TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

I.Šimonytė: "Svajonės apie nacionalizavimą yra keistos"

2013 02 14 6:06
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/I.Šimonytė: "Valstybė turėtų palikti spręsti šiuos klausimus privačiam sektoriui".

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad reikia siekti Ūkio banką išsaugoti, tačiau ne bet kokia kaina. Jos nuomone, net jeigu būtų paskelbtas šio banko bankrotas, jo poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų labai didelis.

I.Šimonytė nelinkusi spėlioti, kuo baigsis Ūkio banko krizė. Kai kurių politikų svarstomą galimybę nacionalizuoti šį banką ji vertina kaip svajonių apie valstybinį banką puoselėjimą.

- Ar manote, kad pavyks išgelbėti Lietuvos banko laikinai uždarytą Ūkio banką?

- Kadangi neturiu nei inspektavimo duomenų, nei galiu atspėti, ką laikinasis administratorius atras nuodugniai ištyręs banko situaciją, nesiimu spėlioti, ar pavyks išsaugoti visą banką, ar teks jį skaidyti, ar dar kokį sprendimą reiks priimti. Sprendimą turės pasiūlyti laikinasis administratorius, ir jis neabejotinai bus pasiūlytas įvertinus įvairių alternatyvų naudą ir sąnaudas.

- Kaip vertinate pasiūlymus šį banką nacionalizuoti?

- Jeigu Lietuvos bankas nesiūlė Vyriausybei perimti Ūkio banko akcijų, vadinasi, turėjo tam pagrindo. Tai nereiškia, kad tokio siūlymo negali būti. Bet reikia suprasti, kad valdant bankų krizes prioritetas visada teikiamas "privačiam sprendimui", jeigu tik yra akcininkų nusiteikimas tokį sprendimą rasti. Nacionalizavimas prasmingas, kai kyla grėsmė finansų sistemai, tačiau akivaizdu, kad greito privataus sprendimo čia neįmanoma pasiekti.

Politikų samprotavimai apie nacionalizavimo būtinybę keisti - matyt, remiamasi svajone apie "valstybinį banką". Atrodo, yra tam tikro viešai deklaruojamo privataus sektoriaus intereso dalyvauti šios situacijos sprendime perimant geruosius aktyvus, juoba kad tą interesą deklaruoja ne skandinaviškas kapitalas, kuris gal kam kelia alergiją. Taigi valstybė ir turėtų palikti spręsti šiuos klausimus privačiam sektoriui. Svajonės apie valstybinį banką, kuriam politikai turbūt svajoja nurodinėti, kam ir kaip teikti kreditus (pigiai) ir kiek mokėti indėlininkams palūkanų (daug), neturi jokio pagrindo ir yra pavojingos, nes tokio banko nuostolius tektų dengti visiems Lietuvos žmonėms.

- Kol palaikoma viltis, kad gali būti įmanoma išgelbėti Ūkio banką, viešai svarstoma, jog galbūt anksčiau buvo verta neleisti žlugti ir bankui "Snoras"?

- Ar galima "išgelbėti" Ūkio banką ar jo veiklos dalį, dar tik bus atsakyta, kol kas mes to dar nežinome. Pozicija, kad prioritetas - veiklos išsaugojimas, jeigu tai įmanoma, yra teisinga. Bet "jeigu tai įmanoma" nereiškia "bet kokia kaina".

Jeigu jau kalbame apie "Snorą", noriu priminti, kad jį ištikus krizei pozicija buvo lygiai tokia pati. Mūsų Vyriausybė ne iš dyko buvimo siūlė, ir tuometinis Seimas per dieną priėmė įstatymus, kurie būtų leidę atlikti "Snoro" banko padalijimą į "gerą" ir "blogą" - buvo siekiama turėti visas teisines alternatyvas siekiant išvengti bankroto.

Vis dėlto ištyrus situaciją tame banke paaiškėjo, kad nėra iš ko suformuoti tą "sveikąją dalį", kuri galėtų veikti savarankiškai ar būtų patraukli kam nors įsigyti, o visą banką rekapitalizuoti ir paleisti veikti iš esmės "nuo nulio" būtų kainavę pernelyg daug. Bankrotas tiesiog buvo pigiausia mokesčių mokėtojams išeitis, todėl ji ir buvo pasirinkta.

Žiniasklaidoje pasigirdusi spekuliacija, neva išlaikyti "Snoro" veiklą siūlėsi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, bet "nebuvo išklausytas", yra visiškas išsigalvojimas. Privatus sektorius tuo metu nerodė jokio susidomėjimo, išskyrus "Snoro" banko kreditorius, kurie norėjo, kad Vyriausybė įmerktų mokesčių mokėtojų milijardus bankui rekapitalizuoti, o tada galbūt kažką su kažkuo jungti ar kažkam parduoti.

Dar kartą pabrėžiu - tai tiesiog būtų buvę per brangu ir jeigu kiti "Snoro" kreditoriai tokiu atveju nebūtų kaži kuo rizikavę, valstybė būtų rizikavusi milžiniškais mokesčių mokėtojų pinigais.

Ar pavyks atskirti sveiką Ūkio banko veiklos dalį, kuri būtų įdomi investuotojams, bus matyti jau greitai.

- Ar galima tvirtinti, kad kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra stiprūs, o bankinei sistemai niekas negresia?

- Lietuvos bankų sistemos stiprybė - nors kartais tai pateikiama kaip trūkumas - stiprių Skandinavijos bankų dominavimas. Nereikia daug fantazijos, kad įsivaizduotume, kokia būtų buvusi Lietuvos padėtis, jeigu ūkį iki krizės būtų kaitinę dideli "tautiniai" bankai a la "Parex" (ar daug mažų "tautinių" bankų). Skolinimas būtų buvęs panašiai beatodairiškas, tačiau nuostolius būtų prisiėmę ne akcininkai, kaip buvo dabar, o mokesčių mokėtojai, kuriems būtų tekę tuos bankus "tempti už plaukų" arba mokėti už jų bankroto pasekmes, kaip buvo ne vienoje šalyje, įskaitant Latviją.

Stiprūs akcininkai, suteikę bankams kapitalo, kai jo reikėjo, iš tiesų apsaugojo Lietuvos mokesčių mokėtojus nuo tų krizės kaštų, kurie buvo labai dažni ne vienoje šalyje. Todėl, nepaisant atskirų bankų nesėkmių, bankinė sistema Lietuvoje stipri ir saugi.

- Koks bus Ūkio banko istorijos poveikis šalies ekonomikai? Ar valstybei brangiai atsieitų išmokėti indėlininkams kompensacijas, jei banko gelbėjimas vis dėlto nepasisektų?

- Kompensacijas indėlininkams teks mokėti tik tuo atveju, jeigu bus paskelbtas banko bankrotas. Net jeigu šis bankrotas įvyktų, tai neturėtų didelės įtakos ekonomikai, nes Ūkio bankas yra mažas, jo tarpbankiniai įsipareigojimai nedideli, kiti Lietuvos komerciniai bankai yra labai stiprūs.

Net dvigubai didesnio "Snoro" krizės poveikis ekonomikai buvo labai nedidelis, nes jo paskolų portfelis rezidentams buvo menkas, tarpbankiniai įsipareigojimai taip pat nedideli. Žinoma, jeigu tektų mokėti išmokas, jas tektų mokėti iš skolintų lėšų, nes Indėlių draudimo fondas neturi sukaupęs tam reikiamų išteklių. Vis dėlto nemanau, kad tokio nedidelio banko bankrotas galėtų kaip nors esmingai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. Lietuva pastaruosius metus skolinasi tikrai geromis sąlygomis ir esant reikalui, manau, galėtų racionalia kaina sukaupti lėšas ir šiam tikslui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"