TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į geležinkelius uoste investuos milijardus

2013 01 05 8:48
Investicijos į Klaipėdos uostą ir geležinkelių plėtrą skirstomos netolygiai, o tai išderina galimybes. /Vidos Bortelienės nuotrauka 

Klaipėdos krypties geležinkelių modernizavimas artimiausiais metais turėtų padvigubinti šalies tranzito koridoriaus pralaidumą. Uostininkai žada akylai stebėti, kad brangūs projektai duotų naudos ne vien statybininkams, o kuo skubiausiai praplėstų siaurąsias krovos verslo vietas.

Visą praėjusį dešimtmetį Klaipėdos uosto naudotojai buvo nepatenkinti lėtesne už jūrų komplekso modernizavimą geležinkelių plėtra. Kaip butelio kaklas siauri privažiuojamieji keliai ir trumpos vagonų paskirstymo stotys iki šiol trukdo uostui įsibėgėti. Ilgai rengta Klaipėdos stoties modernizavimo programa startuos tik šiemet, kai baigsis Pauosčio stoties rekonstrukcijos darbai. Tačiau blogiausia, kad Europos Sąjungos (ES) naujo finansinio laikotarpio milijardas litų Klaipėdos geležinkelių ūkį pasieks tuo metu, kai valstybės investicijos į jūrų uostą mažėja. Uosto biudžetą daugeliui metų į priekį gerokai apkarpė suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos išlaidos.

Premjeras Algirdas Butkevičius metų pabaigoje per pasitarimą Klaipėdoje pažymėjo, kad Lietuvoje nėra kito tokio ūkio subjekto kaip bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuris turėtų pilną portfelį pinigų. "Lietuvos geležinkeliai" - lyderiai pagal valstybės asignavimus. Sunki užduotis, kad pinigai būtų tinkamai panaudoti, bet, tikiuosi, vadovai susitvarkys", - apie investicinių projektų mastą iki 2020 metų kalbėjo Vyriausybės vadovas. Kartu jis pažadėjo atidžiai įsiklausyti į uosto naudotojų patarimus, kokių patobulinimų Klaipėdai labiausiai reikia.

Viršys uosto pajėgumą

"Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka pažymi, kad pagal parengtą investicijų programą lėšų poreikis iki 2020 metų sudaro 5,2 mlrd. litų. Europinis IXB transporto koridorius ir Klaipėdos geležinkelio mazgas yra prioritetiniai projektai. Pastaraisiais metais Klaipėdos uosto kroviniai sudaro 58 proc. visos apyvartos. Uostininkų pastabas dėl lėto geležinkelių tinklo modernizavimo S.Dailydka atremia argumentu, kad Klaipėdos geležinkelio mazgo galimybės tėra 53 mln. tonų per metus. Jos neišsemtos, dvigubai viršija poreikį. Nuveikus visus suplanuotus darbus 2020 metais geležinkelių projektinis pralaidumas sudarytų 85 mln. tonų: 65 mln. tonų šiaurinėje dalyje ir 25 mln. tonų - pietinėje.

Pasak S.Dailydkos, iki 2015-ųjų Klaipėdos kryptimi numatyta atlikti darbų daugiau kaip už 784 mln. litų. Bus nutiesti keli miestų aplinkkeliai, pasatyti viadukai, tiltai, padidės traukinių važiavimo greitis. Klaipėdos ir Pauosčio stočių pertvarka leis šiaurinėje uosto dalyje, kur veikia du naftos terminalai ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO keturi krovos kompleksai, vežti dvigubai daugiau krovinių, nei gabenama šiuo metu.

Neseniai "Lietuvos geležinkeliai" perėmė iš uosto Klaipėdos logistikos centro projektą. Jo įgyvendinimo terminai dar nėra aiškūs. Centrą planuojama kurti su privačia operatore - kompanija "VPA Logistika". Pasak bendrovės Plėtros departamento vadovo Virgilijaus Jastremsko, šiemet baigiamos rekonstruoti Draugystės ir Rimkų stotys. Tačiau vidinių uosto geležinkelių priežiūrą ir darbų organizavimą sunkina dvejopas jų pavaldumas: daugiau kaip 42 kilometrai priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, beveik 41 kilometras - "Lietuvos geležinkeliams". Būtų geriau, jei visi uosto geležinkeliai turėtų vieną šeimininką.

Prielaidos tokiai situacijai susidaryti buvo sukurtos prieš dešimtmetį. Tuomet nusvėrė uosto vadovybės argumentas, kad "Lietuvos geležinkelių" plėtros strategija neapima uosto, finansinės galimybės atitrūkusios nuo uosto verslo planų. Nuo tada uosto geležinkelius projektuoja ir tiesia uosto direkcija.

A.Pauža: "KLASCO be modernios Pauosčio stoties uždus."

Svarbu tarifai

Uosto krovos kompanijos KLASCO vadovas Audrius Pauža atkreipė premjero dėmesį į tai, kad krovinių vežimas geležinkeliu kelia didžiulį susirūpinimą uosto šiaurinės dalies bendrovėms, nes ilgi traukiniai netelpa į stotis. Todėl jas rekonstruoti būtina kuo greičiau. Vien KLASCO priima iki 500 vagonų per parą, o toks tempas kelia organizacinę įtampą. Per artimiausią penkmetį į krovos plėtrą numatoma investuoti dar 150 mln. litų, todėl KLASCO, anot A.Paužos, be modernios Pauosčio stoties uždus.

Vagonų pralaidumo sunkumai ypač išryškėjo pernai, kai prasidėjo grūdų sezonas. Uostas gali priimti 3,5 mln. tonų grūdų, tačiau "Lietuvos geležinkeliai" tam nėra pasirengę, todėl milijonas tonų grūdų buvo išvežta per Latvijos uostus.

Kaip teigė kompanijos "Bega" vadovas Aloyzas Kuzmarskis, pastarąjį penkmetį geležinkelininkai, bandydami pasivyti uosto planus, nuveikė titanišką darbą. Tačiau liko nepaliesta daug smulkesnių ruožų pietinėje uosto dalyje. Ten įmonės turi tenkintis vienu keliu, traukiniai negali prasilenkti. Šioje dalyje yra daug rezervinių teritorijų, kurios ateityje bus prijungtos prie uosto, o tiesti geležinkelių čia neplanuojama.

A.Kuzmarskis, oponuodamas S.Dailydkai dėl geležinkelių ir uosto galimybių žirklių, aiškino, kad nuo 2003 metų uosto kompanijos į terminalus investavo 2,2 mlrd. litų - dvigubai daugiau negu valstybė į uostą. Sudarytos puikios krovos sąlygos, tačiau prie krantinių yra daug vietų, kur laivams trūksta gylio, taikomi tonažo apribojimai. O pagrindinė priežastis, neleidžianti didinti krovos, - silpnas logistikos konkurencingumas.

"Lietuvos geležinkelių" tarifai, uostininkų įsitikinimu, pernelyg dideli, dėl Baltarusijos ir Lietuvos geležinkelių taikomų kainų nuvežti toną krovinių iš Rusijos į Latvijos ir Estijos uostus kainuoja 8-9 JAV doleriais pigiau. Dėl to tranzito dalis Klaipėdos uoste beveik nedidėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"