TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į lombardą neša viską, ką paneša

2012 03 19 8:00

Pernai aukso karštinės nesulaukę lombardai priima visus vertingus daiktus, kuriuos žmonės jiems atneša - mobiliuosius telefonus, kompiuterius, bet ne visi nori šaldytuvų. Neatsiimtiems įkeistiems daiktams parduoti kuriamos modernios interneto parduotuvės.

Kalbinant lombardų šeimininkus paaiškėjo, kad jų verslo principai iš esmės skiriasi. Vieni orientuojasi į uždarbį iš palūkanų, kurias klientai moka atsiimdami užstatytus daiktus. Kiti daiktus superka ir perparduoda su kuo didesne marža.

Nuolatiniai klientai

Interneto parduotuvės ir dviejų lombardų Vilniuje savininkė Rūta Siradzė LŽ sakė, kad dar prieš trejus metus auksas sudarė pagrindinį lombardų asortimentą - tuomet nebuvo įprasta kaip užstatą priimti kitus daiktus. "Aukso lombardų buvo ant kiekvieno kampo, todėl mes nusprendėme imtis kitų daiktų prekybos", - aiškino ji. R.Siradzė teigė, kad pagrindinis uždarbis - iš palūkanų. Dauguma klientų yra nuolatiniai, ir jei žmogus tą patį užstatytą daiktą reguliariai išsiperka, kartą kitą pavėlavus išsipirkti daikto neskubama parduoti. "Negi imsi ir iš karto pardavinėsi pavėlavusio kliento kompiuterį? Elgiamės žmoniškai. Tačiau kuo ilgiau žmogus vėluoja, tuo daugiau palūkanų jis mums moka. Jeigu duodam 50 litų už prekę, tai po mėnesio prašome grąžinti 20 proc. daugiau pinigų, jeigu 1000 litų - 10 procentų. Taigi žmogui labiau apsimoka didesnę sumą skolintis. O mums irgi gerai - mažiau popierizmo", - tikino ji.Vieno didžiausio lombardų tinklo "Vilniaus lombardai" vadovė Helena Dainienė-Karnecka sakė, kad superka tik auksą ir jo gaminius. Jį išlydo ir parduoda jau kaip naują gaminį arba perparduoda naudotus papuošalus savo prekybos tinkle.Tuo metu internetinės aukso ir sidabro supirkimo sistemos UAB "Auksovokas.lt" direktorius Lukas Narkevičius pasakojo, kad supirktų aukso ir sidabro papuošalų žmonėms pirkti nesiūlo, o parduoda tauriuosius metalus išgryninančiai kauniškei UAB "Noviterai". "Tokį verslo principą lėmė psichologinis momentas. Tikrai nenorėčiau nešioti neaišku kieno turėto žiedo, todėl ir kitiems jo nesiūlau", - neslėpė jis.

Aukso karštinė neapėmė

Keisčiausia, kad nė vienas lombardų savininkas pernai nepajuto aktyvesnio aukso nešimo vajaus, nors rugsėjį aukso kaina pasaulyje buvo pasiekusi zenitą ir ilgai nesileido."Nebuvo jokio aukso atnešimo suaktyvėjimo. Ir dabar žmonių ateina tiek pat, kiek tada ateidavo. Pavasarį pardavimas atgyja, nes žmonės atsigauna, nori puoštis. Kita vertus, žiemą perka auksą dovanoms. Taigi pardavimas yra stabilus", - tikino "Vilniaus lombardų" vadovė. R.Siradzė taip pat mano, kad ryškesnio atnešto aukso kiekio augimo per metus negalėtų išskirti. Taip nebuvo, kad vieną dieną visi imtų nešti parduoti auksą. Būna, kad vienas žmogus atneša didelį aukso kiekį, bet mėnesiams bėgant sezoniškumo ar kita įtaka išlygina metų rodiklį.Ji patvirtino, kad apie 10 kiekvieno mėnesio dieną žmonės gautus pinigus grąžina ir auksą atsiima, o į mėnesio pabaigą vėl jį atneša, nes pritrūksta pinigų. Anot jos, dabar auksą supirkti siūlo pensininkai, kurie turi žiedų ar auskarų nuo seno ir dar traukia iš savo slėptuvių papuošalus su sovietinėmis etiketėmis. 

Gyvena ir neskaičiuoja

Gali susidaryti įspūdis, kad yra lombardų, kurie gyvena be jokių problemų, nes ką ir kiek parduoda tiesiog neskaičiuoja. Pavyzdžiui, H.Dainienė-Karnecka negalėjo pasakyti, ką perka labiau: ar naujus aukso dirbinius, ar panaudotus. "Mes to neanalizuojam. Taip pat nesekame, kokiu metu aukso pardavėme daugiausia. Patys kokių nors ypatingų pokyčių ar naujų tendencijų nepastebime", - tikino ji."Auksovokas.lt" vadovas sakė, kad pernai balandį prasidėjo projektas, raginantis klientus auksą supirkėjams siųsti vokuose, bet taip pat neturima statistikos, kiek ir kada vertingų vokų gauta daugiausia. Tačiau jis tvirtino pastebėjęs, kad sidabro superka daugiau negu aukso."Lombardoprekes.lt" savininkė pasakojo, kad aukso šiuo metu žmonės atneša mažai. Juvelyriniai dirbiniai dabar sudaro tik 20-30 proc. atneštų daiktų. Šiuo metu daugiausia užstatoma mobiliųjų telefonų, kompiuterių, fotoaparatų, videokamerų. Užstato ir šaldytuvus, ir dviračius, stakles. "Kas ką paneša, tas tą atneša. Tačiau dideliems daiktams ne visada turim vietos. Jau geriau mažą kompiuterį paimti, padėti į seifą. Juk kaip patikrinsi, ar šaldytuvas neturi defektų? Kai žmonės pas mus įkeistą kompiuterį perka, ateina su pažįstamu specialistu - tikrina. O muzikinį centrą net leidžiame nusinešti namo, jeigu neveiks, gali grąžinti", - pasakojo verslininkė."Lombankas" darbuotojas mano, kad lombardo prekių asortimentą lemia rajonas, kuriame jis įsikūręs. Pavyzdžiui, į Klaipėdos miegamajame rajone įsikūrusį lombardą žmonės dažniausiai atneša įkeisti mobiliuosius telefonus, o į Kauno centre - auksinius juvelyrinius dirbinius.

Internetinis verslas pasiteisino

Neatsiimtoms prekėms parduoti interneto lombardą administruojanti Rūta Siradzė sakė, kad internetinis verslas pasiteisino. "Žmonėms internete patogu apžiūrėti prekes, ypač smulkesnius daiktus, sidabrinius papuošalus. Dedame tik originalias nuotraukas, o apmokėtą prekę išsiunčiam per Lietuvos pašto siuntų sistemą. Didelius daiktus siunčiame pagal atskirą susitarimą. Taip pritraukiame klientų iš visų miestų", - verslo ypatumais dalijosi R.Siradzė."Lombas" direktorius Nerijus pasakojo, kad turi interneto svetainę, kurioje galima apžiūrėti prekes, tačiau nenaujų daiktų į namus pirkėjams nesiunčia. "Reikia, kad pirkėjas pats naudotą daiktą apžiūrėtų ir vėliau mums nereikštų pretenzijų. Pinigų pristigę žmonės atneša viską, ką gali panešti. Kompiuterius mes patys patikriname, o šaldytuvų nepriimame. Gyvename iš palūkanų, kurias gauname už užstatytus daiktus. Didžiausią jų kiekį sudaro mobilieji telefonai. Į auksą, sidabrą "Lombas" nesiorientuoja, nes neapsimoka", - tvirtino "Lombas" direktorius.

Sidabras pelningesnis

Tuo metu "Lombardoprekes.lt" savininkė teigė, kad pelningiausi yra sidabriniai, o ne auksiniai gaminiai. "Jeigu žmogus atneša vienus auskarus, tai mes net neimam tokio kiekio - mums reikia bent 10-20 gramų sidabro. Už vienus paprastus sidabrinius auskarus pagal jų svorį žmogus gaus tik 5 litus. Tradicinėse parduotuvėse sidabrinių papuošalų kainos yra labai išpūstos. Už gramą aukso uždirbame 10-20 litų, o sidabro marža daug didesnė", - neslėpė ji.Elektronikos atliekas, kuriose yra tauriųjų metalų, perdirbančios UAB "EMP recycling" generalinis direktorius Almantas Kybartas LŽ pasakojo, kad prekybos auksu per aukso biržą atsisakė. "Anksčiau jį pirkdavom ir iš lombardų, veždavom į gryninimo gamyklas ir per brokerius parduodavom biržoje. Dabar prekybos auksu atsisakėm, nes uždarbis nedidelis, konkurencija didelė, be to, reikia daug apyvartinių lėšų. Tačiau jų reikia ir pagrindiniam mūsų verslui - elektronikos ir automobilių atliekoms perdirbti", - aiškino jis."Danske" banko Finansų rinkų departamento direktorius Kęstutis Celiešius mano, kad penkerius metus iš eilės kilusi aukso kaina rekordinę vertę buvo pasiekusi pernai rugsėjį. Auksas nuo šių metų pradžios brango apie 4,5 procento. Pernai paklausimų ir sandorių dėl finansinių produktų, susietų su auksu, buvo daug daugiau negu vidutiniškai. Dabar jų paklausa gerokai kritusi, investuojama į rizikingesnes priemones - akcijas, fondus, susietus su akcijomis.Nors sidabras šiemet brangsta sparčiau negu auksas (nuo metų pradžios - apie 14 proc., skaičiuojant eurais), tačiau investuotojai į jį žiūri kaip į pramoninį metalą. "Nors sidabro rinka yra labai didelė, jį naudoja visa elektronikos pramonė, tačiau auksas visada buvo ir liks kaip apsauginė investicinė priemonė. Centriniai bankai jį laiko rezervu", - sakė finansininkas.K.Celiešius įsitikinęs, kad žmonės, kurie turi sidabrinių gaminių, pavyzdžiui, šaukštelių ar papuošalų, ir nori užsidirbti, juos turėtų parduoti ne lombardams, o interneto aukcionuose, bet norint iš to uždirbti sidabro reikia turėti daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"