TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į kolektyvus įsimaišys daugiau užsieniečių

2014 07 02 6:00
Lietuvoje vieni paklausiausių aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių - IT specialistai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo šių metų lapkričio aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio darbdaviai galės įdarbinti net 8 kartus greičiau nei iki šiol. Tikimasi, kad tvarkos supaprastinimas sušvelnins įtemptą situaciją darbo rinkoje, tačiau vietiniai specialistai dėl to neliks užmarštyje. Tikėtina, kad pirmiausia įstatymo pakeitimais pasinaudos paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės ir paslaugų centrai.

Birželio pabaigoje Seimas pritarė įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimams, kurie supaprastins leidimų laikinai dirbti ir gyventi išdavimo procedūras aukštos kvalifikacijos specialistams. Anksčiau šių specialistų įdarbinimas užsitęsdavo net iki 4 mėnesių, o dabar šis terminas susitrauks iki 2 savaičių. Pagrindinis įstatymo numatytas pakeitimas yra tai, jog nuo šių metų lapkričio darbdavys neprivalės kreiptis į darbo biržą, kad ši patikrintų, ar iš tiesų Lietuvos darbo rinkoje trūksta jam reikiamos kvalifikacijos specialistų. Sprendimą jis galės priimti pats.

„Mažesnės biurokratinės procedūros darbo rinką turėtų sujudinti. Visas pasaulis kariauja dėl talentų, o mes bijome juos įsileisti. Manau, labiau riboti turėtume ekonominių imigrantų, o ne protingų specialistų įvažiavimą. Jie ekonomiškai naudingi ir problemų ateityje nepridarys. Apskaičiuota, kad toks darbuotojas kas mėnesį į valstybės biudžetą sumoka 2600 litų“, - sakė Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė.

Reikėtų priminti, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui spręsti Europos Sąjungoje jau nuo 2011 metų pradėjo veikti mėlynoji kortelė (angl. EU Blue Card) - leidimas teisėtai apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Lietuvoje įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimai, kuriais reglamentuojama mėlynoji kortelė, įsigaliojo nuo 2013 metų pradžios.

Rūta Skyrienė: "Visas pasaulis kariauja dėl talentų, o mes bijome juos įsileisti. Manau, labiau riboti turėtume ekonominių imigrantų, o ne protingų specialistų įvažiavimą."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Savų specialistų neignoruos

Žadama, kad pakeitimai gerokai sumažins biurokratinę naštą darbdaviui, taip pat leidimus išduodančioms institucijoms. Be to, LŽ kalbinti pašnekovai įsitikinę, jog sumažinus biurokratinį aparatą negresia pavojus, kad darbdavys pirmiau rinksis užsienio, o ne vietinį specialistą. Iš dalies nuo tokios rizikos apsaugos darbo užmokesčio užsieniečiams reikalavimai. Įstatymas numato, kad aukštos kvalifikacijos specialistui iš trečiosios šalies darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei trigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį. Šiuo metu jis siekia kiek daugiau nei 7000 litų per mėnesį. „Pagal nustatytas sąlygas, procesas turėtų vykti subalansuotai, išlaikant socialinę pusiausvyrą: nors aukštos kvalifikacijos specialisto įdarbinimo terminas sutrumpės nuo 4 mėnesių iki 2 savaičių, darbdavys turės įsipareigoti įdarbintam specialistui mokėti ne mažiau nei 7000 litų. Atsižvelgiant į šią sąlygą, prognozuojame, kad Seimo patvirtinti pakeitimai neturėtų turėti didesnės įtakos užsieniečių įdarbinimo mastams, tik paties įdarbinimo proceso lankstumui“, - sakė Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė.

Vis dėlto R. Skyrienė tokį griežtą reikalavimą dėl atlyginimo dydžio kritikavo ir pažymėjo, jog direktyva numato perpus žemiau nuleistą atlyginimo kartelę. Jos įsitikinimu, taip smarkiai lietuvių sustiprintas saugiklis nebuvo būtinas, mat darbdaviai užsienio specialistus samdo tik pritrūkę vietinių. Neturėdamas galimybės užsienio specialisto samdyti pigiau, verslas gali atsidurti toje pačioje aklavietėje kaip ir dabar. „Jei, pavyzdžiui, įmonei Zarasuose reikia inžinieriaus ir specialistas iš Rusijos sutiktų dirbti už 3-4 tūkst. litų, darbdavys vis tiek turės mokėti daugiau nei 7 tūkst. litų. Taigi, viena vertus, tokia tvarka yra palengvinimas verslui, kita vertus, ji veltui suvaržo“, - paaiškino pašnekovė.

Užsieniečių turėtų daugėti

Darbdaviai įsigaliosiančią tvarką vertina palankiai ir tiki, kad ateityje užsienio specialistų įmonėse gali padaugėti. Įstatymo pakeitimai ypač aktualūs paslaugų sektoriuje veikiančioms bendrovėms ir paslaugų centrams, mat statistika rodo, jog iki šiol būtent šio sektoriaus verslas labiausiai naudojosi mėlynosios kortelės galimybėmis.

Antai „Danske Bank“ grupės paslaugų centras neatmetė tikimybės, kad šiandien kolektyve esantis nedidelis užsieniečių skaičius ateityje gali ūgtelėti. Paslaugų centro vadovė Rosita Vasilkevičiūtė neslėpė, kad užsienio specialistų susidomėjimas dar nėra labai stipriai jaučiamas, tačiau dėl sudėtingo įdarbinimo administravimo daug iniciatyvos juos samdyti nerodė ir pats paslaugų centras. Ateityje situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti. „Ateityje tikrai svarstysime pasinaudoti šia galimybe, nes tarptautinė darbo aplinka sudaro galimybes samdyti ir specialistus iš užsienio bei juos gana greitai integruoti į mūsų organizaciją. Supaprastinta įdarbinimo tvarka tai gerokai palengvins“, - sakė pašnekovė.

Ji nurodė, kad centrui plečiantis nuolat ieškoma aukštos kvalifikacijos bankinių operacijų specialistų. O paslaugų centrų Lietuvoje daugėjant specialistų poreikis tik didės. „Šiuo metu ypač stengiamės kelti jaunų žmonių kvalifikaciją, tačiau siekdami sėkmingai konkuruoti rinkoje orientuosimės ir į užsienio šalių aukštos kvalifikacijos specialistus“, - pridūrė ji.

Dominuoja paslaugų sektorius

Šių metų pirmą ketvirtį buvo priimta 20 sprendimų dėl šalies darbo rinką atitinkančio poreikio priimti užsienietį aukštos kvalifikacijos darbui atlikti. Dažniausiai pasitaikanti šių užsieniečių profesija buvo ekonomistas ir inžinierius. Pernai iš viso buvo priimti 65 sprendimai dėl darbo rinkoje esančio poreikio priimti užsienio specialistą. Pernai darbdaviai įregistravo 41 darbo sutartį, sudarytą su užsieniečiais, gavusiais mėlynąją kortelę.

Praėjusiais metais aukštos profesinės kvalifikacijos specialistai iš trečiųjų šalių Lietuvoje buvo įdarbinti paslaugų sektoriuje. Šiame sektoriuje jie ėjo IT specialistų, mokytojų, gydytojų, inžinierių, pardavimo vadybininkų, teisininkų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigas. Daugiausia specialistų atvykę iš Baltarusijos (21), Jungtinių Amerikos Valstijų (18), taip pat Ukrainos (9), Rusijos Federacijos (8).

Skaičiuojama, kad 2012 metais Lietuvoje dirbę 195 aukštos kvalifikacijos specialistai iš trečiųjų šalių valstybei sumokėjo apie 7,9 mln. litų mokesčių.

STATISTIKA

Priimti sprendimai dėl užsieniečių aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties LR darbo rinkos poreikiams 2014 metų pirmą ketvirtį

ProfesijaSkaičius
Ekonomistas7
Inžinierius5
Informatikos inžinierius2
Fizikas1
Inžinierius-laivų statytoajs1
Tarptautinių santykių specialistas1
Humanitarinių mokslų bakalauras1
Teisininkas1

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"