiau eurų per mėnesį, tačiau Kristina įsitikinusi, kad tiek uždirbti Ispanijoje galima tik lipant kitiems "per galvas".

Pasak lietuvės, Ispanijoje ypač daug nelegalaus darbo pasiūlymų. "Pavyzdžiui, paskambini laikraštyje nurodytu numeriu dėl darbo, o jie pradeda klausinėti įvairių keistų dalykų, akivaizdžiai tempia laiką, kad kuo ilgiau kalbėtum telefonu. Galiausiai nieko negauni. Kiti tiesiai šviesiai siūlo "nešvarius" darbelius", - kalbėjo ji.

Mergina patikino, kad jau pusę metų bando Ispanijoje užregistruoti savo lietuvišką socialinių mokslų magistro diplomą, mat ispanai, nors ir ES šalis, tą daro itin nenoriai ir vangiai. Pasak jos, viena miesto savivaldybėje dirbanti ispanė moteris baisiai nustebo išgirdusi, kad Lietuva priklauso ES.

Anglijoj atlyginimai nemažėjo

Šiauliuose veikiančios įdarbinimo agentūros "Darbintera" direktorė Relonda Jonaitienė LŽ teigė, kad pastaruoju metu į vieną darbo vietą pretenduoja apie 10 norinčiųjų susirasti darbą Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu anksčiau norinčių įsidarbinti svečioje šalyje žmonių sulaukdavo gerokai mažiau - į vieną laisvą darbo vietą pretenduodavo 2-3 žmonės.

Agentūra siūlo pramoninių prekių rūšiavimo ir pakavimo darbus Didžiosios Britanijos fabrikuose arba sandėliuose. Agentūros direktorė patikino, kad net ir per krizę laisvų darbo vietų Anglijos fabrikuose nestinga ir vidutiniškai per mėnesį iš anglų darbdavių sulaukia 15 pasiūlytų. Nemažėja ten ir atlyginimai. Buvo 5,73 svaro už valandą, o nuo spalio 1 dienos jis padidintas iki 5,80 svaro už valandą.

R.Jonaitienei sunku išskirti, kokio amžiaus klientai kreipiasi dažniausiai, nes, jos nuomone, iš Lietuvos nori išvykti visi darbingo amžiaus žmonės.

"Kadangi darbas, pavyzdžiui, fabrike ar sandėlyje prie konteinerių paprastai yra stovimas, svarbu, kad ten vyksiantys dirbti neturėtų tam tikrų sveikatos problemų - nugaros ar sąnarių ligų. Į mus paprastai kreipiasi nuo 20 iki 50 metų amžiaus žmonės", - sakė ji.

Pasak R.Jonaitienės, įsidarbinimo galimybės kaina siekia 650 litų, o kelionės išlaidas susimoka pats klientas. Kokiomis sąlygomis jis ten gyvens, taip pat priklauso nuo keliaujančiojo - jam pageidaujant agentūra gali surasti gyvenamąją vietą, arba dėl to susitarti su darbdaviu.

"Pavyzdžiui, Norvegijoje darbdaviai rūpinasi darbuotojų apgyvendinimu, o Didžiojoje Britanijoje elgiamasi pagal darbuotojo pageidavimus. Kartais šie nori savarankiškai susirasti būstą, tačiau paprastai kreipiasi į mus, nes vos atvažiavę nori turėti kur gyventi", - pasakojo agentūros direktorė.

Norinčių dirbti užsienyje - antplūdis

UAB "Addus" rinkodaros direktorius Evaldas Leida LŽ patikino, kad norinčiųjų išvykti uždarbiauti į užsienį skaičius per metus padvigubėjo. Pasak jo, užklausų apie galimybes dirbti Didžiojoje Britanijoje sulaukiama vidutiniškai apie 150 per mėnesį, bet įsidarbinimo galimybės dabar esančios ribotos.

"Dauguma besikreipiančiųjų ieško nekvalifikuoto darbo, t. y. fabrikuose, žemės ūkyje - ten, kur nereikia anglų kalbos žinių. O tokių pasiūlymų mūsų agentūra daug neturi, be to, ir tokių darbų daug nėra", - kalbėjo pašnekovas.

Pasak rinkodaros direktoriaus prieš metus laisvų siūlomų darbo vietų skaičius buvo aptirpęs, tačiau šįmet jų vėl padaugėjo. Žinoma, į jas pretenduoja ne tik lietuviai, todėl galimybės jas gauti yra ribotos. Jis aiškino, kad paprastai būsimas darbdavys kreipiasi į agentūrą, nurodęs per kokį laikotarpį norėtų surasti tam tikrą skaičių darbininkų. Pašnekovas sakė, kad paprastai darbdaviai duoda 2-3 savaites, kartais ir dar mažiau laiko, darbuotojams surasti, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių.

Anot E.Leidos, pavyzdžiui, viešbučiuose laisvų darbo vietų nelieka per 3 dienas. "Daugiausia laisvų darbo vietų pasiūlymų kaip paprastai sulaukėme gegužės-birželio mėnesiais, kai prasideda žemės ūkio sezoniniai darbai. O fabrikai kreipiasi labai skirtingai - priklauso nuo jų gautų užsakymų kiekio ir terminų, tad jie darbo vietas siūlo visus metus", - dėstė jis.

Paklausiausios Skandinavijos šalys

Všį Jaunimo ir studentų kultūrinių mainų centras "East West Consulting" programų koordinatorė Julija Kubova LŽ pabrėžė, kad palyginti su pernai spalio mėnesiu, norinčių išvykti klientų skaičius išaugo 120 procentų. Agentūra siūlo darbą visur, kur įmanoma angliškai susikalbėti - Kipre, Graikijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Olandijoje ir pan.

"Lydere pagal įsidarbinusių lietuvių skaičių išlieka Didžioji Britanija, nes Graikijoje ir Kipre darbas sezoninis ir nors ten šiuo metu darbo yra, tačiau dirbantys žmonės gauna mažiau arbatpinigių ir darbo valandų. Kadangi žmonės stengiasi kuo daugiau uždirbti, renkasi Angliją. Į JAV išvykti sudėtingiau dėl vizų, todėl paprastai ten vyksta studentai", - sakė ji.

Anot J.Kubovos, dėl darbo užsienyje kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės. Tačiau ji pažymėjo, kad jauni žmonės yra aktyvesni, moka kalbėti angliškai, drąsesni, todėl jiems paprasčiau susirasti darbą. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonės, pasak pašnekovės, rečiau drįsta palikti namus.

"Labiausiai klientai teiraujasi apie galimybes įsidarbinti Skandinavijos šalyse. Neradus ten laisvų vietų, tinka jiems ir Anglija. Pavyzdžiui, dirbti į Olandiją išvažiuoja labai mažas procentas lietuvių. Paprastai ten tenka dirbti sandėliuose arba gamyklose, o aptarnavimo srityje darbo pasiūlymų nesulaukiame", - pasakojo programų koordinatorė.

J.Kubova prisipažino, kad tokio kliento antplūdžio sulaukė pirmą kartą. Ji tikino, kad šiuo metu dėl darbo užsienyje kreipiasi labai daug aukštąjį įsilavinimą įgijusių žmonių, norinčių kitose šalyse susirasti darbą pagal savo specialybę. Pašnekovė neslėpė, kad šiuo metu tokių galimybių praktiškai nėra, tad žmonės sutinka dirbti tai, kas siūloma.

Faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2009 metų pradžioje Lietuvoje veikė 42 įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo įmonės, turinčios licencijas tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje.

Daugiausia asmenų įdarbinama Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje.

Dažniausiai įdarbintieji turi vidurinį išsilavinimą, o asmenys, turintys aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą bei studentai sudaro maždaug vienodą dalį išvykstančiųjų.

Didžiausią dalį įdarbintų asmenų sudaro 25-34 metų asmenys ir jaunimas iki 24 metų.

Nedarbo lygis Ispanijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, kaip ir antrąjį, siekė 17,9 proc., prognozuojama, kad šiemet jis čia gali išaugti iki 18,9 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"