TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į „greitųjų kreditų“ liūną įtraukiančios gudrybės

2016 04 05 13:06
pixabay.com nuotrauka

„Greitieji kreditai“ apraizgė nemažą dalį Lietuvos: statistika rodo, jog kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis iš jų jau turi reikalų su antstoliais. 

Per pirmąjį veiklos mėnesį į tarpusavio skolinimo įmonę MANU kreipėsi daugiau nei 700 klientų su 2 mln. eurų finansavimo poreikiu. Kaip ir tikėtasi, absoliuti dauguma jų – žmonės, įklimpę į „greitųjų kreditų“ liūną.

„Matome, kad tokios paskolos įklampino labai įvairius žmonės – yra ir daugiau uždirbančių, ir politikų, ir tokių, kurių vienintelės pastovios pajamos – invalidumo pašalpos. Nemažai atvejų, kai žmogus turi 5, 10 ar net daugiau tokių paskolų – paprastai klientai, imdami naujas paskolas, bandė dengti senesnes“, – pasakoja MANU vadovas Justinas Murauskas.

Tai, kad „greitieji kreditai“ apraizgė nemažą dalį Lietuvos rodo ir statistika – kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis iš jų jau turi reikalų su antstoliais. Lietuvos banko duomenimis, praeitų metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos gyventojai buvo paėmę 565.841 tokį kreditą. Net 31 proc. šių paskolų grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, bendra tokių paskolų suma siekė 95 mln. eurų.

„Greitųjų kreditų“ verslas, kokį jį pamatėme kalbėdamiesi su klientais ir analizuodami jų pateiktus duomenis, mus sukrėtė. Tikėjomės, kad dauguma klientų liko su greitaisiais kreditais sugundyti ryškių reklaminių šūkių akcentuojant prieinamumą ir lankstumą (paskola per 2 minutes; kreditas, kuris pritaikomas tavo poreikiams; skolintis nieko nekainuoja), tačiau realybė pasirodė gerokai niūresnė. Klientais buvo pasinaudota ne tik dėl jų patiklumo ir finansinio raštingumo stokos, bet ir panaudojant tipiškas gatvės sukčių – taip vadinamų „šulerių“ – schemas, kurių esmė suvilioti ir užkirsti galimybę atsitraukti, o vėliau, prisidengiant refinansavimo raktažodžiu, toliau „melžti“ įklimpusius klientus“, – pastebėjimais dalijasi J. Murauskas.

MANU vadovas išskyrė 4 dažniausiai pasitaikančias „greitųjų kreditų“ bendrovių gudrybes, kurias turėtų žinoti kiekvienas klientas.

Imk ir kuo greičiau

Greitosios paskolos išduodamos itin greitai, nors objektyviai, jei būtų atidžiai tikrinami pajamų šaltiniais ir jų tvarumas, to padaryti būtų neįmanoma. Tačiau šiuo atveju, matyt, svarbiausia, kad klientas nepersigalvotų, o kartu ir pernelyg nesidomėtų paskolos sąlygomis.

Pavyzdžiui, analizuodami klientų situacijas vis randame atvejų, kai paskutinė klientui suteikta paskola yra akivaizdžiai išduota pažeidžiant atsakingo skolinimo nuostatus, įklampinant klientą į paskolas, kurios viršija 40 procentų jo visų gaunamų pajamų. Šie duomenys, kurie prieštarauja bet kokioms atsakingo skolinimo nuostatoms, net įrašomi į sutartis. Klientas atnešė vieną tokią, kur užfiksuota, kad išduodama paskola su palūkanomis yra didesnė nei 64 proc. jo pajamų, tačiau, pinigus jam paskolino. Ir greitai.

Bėda tik ta, kad paskolą reikia ne tik gauti, bet ir atiduoti, o kai tam reikia skirti daugiau nei 60 proc. mėnesio pajamų, akivaizdu, kad iš liūno išlipti greitai jau nebepavyks.

Mes tau padėsim... įklimpti giliau

Greitųjų paskolų bendrovės labai sumaniai žaidžia su paskolų atidėjimo mokesčiais. Vienos įmonės iš pradžių tai daro nemokamai, kitos pasiūlo kelioms dienoms atidėti mokėjimą už pusės mėnesio įmokos dydį. Bet ir vienu, ir kitu atveju galiausiai viskas baigiasi dar blogiau – paskolos terminas neilgėja, tad kartą įmoką atidėjęs žmogus kitą mėnesį turi sumokėti jau dvigubai. Jei jis 200 eurų neturėjo sausį, tai greičiausiai 400 neturės ir vasarį. Pasinaudojus atidėjimu, paskola nėra amortizuojama, taip „greitųjų kreditų“ bendrovės nušauna net kelis zuikius: apeina Lietuvos banko reikalavimus dėl maksimalaus palūkanų dydžio, nes atidėjimo mokesčiai nėra traukiami į įstatymais ribojamą kredito kainą, ir pririša klientą.

Paprastai klientas yra „gręžiamas“ tol, kol išeikvojamos visos jo uždirbamos lėšos, tada žmogus dėl gyvenimiškų aplinkybių susidūręs su sunkumais yra priverstas skolintis papildomai, taip tik didindamas jau esamus įsipareigojimus. Taigi, žmogus įklimpsta – ima vis naujas paskolas, ilgesniam terminui, jomis dengia ankstesnes ir taip, kol praranda viską.

Paskola kainuos tiek, kiek reikės

Ribodamas „greitųjų kreditų“ bendrovių apetitą, Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalias už paskolas mokamų palūkanų normas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, arba garsioji „abrakadabra“ BVKKMN, šiuo metu gali būti ne didesnė nei 100 proc., tačiau kai kurios netgi savo interneto svetainėse ir toliau ją nurodo gerokai didesnę, pavyzdžiui, 190 proc.

Tik negražink anksčiau laiko

Dar viena „greitųjų kreditų“ įmonių gudrybė, kurią pastebėjo tarpusavio skolinimo įmonės MANU specialistai – tai bandymas psichologiškai apsunkinti paskolų grąžinimą anksčiau laiko. „Anksčiau nei numatyta sutartyje grąžinta paskola „greitųjų kreditų“ bendrovėms reiškia negautas pajamas. Todėl imamasi įvairių triukų, kad tai padaryti būtų kuo sunkiau“, – sako Justinas Murauskas.

Vienas tokių dažniausiai taikomų triukų – internetinėse skaičiuoklėse anksčiau laiko grąžinamą sumą nurodyti su viso paskolos laikotarpio palūkanomis. Taip klientui sudaromas įspūdis, kad nėra jokios naudos paskolą grąžinti anksčiau laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"