TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į metalo laužą - su ekologiniu pasu

2011 07 04 0:00
Europos šalių vyriausybės raginamos ratifikuoti tarptautines konvencijas ir laivus saugiai pjaustyti savo teritorijoje. Taip būtų nušauti du zuikiai: stiprinama krašto uostų pramonė ir saugoma pasaulio gamta bei žmonių sveikata.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Netrukus laivų savininkams bus užkrauta dar viena nepigi prievolė - jie negalės remontuoti ar parduoti senų laivų nepašalinę iš jų pavojingų medžiagų. Šiame versle imama diegti šiuo metu tik pakuočių gamintojams taikoma praktika "moka teršėjas".

Pasaulio jūrų transportui keliami vis griežtesni ekologiniai reikalavimai. O kartu su laivyno atnaujinimo skatinimu Europos Sąjungai (ES) kyla ir netinkamų naudoti laivų šalinimo iš rinkos rūpesčių. Šį kartą jie aptarti birželio pabaigoje Klaipėdoje vykusiame Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo šalių seminare.

Šios organizacijos, vienijančios 27 nares, mokymai Lietuvoje surengti pirmą kartą. Jie vyksta dukart per metus vis kitoje šalyje. Juose, be kita ko, buvo pristatyta asbesto tikrinimo laivuose instrukcija, nagrinėta Europos Parlamento ekologinė rezoliucija dėl geresnio laivų išmontavimo. Lietuvai ji ypač aktuali, nes Klaipėdoje, kitaip nei gerai ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, laivai iki šiol sėkmingai remontuojami ir pjaustomi į metalo laužą. Tai fiziškai sunki ir tarši veikla, todėl Vakarų šalyse dėl ekologijos ir brangios darbo jėgos jos pamažu atsisakoma.

Gana didelę pasaulinio laivyno dalį valdanti Europa senų laivų dažniausiai atsikrato juos parduodama Indijos, Pakistano ir kitų kraštų pirkėjams. Tokią įstatymų spragą bandoma naikinti suvaržymais verslui. Šalių vyriausybės raginamos kelti laivininkų sąmoningumą ir atliekas tvarkyti pagal ekologijos standartus pačioje ES, neteršti Azijos pakrančių.

Laivai virsta atliekomis

Pasak Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Juozapavičiaus, organizacija, jūrininkystės kalboje vadinama trumpiau - Paryžiaus memorandumu, įkurta 1982 metais siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami laivybos saugos ir taršos prevencijos reikalavimai. Lietuva organizacijos asocijuotąja nare tapo 2003-iaisiais - tai buvo viena iš stojimo į ES sąlygų, tikrąja nare - nuo 2006 metų. Ši organizacija pasaulyje svarbi ir tuo, kad kasmet gegužę skelbia "saugių" ir nesilaikančių laivybos saugumo reikalavimų šalių sąrašus: baltąjį, pilkąjį ir juodąjį. Lietuva jau kelerius metus yra baltajame sąraše. Vadinasi, pažeidimų randama mažai, nes laivų savininkai daug investuoja į laivybos saugumo priemones ir jų laivai gali būti tikrinamai rečiau. Bet ir su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai sensta, o naujų įsigyjama labai retai.

Jungtinės Tautos ir Tarptautinė jūrų organizacija yra priėmusios aibę dokumentų dėl pavojingų atliekų gabenimo, utilizavimo ir laivų pjaustymo aikštelių, tačiau tikrovėje jų nepaisoma. Dešimtys trečiojo pasaulio šalių, kur tiesiog jūros pakrantėje primityviais būdais ardomi ir pjaustomi laivai į metalo laužą, net nėra ratifikavusios pagrindiniu dokumentu vadinamos Bazelio aplinkosaugos konvencijos. Todėl laivų savininkai nekreipia dėmesio į draudimą eksportuoti pavojingas atliekas į neišsivysčiusias valstybes, nes nėra reglamentuota, kada laivas tampa atliekomis, o šalis - kenksmingų medžiagų eksportuotoja. Tokia konvencijų spraga naudojasi verslininkai, kurie nori parduoti laivus be papildomų išlaidų, t. y. nepašalinę iš jų pavojingų sveikatai medžiagų. Laivai nuplukdomi į Azija naujam savininkui aplenkiant visus Bazelio konvencijos draudimus.

2003 metais šį dokumentą ratifikavusi Lietuva įsipareigojo užtikrinti pavojingų atliekų sunaikinimą arba sandėliavimą tik šioje srityje technologiškai labiau pažengusiose šalyse. Beveik visi mažinant laivyną išregistruoti lietuvių žvejybiniai laivai buvo supjaustyti Klaipėdoje, prekybiniai parduoti supjaustyti kitur. Išimtis - pernai sudegęs ir bendrovės "Vakarų refonda" nupirktas pertvarkyti Klaipėdoje keltas "Lisco Gloria".

Nėra privalomo reikalavimo

Anot P.Juozapavičiaus, jau nuo 2002 metų laivų statyboje buvo apribota naudoti pavojingas aplinkai medžiagas, o nuo šių metų sausio 1 dienos visai uždraustas asbestas. Senesnės konstrukcijos laivuose kancerogeniškas asbestas plačiai naudotas šilumos laidams izoliuoti, todėl jį reikia tinkamai pašalinti ir sunaikinti ne tik kai laivas visiškai nurašomas - supjaustomas į metalo laužą, bet ir kaskart, kai jis remontuojamas bei keičiama įranga.

"2008 metais Tarptautinė jūrų organizacija parengė konvenciją dėl laivų perdirbimo ir šalių susitikime Honkonge ją pateikė pasirašyti, bet kol kas ji neįsigaliojusi, jos nėra ratifikavusi ir Lietuva. Šios konvencijos, kaip ir Bazelio, pagrindinė mintis - reikia mažinti aplinkos taršą ir laivų tvarkymo darbų kenksmingumą juos atliekančių žmonių sveikatai. Prieš pjaustant laivą reikėtų pašalinti visas kenksmingas medžiagas, ypač asbestą. Tikrinti, kaip tvarkomos tokios atliekos, ne mūsų kontrolės dalykas. Tai aplinkosaugos sritis. Mūsų inspektoriai tikrina tik plaukiojančius laivus. Todėl jie turi atkreipti dėmesį, ar keičiant vamzdynus buvo pašalinta ši medžiaga, ar naudojama toliau. Supjaustyti plukdomas laivas privalės turėti dokumentą, kad kenksmingos medžiagos pašalintos. Tačiau schema, kaip tą padaryti ir kontroliuoti, dar tik rengiama, konvenciją ratifikavusios šalys turės nustatyti tvarką", - aiškino P.Juozapavičius.

Ragina remti verslą

Nauji reikalavimai laivo operatoriui ar savininkui didina laivų remonto ir pjaustymo išlaidas. Dar 2000 metais Europos Komisijos atliktoje studijoje buvo pateikta ekonominė laivų atidavimo į metalo laužą analizė ir nustatyta, kad laivų perdirbimą padaryti ekonomiškai perspektyvia veikla ir kartu laikytis aplinkosaugos standartų nepaprastai sunku. Tačiau tuo metu niekas nesiėmė jokių priemonių padėčiai keisti. Tarptautinės organizacijos atkreipė dėmesį į laivų šalinimą iš rinkos tada, kai kai prieš kelerius metus kilo skandalas dėl Prancūzijos karinio lėktuvnešio "Clemenceau", kurį valdžia norėjo sunaikinti už ES ribų.

Laivą vilkikai tempė į Indiją, bet žalieji pakėlė triukšmą. Indija nusprendė laivo, iš kurio nepašalintas asbestas, neįleisti į savo teritoriją. Du mėnesius jis stovėjo prie Indijos pakrančių. Tuometis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas priėmė sprendimą grąžinti laivą atgal, vėliau jis buvo paskandintas giliai Atlante ir tapo dirbtiniu rifu.

Dar vėliau paaiškėjo, kad pagal Naftos tanklaivių eismo saugumo konvenciją 2010-aisiais net 800 viengubo korpuso tanklaivių turės būti supjaustyti į metalo laužą. Tad Europos Parlamentas susirūpino ir ekonominiu šio reiškinio aspektu. Nuo 2008 metų siekiama, kad ES laivai būtų pjaustomi šalių narių laivų įmonėse, o jų konkurencingumą numatoma didinti įsteigus tarptautinį laivų išmontavimo fondą. Tokia finansine priemone esą būtų remiama ES pramonės plėtra ir kartu užtikrinama aplinkosaugos reglamentų laikymosi priežiūra. Kad įmonės laikytųsi reikalavimų, siūloma keisti direktyvą dėl uosto valstybės kontrolės ir griežtinti atliekų tvarkymą, sudaryti senų laivų, "beveik atliekų", sąrašus.

Ši rezoliucija priimta prieš trejus metus, tačiau biurokratinis konvencijų ratifikavimo vežimas juda sunkiai. Kada ją įteisins Lietuva - neaišku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"