TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į eurų kainą bankai įskaičiuoja lūkesčius

2010 08 23 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulio ūkio nuosmukio paguoda skolininkams - gauti mažesnes kredito palūkanų normas silpnėja, ypač Lietuvoje. Nors Europos centrinis bankas (ECB) dar paliko galioti rekordiškai žemą 1 proc. tarpbankinių palūkanų normą eurais, Lietuvoje veikiantys bankai klientų paskolas eurais jau brangina.

Tarpbankinių palūkanų normų, kuriomis bankai yra pasiruošę paskolinti lėšų kitiems bankams tiek eurais (EURIBOR), tiek litais (VILIBOR), pokyčiai jaudina kiekvieną skolininką. Žmonės, pasirinkę kintamas kreditų palūkanų normas, prieš pusmetį džiaugėsi, kad jos buvo užfiksuotos tokiame pačiame lygyje, kokį nustatė ECB, - 1 procentas.

Šį mėnesį paskelbta, kad bazinė euro zonos palūkanų norma jau penkioliktą mėnesį iš eilės išlieka nepakitusi ir rekordiškai maža. Tad Lietuvos skolininkai dar bent pusmetį tikėjosi atsipūsti.

Tačiau tik tol, kol gavo savo bankų pranešimus, kad jiems perskaičiuotos palūkanų normos: jos didėja neva atsižvelgiant į besikeičiančias tarpbankinės rinkos tendencijas.

LŽ rado šio sprendimo atsakymą: į eurų palūkanų normas Lietuvoje veikiantys bankai jau įskaičiuoja lūkesčius, kad artimiausiu metu ECB šią normą didins.

Europoje siekiama stabilumo, Lietuvoje - pelno

Skelbiant rugpjūčio mėnesio sprendimą, ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichet sakė, kad nors euro zonos ekonomika auga, nestabilumas išlieka. Analitikų teigimu, euro zonos palūkanų normą reikia išlaikyti dabartiniame lygmenyje, nes vyriausybės mažina viešąsias išlaidas, o tai silpnina ekonomikos plėtrą. "Deutsche Bank" vyriausiasis ekonomistas Gillesas Moecas sakė, kad nors dabartiniai euro zonos augimo rodikliai buvo teigiami, ECB žino, jog nestabilumas išlieka, todėl šiuo metu nenori veikti skubotai. Nestabili padėtis išlieka dėl aukšto nedarbo lygio Ispanijoje, Graikijoje, kitose šalyse bei vyriausybių pastangų apkarpyti biudžetų deficitus. Vartotojų išlaidos visose 16 euro zonos narių išlieka mažos.

Tačiau Lietuva vėl pasižymi kaip stebuklų kraštas, ant kurio badmiriaujančių gyventojų pečių užsienio kapitalo bankai vėl įsismagino joti užkraudami jau didėjančią palūkanų naštą.

Anksčiau LŽ nagrinėjo skolintų pinigų kainos peripetijas. Bankininkai nuolat kartojo, kad tai savotiška loterija - palūkanų nustatymo dieną vienam skolintojui gali pasisekti gauti keliais procentiniais punktais mažesnę palūkanų normą, kitam kitą dieną - jau didesnę. Tačiau, kaip žinoma, iš loterijos daugiausia uždirba tas, kuris ją organizuoja.

Įprastas šeimininkavimas

Palūkanų normų šeimininkai ir jų autoriai yra bankai. Ir jos yra viena reikšmingiausių pinigų pasiūlos bei pinigų politikos priemonių ir įrankių. Taip teigia nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas.

"Paskolų palūkanos daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių - ne šiaip sau rodiklis, o jų finansinio stabilumo ir net išgyvenimo indikatorius. Juk šalyje veikiantiems bankams skolingi, taigi nuo jų veiksmų yra priklausomi daugiau kaip 50 proc. dirbančių šalies gyventojų, daugiau nei trečdalis veikiančių (dar išlikusių) įmonių, ir šalies valdžia, skolinga bankams net 4,6 mlrd. litų, į tą skaičių įeina ir centrinė valdžia, skolinga 3,2 mlrd. litų", - sakė V.Trukšinas.

Jis pažymi, kad įmonių ir namų ūkių paskolos bei indėliai sudaro beveik 90 proc. viso bankų paskolų ir indėlių portfelio. Įmonės ir namų ūkiai kaip tik ir yra reikšmingiausi ekonomikos raidos subjektai, nuo kurių atsigavimo priklauso ekonomikos atsigavimo bei tolesnės raidos sėkmė.

V.Trukšinas pabrėžia, kad Lietuvoje veikiantys bankai, mažėjant paskolų palūkanoms, nepradėjo daugiau skolinti. "Komerciniai bankai laikosi keistos nuostatos, jie teigia, kad skolinimo didinimas bus galimas tik šalies ūkiui rodant reikšmingų atsigavimo požymių. Bet juk šalies ūkio atsigavimas kaip tik reikšmingai priklauso nuo bankų teikiamų paskolų", - pažymėjo ekonomistas.

Pasak jo, skolinimo palūkanų mažinimas neduodant daugiau paskolų reiškia, kad bankų veikla apimta stagnacijos, o patirtus nustolius mėginama bent iš dalies kompensuoti didinant bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas.

"Pastebima, kad paskolų palūkanų kaina iš tiesų nesusieta su jų nustatymo pagrindu - VILIBOR ir EURIBOR kaita. Stipriai nukritusios palūkanos nacionaline valiuta jau yra nelabai reikšmingos bankų skolininkams, nes paskolos litais sudaro tik nadidelę dalį teikiamų ar jau suteiktų paskolų, jų ir toliau mažėja", - sakė jis. Todėl galima teigti, kad palūkanų eurais didinimą bankai šiuo metu sieja ne tik su ECB lūkesčiais, bet ir su galimybe daugiau uždirbti.

Kalbėdamas apie palūkanų eurais ir litais skirtumą V.Trukšinas pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais šių palūkanų skirtumo žirklės pradėjo didėti, didinant palūkanas litais. Tačiau šiuo metu kilstelėjus palūkanas eurais, žirklės vėl sumažėjo. Taip esą mėginama demonstruoti, neva ekonominė situacija daugmaž ideali.

Įkainoja lūkesčius

SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda LŽ sakė, kad ilgesnės trukmės tarpbankinių palūkanų normos priklauso nuo lūkesčių - ko tikimasi iš ECB ateityje. "Vienos nakties EURIBOR atspindi dabartinę situaciją ir iš esmės yra susietas su pagrindinėmis ECB refinansavimo palūkanų normomis, o ilgesnės trukmės EURIBOR atsispindi rinkos situacijos įsivaizdavimas", - komentavo jis.

G.Nausėda nedrįsta teigti, kad ECB netrukus bus linkęs didinti EURIBOR, nors ir buvo užfiksuoti įspūdingi ekonomikos augimo rodikliai - Vokietijos ekonomikos BVP rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi, o visos euro zonos ekonominė situacija taip pat geresnė nei tikėtasi. "Vis dėlto lieka daug makroekonominių grėsmių ir teigti, kad jau artimiausiu metu ECB imsis judinti palūkanų normas, nedrįsčiau, - prisipažino ekspertas. - Jeigu EURIBOR ir padidės, tai tikrai labai saikingai, o tai rimtos įtakos žmonių kišenei neturės. Kad EURIBOR mažėtų, jau nereikėtų tikėtis. Čia istorinis rekordas ir dugnas, kuris vargu ar kada nors bus pakartotas."

Pasak G.Nausėdos, kai rinkoje ramu, VILIBOR ir EURIBOR pokyčiai nenukrypta ir abi palūkanų normos būna panašios. "Sutikime, kad ekonominis klimatas nėra užnuodytas devalvacijos baimės. Bankai pasižymi pakankamu likvidumo lėšų kiekiu, nėra priklausomi nuo skolinimosi tarpbankinėje rinkoje, nes yra pritraukę daug pinigų per indėlius iš žmonių ir įmonių. Prognozuoti metams ar dvejiems į priekį neįmanoma, tačiau bent jau artimiausiais mėnesiais ryškesnių pokyčių neturėtų būti", - sako G.Nausėda.

Paklaustas, kokios sąlygos lemia VILIBOR didėjimą, pašnekovas teigė, kad tai būtų esminiai ekonomikos situacijos pasikeitimai, t. y. pagerėjimas arba dar vienos valstybės obligacijų emisijos išplatinimas tarptautinėje rinkoje, tačiau apie tai artimiausiu metu nepranešama ir veikiausiai to neketinama daryti.

Palūkanų žirklės nepavojingos

Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas dr. Sigitas Šiaudinis LŽ sakė, kad didėjant EURIBOR bei nekintant kitoms sąlygoms didėtų ir VILIBOR. "Nors dėl pasaulio ir euro zonos ūkio tolesnės raidos esama neaiškumų, pastaruoju metu rinkos tikisi, kad ūkiui vis dėlto atsigaunant ECB, siekdamas kainų stabilumo, pradės po truputį didinti savo pinigų politikos operacijų palūkanų normas nuo 2011 metų antrojo ketvirčio. Ilgesnio termino pinigų rinkos palūkanų normos, pavyzdžiui, 6 mėnesių EURIBOR ir VILIBOR į tai turės reaguoti dar anksčiau. Faktiškai VILIBOR ir EURIBOR skirtumo mažėjimą sustabdė išorės bei vietos veiksniai: išliekantis neapibrėžtumas dėl pasaulio ir euro zonos kaip vienos svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų, dėl tolesnės ūkio raidos, išliekantys Lietuvos valstybės iššūkiai sumažinti biudžeto deficitą, tęsti struktūrines reformas ir stiprinti konkurencingumą", - apibendrino S.Šiaudinis. Pasak jo, jeigu rinkose situacijos ir perspektyvų vertinimas pagerės, sumažės ir VILIBOR bei EURIBOR skirtumas.

Fiksuoti dugno neskuba

Banko "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė į LŽ klausimą, kodėl bankai Lietuvoje didina EURIBOR, sakė, kad nuo 2009 metų ECB nustatyta oficiali palūkanų norma naudojama momentinei pinigų politikai. "Bankai Lietuvoje kintamų palūkanų paskolas eurais sieja su EURIBOR, kuris dėl įvairių priežasčių visus 2010 metus fiksuojamas mažiau kaip 1 proc., o savo dugną jis buvo pasiekęs 2010 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tačiau nuo tada atsiradus įvairių rinkos lūkesčių dėl ECB nustatomos palūkanų normos, jis pradėjo tolygiai kilti. Taigi klientai, kurių perskaičiuotos palūkanos pateko į didėjimo intervalą, galėjo pajusti palūkanų pakilimą", - sakė J.Juodžbalytė.

Paklausta, kaip aktyviai banko klientai palūkanas eurais ir litais fiksuoja ilgesniam laikui, pašnekovė teigė, kad banke niekada nebuvo pastebima didesnio klientų domėjimosi palūkanų fiksavimu ar nefiksavimu. "Šiuo metu bankas fiksuoja palūkanas 3-5 metų laikotarpiui ir tik paskoloms, suteiktoms eurais. Pasirinkus fiksuotas palūkanas, jos fiksuojamos pasirinktam laikotarpiui. Pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui, paskolai automatiškai pritaikoma kintamų palūkanų bazė ir sutartyje aptarta banko marža. Jei palūkanas fiksuotume šiandien, bendros fiksuotos palūkanos 3 metų laikotarpiui būtų nuo 4,29 proc., kintamos - nuo 3,65 proc. (jei būtų pasirinktas 6 mėnesių EURIBOR)", - aiškino J.Juodžbalytė. Jos duomenimis, "Swedbank" paskolos su fiksuota palūkanų norma sudaro 0,5 proc. nuo visų per 2010 metų pirmąjį pusmetį naujai sudarytų paskolų sutarčių, o visame paskolų portfelyje fiksuotą palūkanų normą yra pasirinkę apie 15 proc. skolininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"