TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į giliavandenį - nauju keliu

2010 01 11 0:00
Ribotos Klaipėdos uosto galimybės visiems yra žinomos, tvirtina politikai, ir dėl jo reikšmės valstybei nediskutuoja, bet plėtra nejuda.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lenkų valdomai Mažeikių naftos perdirbimo įmonei išgyvenant ekonominį sunkmetį, pagalbos ranką investuotojui Vyriausybė numato tiesti ne perleisdama "Klaipėdos naftos" terminalo valdymą, o rašydama užtarimo laiškus.

Klaipėdoje praėjusį ketvirtadienį viešėjusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką vietos pramonininkai apibėrė ne tik strateginiais, susijusiais su elektros energetika, klausimais, bet domėjosi ir kitais Vyriausybės sprendimais.

Pajūrio įmonių ir organizacijų atstovams arčiausia kūno savi marškiniai: kokia valdžios pozicija dėl lenkų koncerno "PKN Orlen" prašymo suteikti teisių į bendrovės "Klaipėdos nafta" valdymą; kaip vyksta naujo uosto ir suskystintų dujų terminalo (SDT) planavimo eiga; kas daroma, kad sumažėtų privačios nuosavybės užkardos tiesiant magistralinį dujotiekį, projektuojant vėjo jėgainių parkus ir kitą valstybės infrastruktūrą?

Primins "Družbą".

"Visos valstybės institucijos ir Vyriausybė laikosi pozicijos, kad "Klaipėdos nafta" yra strateginė įmonė, mūsų apsirūpinimas naftos produktais priklauso tik nuo jos. Ši įmonė turi išlikti valstybės nuosavybė. Nei akcijų, nei valdymo koncernui "PKN Orlen" neplanuojame perduoti. Tačiau su Lenkijos vyriausybe kalbamės apie tai, kad "Orlen Lietuva" (buvusi "Mažeikių nafta" - red.) mums yra ekonomiškai svarbi ir ji turi veikti sėkmingai. Neseniai lankydamasis Lenkijoje perdaviau premjero Andriaus Kubiliaus laišką. Jame sakoma, kad turėtų būti parašytas bendras, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių vadovų laiškas Rusijos premjerui Vladimirui Putinui, dar kartą primenant būtinybę atnaujinti naftos tiekimą "Družbos" naftotiekiu. Ir tai, kad mes galbūt prisidėtume prie jo remonto darbų, jeigu toks poreikis kiltų", - pasakojo A.Sekmokas.

Jis pripažino, kad toks politinis žingsnis gali būti neveiksmingas. Tai įrodo neseniai nutrauktas naftos tiekimas Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Kitas, lengviau rezultatus duodantis sprendimas, apie kurį diskutuojama, - parama Lenkų koncernui atnaujinant jam priklausančią Mažeikių elektrinę. "Tai būtų labai naudinga ir Lietuvai, ir Mažeikių įmonei. Ten reikia daug investicijų modernizavimui. Vyriausybė pasiruošusi kalbėtis su Europos Sąjunga (ES), kad būtų skirtas jos dalinis finansavimas dūmų filtrams. Taip būtų užtikrintas efektyvesnis gamyklos darbas, šilumos ir pigesnės elektros energijos tiekimas Vakarų Lietuvai", - dėstė ministras.

Savivaldybė nuošalėje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas prašė Vyriausybės nario užtikrinti, kad nebus atidėliojamos giliavandenio uosto planavimo procedūros.

"Esame jau kalbėję, kad "Klaipėdos naftos" ir Krovinių terminalo krantinių pajėgumai išnaudoti. Nafta yra brangus krovinys, Lietuvai teikiantis pinigų. Jeigu mes vilkinsime uosto plėtros procedūras, prarasime dešimtis milijonų litų", - sakė jis.

Kad nedubliuotų išlaidų naujo uosto planavimui, KVJUD laukia, kol Energetikos ministerija išnagrinės SDT klausimus, susijusius su jo vieta jūroje ir infrastruktūra krante. Japonų prieš 7 metus parengta Melnragės giliavandenio uosto studija šiuo metu yra atidėta į šalį, nes jai nepritaria dalis miesto gyventojų. Manoma, kad SDT projektas kartu spręstų ir naftos terminalų techninio išplėtimo galimybę.

Pasak A.Sekmoko, Klaipėdos uosto ribotos galimybės visiems yra žinomos ir dėl jo reikšmės valstybei, kitaip nei statant Būtingės terminalą, niekas nediskutuoja. "Vyriausybei labai svarbus savivaldos palaikymas ir sprendimai šiuo klausimu. Dujų terminalą mes norime kuo greičiau pastatyti, todėl daromos dvi studijos - vieną finansuoja ir atlieka amerikiečiai, kitą, finansuojamą iš ES fondų, pasiūlė Belgijos vyriausybė. Šiandien dar aiškių atsakymų neturime, nes dujų terminalas - sudėtingas statinys, keliantis daug saugumo reikalavimų ir susijęs su dujotiekiu, saugyklomis ir, be abejo, uosto plėtra", - kalbėjo ministras.

Keliskart savo atsakymuose paminėjęs savivaldybės įtaką teritorijų planavimui, kad "savivalda turi savo teises", A.Sekmokas sulaukė Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus replikos. Esą už savivaldybės nugaros atliekamos studijos, nors atrasti ką naujo vargu ar įmanoma. "Nelabai yra ką čia studijuoti Klaipėdos pajūryje. Kalbant apie suskystintų dujų terminalą, tai jam teritorijos tikrai ribotos. Jau yra ankstesnės studijos. Gal reikėtų pasitarti?" - šypsodamasis kalbėjo meras. Ministras gyrė Klaipėdos savivaldybę, stumiančią į priekį atliekų deginimo elektrinės projektą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"