TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į SGD terminalą estai pasitelkė suomius

2012 10 17 8:04
LŽ archyvo nuotrauka/Talino SGD terminalas turėtų 90 tūkst. kub. m talpos dujų saugyklą ir  galėtų priimti 75 tūkst. kub. m talpos laivus.

Estija pasiryžusi įrodyti, kad ji labiau už Latviją ir Lietuvą tinkama statyti bendrą Baltijos šalių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir gauti jam numatomą Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.

Baltijos šalims besivaržant, kuri jų yra geriausia pretendentė statyti regioninį SGD terminalą ir jam panaudoti ES lėšas, Estija jau užsitikrino Suomijos dujų perdavimo sistemos operatorės ir gamtinių dujų tiekėjos "Gasum" paramą.

"Gasum" generalinis direktorius Anteras Jannesas rugsėjo pabaigoje tikino, kad kompanija būtų suinteresuota dalyvauti projekte, jeigu SGD terminalas būtų statomas šalia Suomijos įlankos. Pagrindinis Estijos dienraštis "Eesti Paevaleht" teigia, jog tokia suomių išlyga eliminuoja iš potencialių pretendentų sąrašo Latviją ir Lietuvą.

Suomių kompanijos projekto vadovas Seppo Nurminenas pareiškė, kad "Balticconnector" dujotakio (80 km ilgio vamzdis) tarp Suomijos ir Estijos projektas, kurį šiuo metu įgyvendina Estijos dujų importuotoja "Eesti Gaas" ir "Gasum", turėtų būti esminė būsimo SGD terminalo projekto dalis ir baigta iki terminalo veiklos pradžios, maždaug 2015-2017 metais.

Suomių nuomone, SGD terminalo kaina Estijoje siektų 450-650 mln. eurų, o dujotakis papildomai pareikalautų dar 120 mln. eurų investicijų.

Anot "Postimees Online", Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas rugsėjo pabaigoje šalies parlamente dėstė, kad SGD terminalas Estijoje kainuotų apie 375 mln. eurų. Be to, nemažų investicijų pareikalautų infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, dujų jungtis tarp Estijos ir Latvijos atsieitų apie 37 mln. eurų. Žinių portalas cituoja J.Partso pastabą, kad regioninio SGD terminalo statybos galimybės tiriamos ir Latvijoje bei Lietuvoje, bet jis esą  nė su viena iš jų nėra susipažinęs.

Statytų Mūgos uoste

Estijos žiniasklaida pranešė, jog Danijos konsultacijų kompanija  "Ramboll Oil & Gas A/S" jau parengė Talino SGD terminalo projekto, kuris būtų plėtojamas Mūgos uoste, studiją. Joje teigiama, kad investicijos Talino terminale siektų maždaug trečdalį mažiau nei panašaus dydžio projekto bet kurioje kitoje vietoje. Tyrimą užsakė būsimo terminalo plėtotojai: Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorė "Elering", Talino uostas ir nepriklausoma SGD terminalų operatorė "Vopak LNG". Pastaroji Nyderlandų kompanija taptų būsimo terminalo strategine partnere. "Vopak LNG" jau dabar valdo SGD terminalus Roterdame (Nyderlanduose) ir Altamyroje (Meksikoje).

Plėtotojai pasirinko terminalui rytinę Mūgos uosto dalį, kad galėtų naudotis esama infrastruktūra. Anot studijos, terminalo kaina siektų 221 mln. eurų, o dar 10 mln. eurų investicijų prireiktų jam sujungti su Estijos dujotiekiu. Projekto įgyvendinimas truktų ketverius metus, iš jų dvejus - paties terminalo statyba.

"Elering" generalinis direktorius Taavis Veskimagis tikina, kad regioninis SGD terminalas Taline teikia aibę pranašumų, palyginti  su kitomis potencialiomis vietomis, nes geriausiai tiktų jungtinei Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkai, o ypač ateityje nutiesus Estiją ir Suomiją sujungsiantį dujotakį "Balticconnector".

Skaičiuojama, kad trečdalį estų SGD terminalo statybos finansuotų Europos Sąjunga, taip esą būtų užtikrintas projekto finansavimo stabilumas, o dujų vartotojams nebūtų užkrauta terminalo statybos našta.

Rekomendavo Estiją

Anksčiau skelbta, kad Europos Komisijos pasamdyta konsultacijų kompanija "Booz & Company" dar labiau pakurstė Estijos ambicijas statyti SGD terminalą savo teritorijoje. Konsultantų nuomone, terminalas Estijoje galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu prie projekto prisidėtų Suomija. O dujų jungtis tarp Estijos ir Suomijos šiauriausiai Baltijos valstybei esą teikia pranašumą prieš dvi kaimynes pietuose. Jeigu Suomija atsisakytų prisidėti prie estiško projekto, tuomet, ekspertų nuomone, tinkamiausia regioninio SGD terminalo vieta būtų pripažinta Latvija.

"Suomija viena per metus suvartoja tiek gamtinių dujų, kiek Estija, Latvija ir Lietuva kartu sudėtos. Jeigu norime, kad terminalas ekonomiškai pasiteisintų, būtina išplėsti dujų rinką, o Suomijos įtraukimas į projektą, konsultantų nuomone, tiesiog būtinas", - teigė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris Ando Leppimanas.

Estija svarsto, kad būsimas SGD terminalas galėtų būti statomas vienoje iš trijų vietų - Paldiskio, Mūgos ar Silamejės įlankose. Prieš kelias savaites A.Leppimanas teigė, kad Paldiskio uoste SGD terminalą norėtų statyti norvegų kompanijos "Alexela Energia" valdoma bendrovė "Balti Gaas", Mūgos uoste - "Elering" ir Talino uostas, o kompanija "Silgaas" - Silamejės įlankoje.

"Visos šios kompanijos šiuo metu plėtoja savo projektus ir rengia reikiamus dokumentus", - teigė A.Leppimanas.

Latvija mano, kad regioninis terminalas turėtų būti statomas Rygoje: ir dėl patogios geografinės padėties, ir dėl uosto galimybių, ir dėl Inčukalno požeminės dujų saugyklos.

Tyrimų rezultatus ir išvadas dėl būsimo terminalo metų pabaigoje ketina paskelbti ir Europos Komisija.

Savo reikmėms SGD terminalą statanti Lietuva nepretenduoja į regioninį projektą ir jam numatytą ES paramą. Terminalas Klaipėdos uosto pietinėje dalyje turėtų būti baigtas 2014 metų pabaigoje.

Pernai rudenį Latvijai, Lietuvai ir Estijai nepavyko pasiekti galutinio susitarimo dėl regioninio SGD terminalo statybos Latvijoje, todėl Europos Komisija atlieka nepriklausomą tyrimą, kad nustatytų tinkamiausią vietą.

Skaičiai

Šiuo metu visos Estijoje parduodamos gamtinės dujos perkamos ir iš Rusijos valstybės valdomos dujų milžinės "Gazprom". Šias dujas importuoja bendrovė "Eesti Gaas", didžiąją dalį - 37 proc. - jos akcijų valdo "Gazprom". Dujų tiekimo į Estiją sutartis su "Gazprom" baigs galioti 2015 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"