TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

I.Laursas: "Verslą remti iš biudžeto - neteisinga"

2012 11 12 6:00
Verslininkas I.Laursas įsitikinęs - kad ir koks protingas būtų žmogus, jis niekada nežinos, ką tuo pačiu metu veikia jo konkurentai./Oresto Gurevičiaus nuotrauka 

Vieno sėkmingiausių šalies verslininkų Iljos Laurso nuomone, europietiškas modelis, kai verslui teikiama parama iš mokesčių mokėtojų surinktomis lėšomis, yra ir socialiai neteisingas, ir neefektyvus.

Populiariausios pasaulyje nepriklausomos mobiliųjų aplikacijų kompanijos "GetJar", turinčios atstovybes Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, įkūrėjas I.Laursas, lygindamas amerikietišką ir europietišką verslo paramos modelį, pažymi, kad už Atlanto valstybė į verslo reikalus nesikiša. Į verslą ten investuoja tik privatus sektorius, jis atidžiai seka, kaip panaudojama investicija. Tuo metu Europoje, kaip ir Lietuvoje, dotacijas skiriantiems valdininkams jų panaudojimo efektyvumas nėra svarbus, o verslo nesėkmės gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

Apie sėkmės kelią, verslo ir valstybės santykį, pažintis ir šiuolaikinio verslininko identitetą - "Lietuvos žinių" interviu su Ilja Laursu.

Viską lemia atsitiktinumas

- Žvelgiant į Jūsų sėkmės istoriją gali susisukti galva: kompanija auga didžiuliais tempais, o Jūs neretai pavadinamas šiuolaikinio verslininko etalonu. Idėja, sunkus darbas, buvimas reikiamu metu reikiamoje vietoje. Kas dar sudaro sėkmingo verslo receptą?

- Kitados pasirinkau mobiliųjų aplikacijų sritį, nes maniau, kad tai perspektyvu ir nėra nusistovėjusios jokios žaidimo taisyklės. Tuomet alternatyvus pasirinkimas būtų internetas, kompiuterinių žaidimų rašymas. Greitai supratau, kad konkuruoti su kompanijomis, tose srityse turinčiomis 10-20 metų patirtį, yra beviltiška. Mobili sritis užtikrino, kad žaidimo laukas visiems vienodas. Kiekvienas galėjo konkuruoti savo protu, gebėjimais. Kita vertus, labai pervertinamas verslininkų sėkmės istorijų indėlis. Už protą, patirtį, kvalifikaciją kur kas ryškesnį vaidmenį atlieka atsitiktinumo veiksnys. Asmeninių įgūdžių ir atsitiktinumo santykis yra 1 su 10. Kad ir koks protingas būtų žmogus, jis niekada nežinos, ką tuo pačiu metu veikia jo konkurentai.

- Kokie atsitiktinumai nutiesė kelią Jūsų sėkmei?

- Pirmiausia tai, kad tokios kompanijos kaip "Yahoo", "Google", "Microsoft" ilgai nejudėjo į mobiliąją rinką. Mobilioji rinka ėmė formuotis 2000-aisiais, kai atsirado pirmieji nespalvoti telefonai "Nokia" su internetu, o minėtų kompanijų sprendimai ir investicijos prasidėjo tik 2007 metais, kai atsirado "iPhone". Jei jie būtų atėję anksčiau, nebūtų atsiradusi galimybė į rinką patekti naujiems žaidėjams. Mums labai padėjo "iPhone" atsiradimas. Mobiliųjų aplikacijų sąvoka iki tol praktiškai niekam nebuvo žinoma. Per metus visi išmoko iki tol negirdėtą naujovę. Tačiau naujovė buvo prieinama tik siaurai "iPhone" vartotojų grupei. Daug kitų mobiliųjų telefonų kompanijų žinojo, kad toks dalykas yra, tačiau neturėjo galimybės ja naudotis. Tad kreipėsi į kitus žaidėjus, o rinkoje tuo metu mes buvome vieninteliai.

Mažos šalies fenomenas

- Jums atsivėrė galimybė bendradarbiauti su didelėmis kompanijomis. O jei būtumėte užsisklendę tik vidaus rinkoje?

- Tai vadinu mažos šalies pranašumu. Dėl jo kompanija labai anksti supranta, kad reikia pereiti į tarptautinį lygmenį, nes nebetelpama vidaus rinkoje. To nėra didžiosiose valstybėse, kur rinkos potencialas yra pakankamas. 2006 metais Lietuvoje mobiliųjų aplikacijų poreikis buvo toks, kad jis nebūtų išlaikęs net vieno žmogaus etato. Pasirinkimo neturėjome. Ir dabar yra nemažai kompanijų, kurios, neradusios paklausos vidaus rinkoje, greitai įsigali tarptautiniu lygmeniu.

- Lietuvoje įsigalėjusi klišė, kad tik pažintys atveria visus kelius. Kiek tai Jums pasitarnavo?

- Lietuvoje kompanijos dėl "švogerystės" paprastai nukrypsta nuo teisingos elgsenos. Pavyzdžiui, kam nors suteikiamos kiek geresnės sąlygos, tai kenkia investuotojams, tačiau suteikia papildomos naudos. Turintiesiems pažinčių greičiau tvarkomi dokumentai, surengiami susitikimai ir pan. Mūsų kraštuose verslas per pažintis turi neigiamą atspalvį. Tačiau, kita vertus, žmonės yra įsitikinę, kad derybose didžiausią reikšmę turi tokie racionalūs dalykai kaip kaina, kokybė. Vis dėlto įsigilinus į žmogaus sprendimus 99 proc. jie nėra racionalūs. Tokie sprendimai dažniausiai priklauso nuo vieno žmogaus nuotaikos, emocijų, asmeninių intrigų. Pradedantys verslininkai labai dažnai naiviai mano, kad jų partneriai priims sprendimą atsižvelgdami į kainą, kokybę, o paskui stebisi, kad nors jie ir suteikė geriausias sąlygas, jų pasiūlymas buvo atmestas. Paieškojus priežasties, kodėl taip nutiko, paaiškės, kad tai lėmė simpatija, alkis, nemiga, pykčiai su žmona ar kas nors kita. Partneriui gali nepatikti tavo balso tonas, ir dėl to neteksi milijoninio reklamos kontrakto. Tai iš pradžių stebina, nes griauna tavo supratimą, kaip sukasi pasaulis, tačiau vėliau darai išvadą, kad sudarant sandorį rankas spaudžia ne kas kitas, o žmonės.

Siūlo lygiuotis į JAV modelį

- Jūsų kompanijos atstovybės įsikūrusios JAV, kurias pastaruoju metu buvo apėmusi prezidento rinkimų karštligė, ir Lietuvoje, kur aistras kursto naujos Vyriausybės formavimas. Ar sekate šiuos procesus, ir kiek Jums tai aktualu?

- Niekada nelendu ten, kur ko nors nesuprantu. Nepasitikėčiau savo paviršutiniškomis emocijomis darydamas išvadas apie kurią nors partiją ar politiką. Kalbant apie verslą reikia pasakyti, kad politiniai procesai jam pernelyg daug įtakos neturi. Pagrindinė mūsų veikla - už Lietuvos ribų. Nors gal kiek ir padėjo išeinančios Vyriausybės teigiamas požiūris į informacinių technologijų verslą.

- Bendraujate su kitais verslininkais, girdite jų nuomonę. Turėtumėte būti susidaręs įspūdį, kas Lietuvoje vis dėlto yra negerai.

- Manau, kad europietiškas modelis, kuris yra orientuotas į paramą verslui per renovacijos programas, dotacijų skyrimą, iš esmės yra neteisingas. Verslas čia tiesiogiai remiamas valstybės biudžeto lėšomis. Pirmiausia, tai nėra sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu, jiems tenka našta verslo nesėkmės atveju, o sėkmė atiduodama verslininkams. Antra, verslui suteikiamos lėšos nėra prižiūrimos. Valstybės atstovams, skiriantiems lėšas, dėl jų nei karšta, nei šalta. Pavyzdžiui, Amerikoje valstybė labai retai kišasi į verslo reikalus. Europoje pradedantis verslas gali laimėti "grantus", o JAV bet kokia parama verslui teikiama tik iš privataus sektoriaus, kuris noriai remia perspektyvias įmones, nes gali tikėtis didelės grąžos. Be to, investicijos yra griežtai prižiūrimos. Investuotojai skiria žmones, kurių karjera tiesiogiai priklauso nuo indėlį priėmusios kompanijos sėkmės ar nesėkmės. Jie, alsuodami į nugarą, tiesiog neleis įmonei sukti klaidingu keliu.

- Šiemet apsilankęs prestižiniame Davoso ekonomikos forume atsidūrėte dėmesio centre. Ar vyksite į Davosą ir kitąmet? Kokie ten nagrinėsimi klausimai gali paliesti Lietuvą?

- Dėl važiavimo iki galo neapsisprendžiau, bet veikiausiai nevyksiu. Pirmiausia tai nėra tiesiogiai susiję su mano verslu. Ten nesutiksiu tų žmonių, su kuriais darome verslą. Jame daugiausia lankosi politikai, įvairiausi ekspertai. Ten vykau jau dvejus metus iš eilės.

Lietuvą turėtų paliesti daug klausimų. Šiuose forumuose perskaitomi keli šimtai įvairaus pobūdžio pranešimų. Jau ne pirmą kartą aptariamos Rytų Europos energetikos aktualijos. Būdama taip integruota kaip dabar Lietuva neabejotinai ras nemažai krypčių, kur galėtų ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti savo nuomone, pasiekti realių praktinių susitarimų.

Svarbiausia - veikti

- Šiuolaikiniai verslininkai skaito paskaitas universitetuose, dalyvauja įvairiose konferencijose, net veržiasi į kosmosą, skraido įvairiausiais įrenginiais. Verslininkai nebėra tik dokumentus pasirašinėjantys ir į darbo susitikimus vaikštantys žmonės?

- Kiekvienai veiklai yra mažėjanti ribinė nauda. Pirmas šokoladukas būnant alkanam yra labai vertingas, antrą suvalgysiu ne taip norėdamas, trečią nenoromis, o ketvirto ir norėdamas nebeįtalpinsiu. Taip yra ir su pinigais. Kiek žmogui fiziškai reikia pragyventi? Milijoną uždirbusiam žmogui kiekvieno kito milijono reikšmė mažėja. Dirbti tik užsidarius biure taip pat galima tik iki tam tikro laiko. Jei verslininkui pasiseka greitai patenkinti savo būtiniausius interesus, jam atsiveria naujų galimybių. Dalydamasis žiniomis su kitais patiri asmeninį pasitenkinimą suvokdamas, kad tai gali pakeisti kieno nors gyvenimą. Tad begalinio poreikio visą laiką praleisti biure ir stengtis uždirbti visus pasaulio pinigus tiesiog nėra. Kinijoje yra posakis, kad būdamas generolu turi mokėti rašyti eiles, kitaip nebūsi subalansuota asmenybė.

- Kokia Jūsų netolimos ateities siekiamybė?

- Vakarų gyvenimo filosofija orientuota į galutinį rezultatą: būtinai baigti universitetą, pastatyti namą, užauginti sūnų, nuskristi į kosmosą. Rytų filosofija neapibrėžia rezultato, o nurodo kryptį. Šiuo metu esu atsidūręs tarp šių požiūrių. Supratau, kad daug ko nesuprantu, ir dėl to atsirado smalsumas, noras tai suprasti.

- Ką pirmiausia pasakytumėte žmogui, kuris svajoja apie panašią sėkmę?

- Pačioje pradžioje svarbu pradėti veikti. Nesvarbu ką. Jei esi viduramžių Kolumbas ir nežinai, ar Amerikos ieškoti Rytuose, ar Vakaruose, svarbiausia pasiryžti tam žingsniui. Kol nieko nedarai, nežinai to, ko nežinai, ir nežinai, ką gali žinoti. Tik nusprendęs veikti supranti, ko tau reikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"