TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į skolų liūną klimpsta jauni žmonės

2012 02 09 8:22

Pastaruoju metu daugėja naujų skolininkų, kurie anksčiau įmokas padengdavo laiku, o dabar delsia grąžinti paimtas paskolas - per sausį jų užfiksuota 3 tūkst. daugiau nei pastarojo pusmečio vidurkis. Tačiau bene blogiausia žinia - tarp naujų skolininkų sparčiai gausėja jaunų žmonių gretos.

Daugėja naujų "blogų" skolininkų

Nors naujų skolininkų skaičius auga ne taip sparčiai kaip 2009-2011 metais, kai augimas kas mėnesį siekė daugiau kaip po 10 proc. (pernai - 6 proc.), didėja skolos suma. Tokias gyventojų skolinimosi tendencijas pastebi jas fiksuojantys specialistai.

Tie žmonės, kurie jau skolingi, grimzta į dar didesnes skolas. "Jeigu pasitvirtins prognozės, kad sulauksime dar vieno sunkmečio, skolos dar labiau didės", - LŽ teigė Marius Zaikauskas, kreditų biuro "Creditinfo" administruojamos asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo vadovas.

Tarp naujų skolininkų sparčiai gausėja 18-30 metų žmonių gretos. Jauni žmonės daugiausia pradelsia grąžinti paskolas, paimtas iš komercinių bankų ir nebankinių finansų įstaigų bei greitųjų kreditų bendrovių. Jaunimas neretai pradelsia mokėti įmokas ir telekomunikacijų bendrovėms, su kuriomis sudaro ilgalaikes sutartis, tačiau neapskaičiuoja savo finansinių galimybių.

Kaip tik šios amžiaus grupės žmonių nedarbas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir daug didesnis nei ES vidurkis: jaunimo nedarbo lygis mūsų krašte yra 32,9

procento. 2011-aisiais kas dešimtas 15-24 metų žmogus Lietuvoje buvo bedarbis. Statistikos departamento gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2011 metais Lietuvoje buvo 45,3 tūkst. jaunų bedarbių.

Tad jaunuoliai, neturintys pajamų šaltinių ir pradėję gyventi iš gaunamų kreditų, ilgam grimzta į skolas.

"Jaunas žmogus gana anksti įgyja įrašą savo kredito istorijoje, o tie įrašai niekur nedingsta. Informacija apie nepadengtą pradelstą skolą kreditų biure saugoma visą žmogaus gyvenimą, kol jis uždelstą mokėjimą padengia, ir dar dešimt metų po to, kai skola yra padengta. Todėl laiku nesumokėta skola ar įmoka gali ilgam apsunkinti gyventojo galimybes ateityje skolintis bei įsigyti prekių ir paslaugų išsimokėtinai", - pastebėjo M.Zaikauskas.

Pirmiausia atsiskaito už komunalines paslaugas

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Gruodžio mėnesį pradelstos skolos padidėjo 26 mln. litų. "Įskolos didėja, tačiau tikrai ne taip drastiškai kaip 2009-2010 metais, kai kas mėnesį jos augdavo po 60 ar net 80 mln. litų", - LŽ sakė kreditų biuro atstovas.

Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų. Vyrams atitenka 71 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, moterims - 29 procentai. Jų pradelstų mokėti skolų suma per metus gerokai ūgtelėjo. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola dabar siekia 7504 litus, vienos moters - 4708 litus. Prieš metus jų skolos atitinkamai siekė 6430 ir 3962 litus.

Pasak M.Zaikausko, sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Mat gyventojai pirmiausia siekia atsiskaityti už elektrą ir kitas komunalines paslaugas. "Ko gero, gyventojai bijo, kad jiems nutrauks elektros ar šilumos tiekimą", - atsiskaitymų seką aiškino pašnekovas. Anot jo, lėčiau uždelsti mokėjimai auga ir išperkamosios nuomos bei telekomunikacijų bendrovėms.

Įskolos viršija metines pajamas

Pradelsti mokėjimai slegia daugelio savivaldybių gyventojus. Kai kuriose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas, o pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė "Swedbank" lyginamoji analizė.

"Skolų naštos pasiskirstymas šalies regionuose labai netolygus. Tokius skirtumus lemia darbo užmokesčio lygis, įsidarbinimo galimybės, įtakos turi ir gyventojų amžius", - mano "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Antrus metus didžiausia vidutine pradelsta skola išsiskiria Palanga. Šiuo metu vienas įsiskolinęs Palangos gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs net 16 329 litus. Ši suma - didesnė nei metinis statistinio palangiškio darbo užmokesčio vidurkis (vidutinis atlyginimas kurorte - 1310 litų per mėnesį).

Daugiausia pradelstų mokėjimų bankams, kredito, lizingo, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms fiksuojama Kalvarijos savivaldybėje. Čia bent vieną mokėjimą yra pradelsęs kas penktas gyventojas. Nedaug atsilieka Joniškio, Akmenės ir Kėdainių savivaldybės. Jose tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 160 pradelstų mokėjimų atvejų. Palyginti mažu pradelstų mokėjimų skaičiumi išsiskiria Varėnos, Rokiškio ir Šilalės rajonai.

Tarp "lyderių" yra ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos savivaldybės. Jose vidutinė gyventojo pradelsta mokėjimų suma viršija pusmečio darbo užmokestį.

Finansų ekspertams nerimą kelia ir gyventojų įsipareigojimai greitųjų kreditų bendrovėms, sudarantys 8 proc. visų atvejų. Rokiškio, Varėnos ir Rietavo savivaldybėse vidutinė skola greitųjų kreditų įmonėms siekia 1000 litų. Dažniausiai su problemomis grąžinant paskolą šioms bendrovėms susiduriama Joniškio ir Kalvarijų savivaldybėse - kas 50-as jų gyventojas yra pradelsęs mokėjimą.

Anot "Swedbank" specialistų, 2011 metais gyventojai skolas tvarkė itin sunkiai. Didele dalimi tai esą lėmė sudėtinga ekonominė situacija, ūgtelėjusios būtinųjų paslaugų ir prekių kainos. "Tačiau minimalų užmokestį viršijančios skolos už pokalbius ir internetą, dažni pradelsti mokėjimai greitųjų kreditų įstaigoms perša išvadą ir apie neatsakingą asmeninių finansų valdymą", - teigė O.Bložienė.

Telekomunikacijų bendrovės nesiskundžia

LŽ kalbintų telekomunikacijų bendrovių atstovai atsisakė atskleisti informaciją apie savo skolininkų skaičių ir jų skolų dydį, tačiau neneigė, kad problema egzistuoja.

Kaip LŽ teigė didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis, šiai bendrovei įsiskolinusių klientų skaičius kinta itin nedaug. "Nedideli svyravimai stebimi tik žiemą, šildymo sezono metu, ir vasarą, kai klientai už paslaugas pavėluoja sumokėti dėl atostogų", - sakė jis. Ano A.Bubnelio, bendrovė užmaršiems klientams sukūrė sistemą, kuri primena apie neapmokėtas sąskaitas, leidžia jas apmokėti internetu itin paprastai ir greitai. Klientus TEO skatina naudotis ir tiesioginiu debetu, kai atlygis už suteiktas paslaugas automatiškai išskaičiuojamas iš kliento sąskaitos banke.

"Internetinėje savitarnos sistemoje "Mano TEO" klientams suteikiame galimybę už paslaugas sumokėti iš anksto", - sakė bendrovės atstovas. Su klientais, kurie delsia laiku atsiskaityti, TEO dirba individualiai. "Pastebėjome, kad klientai linkę pirmiausia sumokėti būtent už telekomunikacijų paslaugas. Pavyzdžiui, daugeliui įmonių jos yra gyvybiškai būtinos veiklai užtikrinti", - neslėpė A.Bubnelis.

Mobiliojo ryšio operatorius "Omnitel" LŽ taip pat neatskleidė informacijos, kiek bendrovės klientų ir kurį laiką pradelsia laiku sumokėti mėnesines įmokas. "Tai yra konfidenciali informacija. Kelerių pastarųjų metų patirtis rodo, kad tokių vartotojų nei daugėja, nei mažėja - jų skaičius išlieka panašus", - LŽ teigė "Omnitel" ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.

Pradelstos skolos už šilumą nekinta

Vilniaus miesto vartotojai sausio mėnesį už tiekiamą šilumos energiją buvo įsiskolinę 61 mln. litų. Per metus skola iš esmės nepakito, nes maždaug tiek vartotojai buvo skolingi ir 2011 metų sausio 1 dieną. Tai rodo LŽ pateikti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys.

"Pagal mūsų daugiametę statistiką, skolos už šilumos energiją mažėja, kai ekonomikos padėtis gerėja, ir didėja, kai ekonomikos padėtis prastėja. Pavyzdžiui, 2004-2008 metais skolos buvo mažiausios, o 2009-2011 jos gerokai išaugo", - LŽ teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Asociacijos duomenimis, visoje Lietuvoje vartotojų skolos už šilumą sudaro apie 10 proc. visos parduodamos šilumos energijos kainos. "Skolos padidėja prasidėjus šildymo sezonui, per vasarą jos daugmaž išmokamos, o prasidėjus rudeniui vėl iš naujo didėja. To nebūtų, jeigu vartotojai, kaip visoje Europoje, mokėtų tolygias įmokas visus metus. Tuomet kiekvieną žiemą žmonėms nekiltų stresas išvydus mokėjimo lapelius", - mano V.Stasiūnas.

Skaičiai

Bendra gyventojų pradelsta skola artėja prie 3 mlrd. litų.

Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų. Jie įvairioms institucijoms skolingi 2,8 mlrd. litų.

Dažniausiai gyventojai įsiskolina kredito ir lizingo bendrovėms (26 proc.), bankams ir kredito unijoms (18 proc.). Tik 4 proc. pradelstų mokėjimų tenka komunalinių paslaugų teikėjams.

Jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis 2011 metais - 32,9 procento.

Eurostato duomenys rodo, kad 2010 metais Lietuvoje skurdas ar atskirtis grėsė 33 proc. gyventojų.

Šaltinis: "Creditinfo", Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"