TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į pensijų fondus plūdo jaunimas

2014 03 19 11:00
Kaupti pensijai dabartiniams senoliams nepadėjo nei valstybė, nei fondai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Sodrai“ pervedus lėšas į antrosios pakopos pensijų fondų sąskaitas už šių metų sausį, paaiškėjo, kad kaupti pagal naująjį modelį pasirinko daugiausia tie gyventojai, kurių darbo užmokestis šių metų sausį buvo penktadaliu mažesnis, negu statistinis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.

„Sodra“ pranešė praėjusią savaitę į kaupėjų, nusprendusių prisidėti savomis lėšomis, sąskaitas pensijų fonduose pervedusi 7,365 mln. litų, arba vidutiniškai po 18,07 lito. Taigi gyventojų, pasirinkusių naująjį kaupimo būdą, vidutinis atlyginimas sausį buvo 1807 litai. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 2305 litai.

Be to, „Sodra“ į šių pensijos kaupėjų sąskaitas pervedė 8,752 mln. litų (arba vidutiniškai po 21,47 lito), skirtų iš valstybės biudžeto. Šiems kaupėjams pervesta ir vidutiniškai po 36,14 lito, kurie sudaro 2 proc. šių gyventojų neapmokestinto atlyginimo. Vadinasi, kiekvieno kaupėjo sąskaita fonduose už sausį padidėjo vidutiniškai po 77,68 lito.

Iš viso „Sodra“ už sausį į pensijų fondus pervedė 50,661 mln. litų.

Labiausiai verta neturtingiems

Šiemet ir kitąmet naująjį kaupimo variantą pasirinkę gyventojai kaupia pagal vadinamąją 1+1+2 sistemą, kai kas mėnesį pensijų fondams tenka po 1 proc. nuo kiekvieno neapmokestintos algos, po 1 proc. – 2012 metų pabaigoje buvusio statistinio vidutinio darbo užmokesčio ir po 2 proc. vidutinės algos pervedama iš „Sodros“. Planuojama, kad nuo 2016 metų bus kaupiama pagal formulę 2+2+2.

Ramūno Stankevičiaus, Islandijos kapitalo pensijų fondų valdymo įmonės „MP Pension Funds Baltic“ vadovo, kaip ir kitų pensijų fondų valdytojų, nestebina tai, kad naująjį kaupimo variantą pasirinko daugiausia nedideles pajamas gaunantys žmonės. „Kiek žinau, ne tik pas mus, bet ir pas kitus pensijų fondų valdytojus praėjusiais metais itin gausiai ėjo jauni žmonės. Darbo biografiją pradedantys jaunuoliai daug neuždirba, bet skaičiuoti moka gerai ir mato geras perspektyvas senatvei sukaupti solidžią sumą“, – sako LŽ pašnekovas.

Jis primena, kad labiausiai pagal naująją sistemą apsimoka fonduose kaupti tiems, kurie gauna palyginti mažas algas, nes, nuo jų atlyginimo į pasirinktų fondų sąskaitas pervedus 1 proc. tą mėnesį uždirbto atlyginimo, iš valstybės biudžeto pervedamas 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, buvusio prieš metus. Pavyzdžiui, kaupėjo, sausį gavusio minimalią 1000 litų algą, sąskaita fonde už sausį pasipildė maždaug 51,5 lito, iš kurių 10 litų buvo pervesta iš jo uždirbtų lėšų, iš valstybės biudžeto – 21,47 lito, o iš „Sodros“ – 20 litų.

Pasilikusiųjų prie senosios kaupimo tvarkos sąskaitos už sausį pasipildė tik 20 litų. Vadinasi, asmuo, pasirinkęs naująjį kaupimo variantą, jeigu nesikeis jo alga ir investuotos santaupos neuždirbs grąžos, per metus sukaups beveik 619 litų, o pasilikęs prie senojo varianto – 240 litų.

Pasak R.Stankevičiaus, dabar jo įmonės valdomo fondo klientų amžiaus vidurkis yra 35 metai.

Niekada ne vėlu

Pasirinkti naujojo kaupimo varianto jau negalės tik tie, kurie iki 2013 metų gruodžio 2 dienos buvo nusprendę pasilikti prie senosios kaupimo sistemos, kai pervedamos tik „Sodros“ lėšos. Jiems naujų galimybių apsispręsti nėra numatyta.

Kiti gyventojai gali pradėti kaupti pagal naująją sistemą bet kada – užtenka pasirašyti sutartį su pensijų fondų valdytoju, ir ji įsigalios jau kitą mėnesį. Pavyzdžiui, pasirašius sutartį iki kovo pabaigos, jau gegužę "Sodra" į kaupėjo sąskaitą perves lėšas, apskaičiuotas pagal balandį uždirbtą atlyginimą.

Investuoja kitur

Pasak R.Stankevičiaus, santykinai mažiau laimi tie, kurie gauna dideles algas, todėl jie yra linkę rinktis kitus investavimo būdus, pavyzdžiui, trečiosios pakopos pensijų fondus, į kuriuos įmokas savarankiškai moka pats kaupėjas.

„Dideles pajamas gaunančiam žmogui iš valstybės biudžeto pervedama dalis nėra reikšminga, o kiti investavimo būdai yra lankstesni“, – aiškina valdytojas. Pavyzdžiui, abiejų fondų dalyviams yra taikoma ta pati mokesčių lengvata, tačiau kaupėjų sąskaitos antrosios pakopos pensijų fonduose yra „užrakinamos“, kol kaupėjas nesulauks pensinio amžiaus, o lėšų iš trečiosios pakopos fondo sąskaitos galima pasiimti bet kada. Tiesa, nuo išmokos tokiu atveju atskaitoma apskaičiuota suma, išmokėta pritaikius mokesčių lengvatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"