TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į ES paramą Seimas pažiūrėjo pro pirštus

2006 11 20 0:00
Konservatorius Andrius Kubilius sako, kad ES paramos strategijoje svarbiausia prioritetai, o ne pinigų sumos.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Praėjusią savaitę parlamentarams prisipažinus, kad nesidomėjo, kaip bus panaudota ES parama ateinančius septynerius metus, sprendimą Seimas turėtų priimti rytoj. Kai kurie Seimo nariai jau dabar sako nebalsuosiantys už lėšų panaudojimo projektą.

Seimas šią savaitę žada apsispręsti dėl 2007-2013 m. Lietuvai numatomos ES paramos panaudojimo. Praėjusią savaitę parlamentarams šiuo klausimu nepavyko sutarti - dauguma Seimo narių atrodė menkai pasirengę, o Seimo salėje buvo ir siūlymų visiškai nesvarstyti ES paramos projekto, esą tai tėra deklaratyvios sąvokos popieriuje. Juoba kad Vyriausybė vis tiek neatsižvelgia į tai, kas jose parašyta, ir tai tėra tuščias laiko švaistymas.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius atkreipė visų parlamentarų dėmesį, kad galimybė svarstyti ES paramą būna tik vieną kartą per 7 metus, todėl šis klausimas yra labai svarbus, nepaisant to, kad jį įgyvendinant daugelis parlamentarų jau nebedirbs.

"Pirmiausia strategiją reikėtų suprasti ne kaip pinigų sumą, o kaip priemonę, leidžiančią stiprinti konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis", - aiškino Kubilius. Anot jo, ne vien skaičiai lems, ar Lietuvai pavyks sustiprinti konkurencinį pranašumą, tai priklausys nuo to, kokia strategija bus pasirinkta.

Keliams ar smegenims?

Ekonomikos komiteto narys Ramūnas Garbaravičius sako, kad Vyriausybė turėtų numatyti lėšų Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybai. Anot jo, komitetas siūlo šį aplinkkelį įtraukti į svarbiausių Lietuvos statybų sąrašą, kad jis būtų finansuojamas iš ES struktūrinės paramos Sanglaudos fondo, nes aplinkkelis yra nacionalinės reikšmės. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas primena, kad investicijas reikėtų kreipti į žmones.

"Šiandien Lietuvoje nebepakanka darbuotojų, nes mes plėtojome ekonomiką negalvodami apie žmones. Nenuostabu, kad 500 tūkst. lietuvių šiandien kelia ekonomiką kitose šalyse", - piktinosi Sysas. Anot jo, per pirmąjį ES paramos periodą Lietuva nuskriaudė save, o tai įvyko dėl nepakankamo dėmesio žmogiškiesiems ištekliams. Atrodo, kad ir šioje strategijoje išvadų dėl to nepadaryta.

Darbo partijos pirmininkas Kęstutis Daukšys piktinosi, kad projekte numatyta du trečdalius paramos skirti miestams, ir siūlė strategijos projekto neremti. Jo teigimu, už tokį dokumentą, koks yra parengtas dabar, frakcija tikrai nebalsuos. Daukšio netenkino ir tai, kad dokumente tik abstrakčiai kalbama apie mokslą ir inovacijas.

"Kalbėkime apie konkretų mokslą. Užsibrėžkime tapti pirmaujančia šalimi biotechnologijų ar lazerių srityje ir vykdykime šiuos siekius. Pagal dabartinę strategiją atrodo, kad būsime gerai išasfaltuotų kelių ir keleto blizgančių, tviskančių universitetų šalis", - aiškina Daukšys.

Prikirpo technologijoms

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys teigia iki šiol buvęs tikras, kad informacinės technologijos, švietimas ir informacinė visuomenė yra valstybės prioritetas, tačiau iš tiesų taip nėra. Anot jo, vietoj pavasario strategijoje švietimui numatytų 5 proc. dabar jau kalbama tik apie 3,5 proc.

"Kodėl strategijoje tiek dėmesio darbo biržų darbui ir jų gerinimui? Mums reikalingi nauji mokslininkai. Žmonės kuria potencialą. Darbo biržos nesukurs nei fizikų, nei biotechnologų ir neparengs daktarų. Kodėl apie tai nebuvo galvojama ruošiant naują strategiją? Švietimui procentas turėtų būti padidintas proporcingai sumažinus kitų sričių procentą", - nurodo Dagys. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė užsiminė, kad, remiantis mokslininkų prognozėmis, po 3 metų mokslo srityje dirbančiųjų nebeliks. "Niekas už grašius nenori dirbti ir kiekvienais metais žemintis, prašyti, kad skirtų daugiau lėšų. Gavę paramą įrengimams ir nemokėdami žmonėms turėsime gražias laboratorijas, tačiau ten nebebus kam dirbti", - aiškina Pavilionienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"