TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į kūną implantuojamos technologijos – pasipriešinimas robotams

2016 05 11 6:00
Hannesas Sjöbladas: "Sakyčiau, kad jau yra dešimtys tūkstančių žmonių, turinčių implantus." Alinos Ožič nuotrauka 

Ar norėtumėte rankos palietimu atrakinti duris arba parduotuvėje gauti asmeninę nuolaidą? Tai jau įmanoma – pasaulyje atsiranda vis daugiau žmonių, turinčių savo kūne implantuotą lustą, atstojantį ir raktus, ir korteles. Nors tokia technologijų ir kūno sintezė dar skamba gąsdinamai, implantų funkcijos sparčiai plečiamos ir anksčiau ar vėliau įsitvirtins kasdieniame gyvenime. Praplėsti savo natūralias galimybes žmonės bus priversti, norėdami išlikti darbo rinkoje.

Stokholmo inovacijų centre „Epicenter Stockholm“ dirbantis Hannesas Sjöbladas naktimis gyvena iš pirmo žvilgsnio mistinį gyvenimą – užsiima biohakeryste (ang. biohacking), t. y. tyrinėja technologijas, kurios implantuojamos į žmogaus kūną ir taip praplečia natūralias jo galimybes. Prieš pusantrų metų „implantavimo vakarėlyje“ pirmą lustą „priėmęs“ švedas šiandien įsitikinęs, kad tai – neišvengiama žmonijos ateitis.

Praėjusią savaitę parodoje LOGIN Vilniuje jis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kaip įžengė į prieštaringai vertinamą biohakerystės sritį, kokios implantų funkcijos sukels šių technologijų proveržį ir kaip jos padės... konkuruoti su robotais darbo rinkoje.

– Tikriausiai šį klausimą girdite nuolat, bet vis dėlto įdomu: kodėl nusprendėte technologijomis praplėsti natūralias savo kūno funkcijas? Ar tai darote dėl smalsumo, o gal siekiate daugiau komforto gyvenime?

– Pagrindinis variklis vis dėlto yra smalsumas. Noriu suprasti, kaip veikia technologijos, man tai yra tyrinėjimas. Be to, manau, kad labai naudinga šiuos dalykus išbandyti pačiam, nes tik tuomet atsiranda įžvalgų apie šių technologijų panaudojimo būdus.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis žengėte pirmą žingsnį biohakerystės srityje?

– Su biohakerystės koncepcija buvau supažindintas studijuodamas „Singularity“ universitete Kalifornijoje (Silicio slėnyje įsikūrusi švietimo įstaiga – aut.). Tai švietimo įstaiga, kuri kalba apie eksponentinį technologijų augimą. Supratau esant dramatiškų pokyčių biohakerystės srityje – tam tikroje biotechnologijų srityje. Pasakiau sau, kad noriu su tuo dirbti. Taigi pradėjau gauti įvairias technologijas, su jomis eksperimentuoti, susipažinau su kitais tuo besidominčiais žmonėmis.

Pirmąjį lustą į save implantavau prieš beveik pusantrų metų. Susibūrėme su keliais bendraminčiais ir surengėme implantavimo vakarėlį. (Juokiasi.) Taigi 10 žmonių tuo pačiu metu implantavo į save lustus. Tai buvo smagi patirtis – malonu ja dalytis su kitais žmonėmis. Nusprendėme laikytis kartu ir ieškoti naujų šios technologijos panaudojimo būdų – taip daug geriau, nei dirbti vienam.

– Ką „moka“ daryti jūsų rankoje esantis implantas“

– Į mano ranką implantuotas lustas atstoja magnetines korteles ir magnetinį raktą – tai ta pati technologija, tik įdiegta kita forma. Implantą galiu panaudoti atidaryti biuro durims, patvirtinti savo narystę sporto klube ar paimti knygas bibliotekoje bei gauti nuolaidas parduotuvėse. Luste taip pat galima saugoti savo vizitinę kortelę, nelaimės atvejui reikalingą informaciją apie kokią nors ligą, savo bitkoinų piniginę – kitaip tariant, bet kokią informaciją.

Tiesa, tai yra pirmoji implantų karta, ir ji, mano akimis, yra gana kvaila. Bet jau čia pat – daug daugiau funkcijų, tokių kaip sveikatos duomenų registravimas: implantai gali stebėti žmogaus kūno temperatūrą (ją pasitikrinti galima tiesiog naudojantis savo išmaniuoju telefonu), jų padedamas žmogus gali atlikti mokėjimą, bitkoinų transakcijas ir pan.

– Ar tai ateities funkcijos, kurios pasauliui dar tik bus pristatytos?

– Ne, tai funkcijos, kurios jau egzistuoja arba bus prieinamos po 3–6 mėnesių. Žinau, kad šių technologijų plėtra jau vyksta – tai ne vien lūkesčiai. Technologija, kurią naudojame, jau gerai žinoma ir naudojama daugelį metų. Yra daug žmonių, kurie gali plėtoti programinės įrangos sistemas, tokias kaip NFC (belaidžio ryšio technologija, kurią naudojant galima greitai užmegzti ryšį nedideliu atstumu tarp elektroninių įrenginių, pavyzdžiui, telefonų ir fotoaparatų – aut.).

– Kiek, jūsų žiniomis, pasaulyje yra inovatorių kaip jūs?

– Tai yra absoliučiai globalus judėjimas – turiu draugų su implantuotais lustais Pietų Amerikoje, JAV, Malaizijoje, Rusijoje ir visoje Europoje. Kompanija, iš kurios perku implantus, per kelerius pastaruosius metus pardavė jų 10 tūkstančių. Yra ir kitų tiekėjų. Taigi sakyčiau, kad jau yra dešimtys tūkstančių žmonių, turinčių implantus.

Kita vertus, ši technologija yra dar labai ankstyvos stadijos, jai įsibėgėti reikia kelerių metų. Kol kas negali įsigijęs implantą jį tuojau pat naudoti dvidešimtyje skirtingų vietų. Kol kas reikia šiek tiek išmanyti biohakerystę ir technologiją plėtoti pačiam. Tačiau po kelerių metų viskas galbūt bus daug paprasčiau – tereikės apsilankyti interneto puslapyje ir užsiregistruoti dvidešimčiai skirtingų paslaugų, kurias galėsi gauti padedamas į kūną implantuoto lusto.

– Ar manote, kad lustai taps masinio vartojimo produktu, kurį kiekvienas galės įsigyti tiesiog prekybos centre?

– Manau, kai galėsime naudoti implantus mokėjimams atlikti, taip pat atsiskaityti už važiavimą viešuoju transportu, ši technologija „pralauš ledus“, nes ji bus tikrai naudinga daugeliui žmonių. Juk visi esame susidūrę su nemalonia situacija, kai supratome neturį autobuso bilieto ir turėjome dėl jo grįžti namo, vėluodami į autobusą. Kai viešojo transporto kompanijos prisileis šias technologijas, tada jos, manau, taps masinio vartojimo.

– Vis dėlto tam, kad technologijos įžengtų į mūsų kasdienį gyvenimą, reikia ne tik technologinių galimybių, bet ir psichologinio pasirengimo. Ar plėsdamas savo natūralias žmogiškąsias funkcijas, savo kūno galimybes susidūrėte su moralinėmis prieštaromis?

– Neturėjau jokių sunkumų. Naudoti technologijas, kad būtume sveikesni ir galėtume savo kūnui sukurti naujų funkcijų, yra labai žmogiška. Mes tai jau darome: pavyzdžiui, medicinos technologijos, tokios kaip širdies stimuliatoriai ir insulino pompos, išsaugo milijonus gyvybių. Taigi patobulinti savo kūną technologijomis yra puikus ir normalus dalykas.

– O kaip į šias technologijas reaguoja aplinkiniai? Ar dar susiduriate su žmonių nuostaba, kai, pavyzdžiui, tiesiog ranka atidarote duris?

– Taip, kai kurie žmonės nustemba. Dažniausia reakcija, kurios sulaukiu, – smalsumas: „Oho, kaip įdomu! Kaip tai veikia?“ Žinoma, yra ir tokių žmonių, kuriuos tai gąsdina, ir aš visiškai gerbiu tokį požiūrį. Kita vertus, per visą technologijų istoriją naujovės susiduria su nepasitikėjimu. Kai buvo pristatyti pirmieji traukiniai, žmonės kalbėjo, kad važiuoti traukiniais negalima, nes gali apakti. Po kurio laiko žmonės suprato, kad nuo to neapankama. Manau, kai žmogus pirmą kartą į urvą atnešė ugnį, kiti tikrai išsigando. (Juokiasi.) Taigi būti šiek tiek skeptiškiems naujų technologijų atžvilgiu yra natūralu. Tačiau po kurio laiko išmokstame jomis naudotis ir gauname daugiau naudos, nei matome neigiamų aspektų.

– Tačiau ar šios technologijos nekelia grėsmės privatumui, kurį šiais „didžiųjų duomenų“ laikais vis labiau sureikšminame?

– Jei žinai, kaip tinkamai naudotis šiomis technologijomis, jos nekelia grėsmės nei sveikatos, nei informacinių technologijų saugumo atžvilgiu. Jei žinai, kad kiti žmonės gali perskaityti luste laikomą informaciją, jei žinai, jog ji gali būti nukopijuota, tuomet naudoji kompleksines saugumo priemones. Taigi tam tikrų problemų dėl galimos rizikos matau, tačiau pirmiausia svarbu suprasti, kaip technologijos veikia. Kita vertus, pavogti gali ir piniginę su kortelėmis arba raktus.

– Veikiausiai nė technologijų entuziastai nepuls masiškai sau implantuoti lustų, jei jie bus brangūs. Kiek technologijos, galinčios praplėsti žmonių galimybes, kainuoja šiandien?

– Šie implantai yra visiškai nebrangūs. Jie masiškai gaminami Kinijos gamyklose. Tai labai standartizuota ir plačiai paplitusi technologija, kuri jau 30 metų taikoma gyvūnams pramoniniu mastu. Šis lustas internete kainuoja 90 JAV dolerių, bet galima rasti ir pigiau. Žinoma, pažangesnės technologijos, tokios kaip protezinė ranka ar ekzoskeletas (mechaninė apranga, skirta natūralioms žmogaus galimybėms pagerinti, pavyzdžiui, daug lengviau pakelti ir nešti sunkius objektus ir išvengti traumų – aut.), yra brangios. Tiesa, švedų kompanija jau paleidžia į prekybą ekzoskeletus kaip vartojimo produktą. Jis kainuoja apie 3000 eurų ir, žinoma, įperkamas ne kiekvienam, tačiau turintiems negalią žmonėms tai suteiks pokyčių gyvenime. Bet to, laikui bėgant šios technologijos, manau, eksponentiškai pigs. Taigi po 10–15 metų galbūt kiekvienas galės turėti ekzoskeletus savo džinsuose ir bėgioti lyg gravitacijos nė nebūtų.

– Nuolat šnekame apie robotus, kaip apie galimą ateities darbo jėgą. O galbūt mes, žmonės, su šiomis technologijos patys ateityje tapsime truputį robotais ir kai kurias funkcijas atliksime paprasčiau, automatiškai?

– Mano manymu, tai akivaizdi tendencija, kad robotai iš žmonių perima vis daugiau darbų. Turime save vairuojančius automobilius, kuriems nebereikalingi vairuotojai, o nuo septintojo dešimtmečio automobilius gamina pramoniniai robotai. Taigi ši tendencija nėra nauja, ir jei mes, žmonės, nenorime iškristi iš žaidimo, turime patobulinti save technologijomis. Jei galiu integruoti į save kompiuterijos procesus, tuomet galiu išlikti konkurencingas darbo rinkoje. Kitu atveju robotai visiškai perims mūsų darbus. Manau, kad tai mūsų, žmogiškosios rūšies, atkirtis. O kokią turime alternatyvą?

– Kaip įsivaizduojate žmogų, pavyzdžiui, po 50 metų?

– Tikiuosi, kad bus daug didesnė žmogaus formos įvairovė. Drąsinu žmones modifikuoti savo kūnus visokiais būdais – tiek estetiškai, tiek technologiškai. Manau, išties šaunu, kad taip galime išreikšti savo asmenybę ir interesus. Tikiu, kad ne tik implantavimo technologija, bet ir genų terapija leis mums išgyventi tikrą Kambro sprogimą (Kambro sprogimas – santykinai trumpas evoliucijos laikotarpis, prasidėjęs maždaug prieš 542 mln. metų, per kurį atsirado dauguma pagrindinių gyvūnų tipų, nustatytų pagal fosilijas – aut.), kai žmonija įgis labai daug formų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"