TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į mūšį dėl atliekų kvies prokuratūrą

2012 02 09 8:18

Seimo Aplinkos komiteto sumanymas keisti krašto atliekų tvarkymo sistemą, pakeičiant įstatymą, kelia sąmyšį, kaip ir kiti su sąvartynais susiję klausimai, o už nuomonę apie šiukšlių tvarkymą galima "užsidirbti" net ir bylą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje, kuris vyko prieš daugiau kaip savaitę, raštu pateiktas Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) pastabas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų  Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tąkart pavadino "tendencingomis ir prasilenkiančiomis su tiesa".

Tačiau tuo apsižodžiavimas nesibaigė. KPA dabar teks ginti savo prezidentą Leoną Makūną nuo Aplinkos komiteto pirmininko J.Šimėno ketinimų patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl išdėstytos nuomonės. J.Šimėnas teigia, jog klaipėdietis "sąmoningai skleidžia melagingą informaciją", ir abu jo raštus yra perdavęs nagrinėti advokatui.

Dešimtmetį kuriama pagal ES modelį

Sausio 31-ąją pramonininkai diskutavo, kodėl atliekų tvarkymo sistemos kūrimas jau dešimtmetį nejuda iš vietos. Jiems buvo pristatytas Atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Dabartinis įstatymas esą riboja atliekų tvarkytojų konkurenciją. Naujuoju projektu neva siekiama sudaryti tinkamas teisines prielaidas visuotinai ir kokybiškai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai teikti.

Bet KPA nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, nes mano, kad jis gali komplikuoti šiandien jau veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai šioje srityje. Pasak pramonininkų, sugriovus dabartinę regioninę atliekų tvarkymo sistemą Lietuvos mastu, paslauga pabrangtų ne tik gyventojams, bet ir pramonės įmonėms, o valstybė ir savivaldybės prarastų galimybę daryti įtaką nustatant jos kainas. Iš savivaldos atėmus teisę laisvai disponuoti savo turtu - sukurta atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra - būtų pažeisti įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES). Kad einama klaidingu keliu, esą rodo ir Marijampolės pavyzdys. Čia atliekų deponavimo kaina yra didžiausia Lietuvoje, nes regioninio sąvartyno operatoriaus funkcijas atlieka ne savivaldybės kontroliuojama įmonė, o privatus ūkio subjektas.

Remiantis beveik prieš dešimtmetį Lietuvos ir ES pasirašytais finansiniais memorandumais dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) steigimo, šalyje buvo pradėta kurti europietiška atliekų tvarkymo sistema. Daugelis Lietuvos savivaldybių įsteigė RATC ir, gavusios ES fondų finansinę paramą, uždarė bei sutvarkė senuosius sąvartynus, pastatė naujus. Dabartiniai sistemos administratoriai, ES paramos gavėjai, turi verstis šia veikla ne mažiau kaip 5 metus, kai visiškai įgyvendina projektą.

Už nuomonę skųs prokurorams

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas L.Makūnas sako buvęs šokiruotas J.Šimėno pareiškimo, kad už KPA vardu pareikštą nuomonę apie įstatymo projektą būsiąs apskųstas prokuratūrai. "Pastabos dėl projekto buvo pagrįstos išsamia verslo specialistų atlikta įstatymo teksto ir galimų pasekmių analize. Nors J.Šimėnas gražiai samprotauja apie atliekų rūšiavimą, sąvartynuose deponuojamų atliekų kiekio mažinimą, visuotinį apmokestinimą, jo siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos prieštarauja Lietuvos ir ES pasirašytiems susitarimams, griauna dabartinę regioninę atliekų tvarkymo sistemą, diegiamą Lietuvoje nuo 2003 metų, siaurina savivaldybių savarankiškumą ir apsunkina administravimą. Neįvertinamos ir mokestinės įstatymo pakeitimų pasekmės visiems Lietuvos žmonėms. Viliuosi, šie įstatymo pakeitimo projektai atsirado dėl klaidos, o ne dėl sąmoningų kieno nors slaptų tikslų. Esu priverstas apie tai kalbėti, nes J.Šimėno vadovaujamas Seimo komitetas jau ne pirmą kartą siūlo nekokybiškus įstatymus, nors, reikia pripažinti, tokių klaidų daro ne vien jis", - dėstė L.Makūnas.

Pasak jo, neigiamą išvadą dėl J.Šimėno siūlomų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų pateikė ne tik KPA, bet ir Seimo teisininkai, Lietuvos savivaldybių asociacija, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Kauno ir Šiaulių regioninės pramonininkų asociacijos.

Kas labiausiai dvokia?

Kalbėdamas su LŽ parlamentaras J.Šimėnas atkirto, kad įstatymo pataisos "pramonę mažiausiai liečia", todėl kiti verslininkai esą taip nešoka į akis kaip L.Makūnas. Įmonių atstovai per LPK posėdį tik atkreipę dėmesį į tai, jog niekas nesirūpina pramoninių atliekų tvarkymu.

"Pritariu jų nuomonei, kad Aplinkos ir Ūkio ministerijos tuo klausimu turėtų labiau bendradarbiauti. Tačiau L.Makūnas drumsčia vandenį sakydamas netiesą, kad dėl naujos tvarkos padidės mokesčiai gyventojams. Priešingai, jei žmogus pats norės atlikti darbą už komunalininkus, pats rūšiuos atliekas, jis ir mokės mažiau. Esu gavęs 800 gyventojų parašų iš Alytaus, kad siūlomai tvarkai pritariama", - kalbėjo J.Šimėnas.

Užvakar Seimo nariai lankėsi Kazokiškių sąvartyne, esančiame prie Vilniaus. Dėl jo neteisėtos veiklos vietos gyventojų bendruomenė jau kreipėsi į teismą. Nors šiukšlių deginimo įmonę statanti Klaipėda savo atliekas tvarko, anot J.Šimėno, geriau negu Vilnius, visuose regioniniuose sąvartynuose padėtis dėl pūvančių atliekų gausėjimo panaši.

"Visos atliekos, kurias galima kompostuoti, šiandien keliauja į sąvartynus. Dabartinė komunalinių atliekų sistema pagrįsta surinkimu ir išvežimu. Nėra pirminio rūšiavimo, kuris leistų atpiginti jų tvarkymą sąvartyne. Šiandien atskiriamos tik tos šiukšlės, kurios yra antrinė žaliava - popierius ir stiklas. Pagal ES reikalavimus jau 2013 metais 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų negalės patekti į sąvartynus. Tam Lietuvai duotas milijardas litų, o sisteminių pokyčių krašte kol kas nėra. Gal kituose regionuose ši problema dar taip aštriai nematoma kaip Kazokiškių sąvartyne, kuris labiausiai dvokia. Įstatymo pataisos pareikalautų didesnės savivaldybių atsakomybės už regioninių centrų kontrolę. Pinigus turi valdyti savivaldybės", - tvirtino J.Šimėnas.

Artimiausiu metu parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas prašys pasiaiškinti regioninius atliekų tvarkymo centrus, kaip šie ketina investuoti beveik pusę milijardo litų, skirtų pūvančių atliekų tvarkymo direktyvai įgyvendinti.

Neapgalvotos ir neįgyvendinamos nuostatos

Galbūt pramonininkų kritiką dėl siūlomos tvarkos kelia netikrumas, kad ir kiti teisės aktai bus suderinti pagal naujus įstatymo reikalavimus. Teigiama, jog pernai Seimui priėmus J.Šimėno pateiktą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projektą, dabar nei vandens tiekėjai, nei Aplinkos ministerija, nei kitos valstybinės institucijos nežino, kaip skaičiuoti mokestį už išsiurbtą požeminį vandenį, ir yra priverstos skubiai ieškoti išeities.

Neseniai Vyriausybei pateiktame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte taip pat esama nemažai neapgalvotų, neįgyvendinamų nuostatų, smulkmeniško ir sudėtingo reglamentavimo. Verslo nuomone, kyla grėsmė, kad taisant dabar galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo trūkumus bus padaryta dar daugiau klaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"