TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į Švediją plauksime iš Centrinio Klaipėdos terminalo

2015 02 05 6:00
Centriniame Klaipėdos terminale vienu metu gali švartuotis trys laivai. LŽ archyvo nuotraukos

Žinia, kad viena iš trijų danų laivybos kompanijos „DFDS Seaways“ ro-ro (pax) keltų linijų pradės dirbti naujajame Centriniame Klaipėdos terminale, reiškia uosto regioninių pozicijų kilstelėjimą laipteliu aukštyn ir pastangas gerinti paslaugas.

Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Centrinio Klaipėdos terminalo vadovu Benediktu Petrausku.

- Klaipėdiečiai jau seniai laukė, kada ši išgražėjusi ir atvira gyventojų akims uosto vieta sulauks keleivinių ar ro-ro (pax) tipo jūrų keltų, nes nuo praėjusios vasaros iki šiol retsykiais mato čia prišvartuotus tik karinius ar specializuotus laivus. Dabar svarbiausias klausimas krovinių vežėjams ir keleiviams, kurie naudojasi Klaipėdos Švedijos linijos keltais, kada keltai pradės kursuoti iš naujosios vietos?

- „DFDS Seaways“ yra bene didžiausia Šiaurės Europoje laivybos kompanija, turinti daugiausia linijų pietų Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl visi jos veiksmai atliekami gerai pasvėrus ir įvertinus visas aplinkybes. Labai džiaugiamės, kad ji priėmė sprendimą naudoti mūsų terminalą Švedijos linijos keltams.

Koncernas „Achemos grupė“ ir „DFDS Seaways“ – seni partneriai, siekiantys abipusės naudos ir koreguojantys bendradarbiavimą pagal kintančias rinkos aplinkybes. Laivybos linija Klaipėda-Karlshamnas 2014 metais buvo plukdyta daugiau nei 100 tūkst. keleivių, beveik 50 tūkst. keleivinių transporto priemonių ir daugiau kaip 100 tūkst. krovininių vienetų. Šioje laivybos linijoje šiuo metu dirba du laivai – „Athena Seaways“ ir „Regina Seaways“.

Sausį pasiekėme principinį tarpusavio sutarimą dėl terminalo naudojimo, tačiau permainoms reikės pasirengti: suderinti ir įdiegti reikalingas krovinių apskaitos programas bei ženklinimo sistemas; pritaikyti terminalą valstybės sienų kontrolės tarnyboms, sudaryti sąlygas gretutinio verslo veiklai: laivų agentams, prekių tiekėjams; reikės laiko pasirengti krovos darbams.

Manau, kad šis pasirengimas, kad laivų priėmimas vyktų sklandžiai, užtruks 2-3 mėnesius. Tikimės, kad balandžio–gegužės mėnesį iš terminalo keltai ims plaukti į Švediją.

Įrengta unikali rampa

Benediktas Petrauskas: "Rytinėje pakrantėje tik keletas uostų gali pasigirti turintys tokią modernią krovininę ir keleivinę infrastruktūrą kaip Centrinis Klaipėdos terminalas."

- Būsimiems Centrinio Klaipėdos terminalo naudotojams įdomu sužinoti ape techninius skirtumus, naujoves. Kas čia padaryta kitaip?

- Nors vakarinėje Baltijos jūros pakrantėje tokie terminalai – gana dažnas atvejis, rytinėje tik keletas uostų gali pasigirti turintys tokią modernią krovininę ir keleivinę infrastruktūrą. Tai yra vienas esminių pranašumų. Centrinis terminalas projektuotas naudojant geriausią kitų uostų patirtį ir atsižvelgiant į laivų tipus, o senoji jūrų perkėla keltams pritaikyta pagal esamas galimybes.

Praktika rodo, kad labai svarbu sklandžiai ir greitai organizuoti technikos judėjimą į keltus ar iš jų. Tad pagrindinis išskirtinis dalykas mūsų terminale – mobilios rampos, kurios leis sureguliuoti kranto ir įvairių tipų laivų jungtį, išvengti techniką gadinančių lygio lūžių. Ši rampa gali atlaikyti dideles apkrovas. Prie krantinės čia nėra jokių nereikalingų statinių, todėl mašinos judės tiesiai, be jokių apylankų. Transporto priemonės galės važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, mažiau stabdys ir skleis dūmus, keltų krova taip pat vyks daug sparčiau. Be to, kelto plaukimo laikas iki uosto centrinės uosto dalies bus kiek trumpesnis, o atvykstančiam ar išvykstančiam transportui Baltijos prospektu atstumas iki terminalo, arba iš jo iki Vilniaus plento, gerokai sumažės. Pasijus ekologinė, ekonominė nauda, pagerės Klaipėdos uosto įvaizdis, o to ir buvo siekta statant šį terminalą.

- Kaip bus aptarnaujami keleiviai?

- Dėl terminalo patogumo, tikimės, ro-pax keltų keleiviams taps malonesnė bei patrauklesnė kelionė, tai skatins jūrinį turizmą, kurio nauda uostamiesčiui yra didžiulė. Iš kelto žmones paims autobusas ir priveš prie mažosios laukimo salės, iš jos eskalatoriumi ar laiptais jie pakils į galeriją. Eidami keleiviai matys plačią uosto panoramą, tai juk irgi įdomu, ypač miesto svečiams ar išvykstantiems į Švediją kitų miestų Lietuvos gyventojams. Erdvioje pagrindinio pastato salėje bus teikiamos visos keleiviams reikalingos paslaugos. Prie pat durų galės privažiuoti taksi.

- Terminalo prieigose vis dar vyksta kelininkų darbai. Kada terminalo vaizdas atsivers visu grožiu?

- Pasisekė, kad žiemos kaip ir nebūta. Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža, kuria rūpinasi Klaipėdos savivaldybė ir Susisiekimo ministerijos institucijos, bus baigta rugpjūčio ar vėliausiai - spalio mėnesį. Tuomet patekti į terminalą taps visai paprasta. Bet jau pernai įrengėme laikinąjį įvažiavimą, jis kurį laiką tenkins vienos linijos transporto srautus.

Kaupiama patirtis

- Kokių tipų laivus Centriniame terminale esate priėmę?

- Terminale vienu metu gali švartuotis trys laivai. Neseniai švartavome keltą „Regina Seaways“. Šis techninis bandymas buvo sėkmingas, atskleidė rampos pranašumus. Nuo 2014 metų gegužės 20 dienos (ją laikome Centrinio terminalo veiklos pradžia), kai atplaukė kruizinis laivas „Deutschland“, prie mūsų krantinių ilgiau ar trumpiau stovėjo per 100 įvairaus tipo laivų, kuriems teikėme uosto paslaugas. Čia bazuojasi elektros jungties „NordBalt“ kabelį Baltijos jūroje tiesiantys laivai. Laikinai glaudžiasi ir kiti, kurie negali ilgai stovėti atvirame reide jūroje. Džiugina, kad galime prisidėti ir prie valstybinių tikslų: priėmėme po pratybų Baltijos jūroje NATO misijos flotilę, kurią lankydami klaipėdiečiai iš arčiau susipažino ir su mūsų terminalu, teikėme paslaugas kitiems vizituojantiems karinių pajėgų laivams.

- Akivaizdu, kad valstybės ir privačios investicijos, daugiau kaip 54 mln. eurų, reikalauja kur kas aktyvesnės grąžos. Ką atskleidė praėjęs pusmetis?

- Toks epizodinis terminalo darbas, neturint reguliarių keltų reisų, 2014 metais sudarė tik 10-15 proc. fizinių jo galimybių. Tiesa, sandėlis naudojamas sėkmingai, vienu metu jis buvo beveik pilnas krovinių. Pajamų uždirbome ir iš negabaričių krovinių krovos. Turime pakankamai nuomininkų biurų pastate. Bet sukurta infrastruktūra, inžinerinės komunikacijos, kontrolės patikros postai, krovinių saugojimo aikštelės terminale leistų priimti iki 6 mln. tonų krovinių ir iki 500 tūkst. keleivių per metus. Kad priartėtume prie šių skaičių, gali praeiti mažiausiai keleri metai.

- Kodėl nepavyksta pritraukti naujų linijų, kaip tikėtasi anksčiau?

- Visada norėjome turėti naują reguliarią liniją ir derėjomės su galimais partneriais. Bet atsižvelgiant į tai, kad ekonominė krizė paveikė laivybos verslą ir rinka susitraukė, mums susitarti pavyko su „DFDS Seaways“. Danų bandymas pernai vasarą atidaryti naują liniją Klaipėda–Travemiundė nebuvo sėkmingas, nes dėl geopolitinių veiksnių mažėja prekybos mastas. Tik Kylio ir Karlshamno linijos turi nusistovėjusius krovinių srautus ir turistų paklausą. Linijų mažėja visame Šiaurės Europos regione, ypač dabar, kai įsigaliojo Sieros direktyva, reikalaujanti mažinti taršą iš laivų ir skatinanti jų modernizaciją. Bet finansiškai tai daryti pajėgia ne visos kompanijos, kai kurių keltų pertvarkyti neįmanoma, reikia statyti naujus. Ši pertvarka truks kelerius metus. Todėl šiuo metu linijose mažėja keltų, kompanijos siekia apkrauti pagrindinius maršrutus, ro-ro ir ro-pax laivyboje jaučiamas ekonominis atoslūgis. Gerokai pavėlavome pastatyti Centrinį terminalą. Klaipėdiečiai laukė jo ilgiau nei dešimtmetį, buvo tikimasi laivus čia matyti Lietuvos tūkstantmečio minėjimo metais – 2009-aisiais, kai keleivinė laivyba išgyveno pakilimą ir kompanijos buvo imlios uostų naujienoms, pasirengusios bendradarbiauti. Tačiau verslas, kaip ir jūra, banguojantis procesas – po atoslūgio visada ima kilti.

- Ačiū už pašnekesį.

Kalbėjosi Ona Zinkevičiūtė

***

Komentarai

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius:

„Šis terminalas yra vienas svarbiausių Klaipėdos uoste įgyvendintų projektų. Modernaus terminalo atsiradimas yra neabejotina nauda: sudarytos palankios sąlygos efektyviai keleivių ir krovinių vežimo per Klaipėdos uostą plėtrai, skatinamas jūrų turizmas, kuriama nauda visam uostamiesčiui.“

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus:

"Pasitelkiant šį terminalą bus sudaromos palankios sąlygos krovinius vežti jūrų transportu, sumažinant kelių apkrovą. Panaši aplinkos gerinimo strategija plėtojama visoje Europoje. Terminalo atsiradimas naudingas ir tuo, kad išplėtėme ir ro-ro bei ro-pax infrastruktūros pajėgumus. Iki šiol turėjome labai ribotas galimybes naujų lengvųjų automobilių sandėliavimui ir distribucijai regione.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"