TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į viešąją pirtį kviečia vietos valdžia

Viešųjų pirčių savininkai į nuostolius nebelenda, nes jų veiklą dažnai subsidijuoja savivaldybės, remdamos šią paslaugą nepasiturintiems gyventojams. Pirtys veikia ne visuose miestuose, tačiau prieš rinkimus spaudžiama vietos valdžia pirčiai patalpas atranda nors ir garaže, kaip antai Biržuose.

Biržuose, Jurbarke ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose gyventojai prausimąsi viešojoje pirtyje prisimena su nostalgija - čia jos seniai nebeveikia. Tačiau kitų miestų, kuriuose iš tokių pirčių savaitgaliais virsta garas, savivaldybės atranda lėšų vadinamiesiems pirties talonams, kuriuos gavę socialiai remtini žmonės nusiprausia pirtyje perpus pigiau, nes kita pusė paslaugos kainos sumokama biudžeto lėšomis.

LŽ kalbindama viešųjų pirčių šeimininkus jų pesimizmo nepajuto, mat dauguma jų yra išlipusios iš nuostolių ir gyvena ne į minusą, o bent jau "ant nulio".

80 proc. - remtinų

Naujosios Vilnios viešosios pirties vadovas Zenonas Stupenka sakė, kad 1975 metais statytą pastatą jis privatizavo 1994-aisiais. Paklaustas, ar 50 vietų pirtis nenuostolinga, jis neslėpdamas geros nuotaikos atsakė: "Matot, gyvenu kol kas."

Z.Stupenkos individuali įmonė yra laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės pirties paslaugų pirkimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta subsidijuoti 36 tūkst. apsilankymų, tačiau vėliau jų kiekį sumažino. "Talonus į viešąją pirtį už pusę kainos savivaldybė duoda nepasiturintiems žmonėms. Jie patys primoka 5,5 lito ir prausiasi kiek tik nori. O man savivaldybė moka 11 litų už kiekvieną tokį priimtą taloną", - pasakojo pirties savininkas Z.Stupenka. Neribotą laiką praustis pirtyje kainuoja 17 litų, pensininkams - 15 litų. Ši kaina esą privilioja garo mėgėjus ir iš Vilniaus, Trakų, Lentvario, Nemenčinės.

Remtini lankytojai, turintys talonus, sudaro apie 80 proc. Naujosios Vilnios pirties klientų, itin gausiausiai susiburiančių čia žiemos savaitgaliais. Dalis žmonių ateina tik nusiprausti individualiose dušo kabinose už 3 litus. "Verslo problemų nekyla, tik galėtų ateiti daugiau žmonių. Kai kurie iš jų anksčiau kiekvieną savaitę vaikščiojo, o dabar - ne. Iki krizės laikai buvo geresni", - neslėpė pašnekovas. Kėdainių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyresnysis specialistas Donatas Stelmokas LŽ sakė, kad savivaldybė viešosios pirties, kurios paslaugas teikia Daivos Meškauskienės individuali įmonė, paslaugai remti šiemet skyrė 32 tūkst. litų. Savivaldybė neįgaliems asmenims (iki 40 proc. darbingumo) ir senatvės pensininkams skiria po 12 talonų per ketvirtį. Šie 6 litus sumoka patys, o 6 litus kompensuoja savivaldybė.

"Tiek talonų žmonėms užtenka, nes šios paslaugos poreikis jau pernai gerokai sumažėjo. Prieš dvejus trejus metus pirties mėgėjų buvo daugiau. Dabar per mėnesį ten apsilanko apie 200 remtinų žmonių", - sakė D.Stelmokas.

Gerai ir nulis

Zarasų rajono savivaldybės Dusetų komunalinio ūkio įmonės direktorius Vytas Repečka pasakojo, kad 8 metus veikiančioje Dusetų viešojoje pirtyje per metus apsilanko 1300 žmonių, daugiausia pensinio amžiaus, suvažiuojančių ir iš aplinkinių rajonų 10 km spinduliu. Tačiau mėgautis 20 vietų pirties malonumais jie gali tik valandą. "Kadangi čia katilai elektriniai, greitai baigiasi šiltas vanduo. Toks jau projektas - krosnis kūrenama malkomis, o vandenį šildo elektra. O besimaudydami ne visi vandenį taupo. Pirtis veikia kas antrą savaitgalį. Dar planuojam pastatyti vieną karšto vandens boilerį", - pasakojo jis.

Dusetų viešojoje pirtyje valanda pensininkams kainuoja tik 6 litus, vaikams - 4 litus, kitiems suaugusiesiems - 8 litus. V.Repečka teigia, kad kas antrą savaitgalį veikianti pirtis išsilaiko "ant nulio" - gerai, kad nuostolio nėra, bet ir pelno negauna.

Plungės rajono savivaldybės įmonės "Plungės būstas" direktorius Zigmas Daugėla skundėsi, kad iki šių metų pabaigos viešajai pirčiai išlaikyti trūksta apie 12 tūkst. litų, todėl planuojama jos duris plungiškiams atverti tik kas antrą savaitgalį. Šiuo metu remtinų gyventojų pirties paslaugoms skiriamas 37 tūkst. litų finansavimas iš rajono savivaldybės. Per mėnesį joje dabar apsilanko per 450 žmonių, iš jų 200 socialiai remtinų, 250 - neremtini žmonės. Jiems pirtis kainuoja atitinkamai 6 ir 12 litų.

Ukmergės miesto viešosios pirties paslaugas remtiniems gyventojams perpus finansuoja savivaldybė, tik todėl ji nėra nuostolinga šiuo metu. "Apytikriai skaičiuojant pusę pirties išlaikome mes, o pusė - savivaldybės biudžeto pinigai", - pasakojo Ukmergės butų ūkio direktorius Jonas Rinkevičius. Kiekvieną penktadienį ir šeštadienį pirtyje kaitinasi apie 100 žmonių, nors ji nėra didelė - telpa apie 20-30 žmonių. "Miestelėnams ši paslauga yra reikalinga, pernai socialinės globos skyrius dalijo talonus, o šiemet jų kol kas nėra. Mat pernai net buvo prasidėjusi prekyba tais talonais tarp žmonių", - sakė J.Rinkevičius.

Renkasi dėl gero garo

Viena didesnių viešųjų pirčių Klaipėdoje 100 vietų UAB "Vildmina" sausakimša būna žiemą, kai žmonės nori pasišildyti, o vasarą klientų būna mažiausiai. Pasak šios bendrovės direktoriaus Vytauto Eitmanavičiaus, iš 50 tūkst. klientų, kurie apsilanko per metus, pusė yra pensininkai.

"Klaipėdoje apie 20 proc. gyventojų namie turi tik dalinius patogumus, todėl jiems patogu, kad mieste veikia viešoji pirtis", - teigė vadovas. Pensininkams ir 50 proc. nedarbingiems žmonėms viešosios pirties paslaugos Klaipėdoje kainuoja 12 litų, kitiems - 17 litų, o vaikams - 7 litai. Šios pirties šeimininkas tvirtino, kad žmonių čia atvažiuoja ir iš Palangos, Plungės, Kretingos. "Žmonėms patinka mūsų pirtis, nes labai geras garas - katilai kūrenami dujomis. Be to, yra erdvės - poilsio kambariai, masažo kabinetas, kirpykla, baras, rankšluosčių ir paklodžių nuoma. Užsuka ir užsieniečių, ypač rusai mėgsta pirties procedūras", - pasakojo jis.

V.Eitmanavičius teigia turėjęs ir daugiau pirčių, bet jų nebeišlaikė, tai pasiliko vieną, statytą 1972 metais, o už parduotąsias gautus pinigus investavo į ją.

Biržiečiams pirtis - garaže

Išsiperti susirengę biržiečiai porą metų važinėjo 28 kilometrus į Pasvalio pirtis arba tokį pat atstumą sukardavo, kad pasiektų vienintelę rajone belikusią Vabalninko pirtį. Kiti, neturintieji vonios patogumų namie, naudojasi Socialinio paslaugų centro dušais. Keturiolika tūkstančių gyventojų turinčiuose Biržuose pirties nebeliko prieš porą dešimtmečių. Biržiečiai buvo priversti naudotis priemiestyje, Rinkuškiuose, stovėjusia pirtimi, bet prieš porą metų ją dėl pernelyg didelių energijos sąnaudų taip pat nutarta uždaryti. Miestelėnams buvo pasiūlyta naudotis Socialinių paslaugų centro dušais, tačiau ši paslauga netapo populiari, o pirties malonumų trokštantys žmones nuolat prašydavo valdžios, kad ją pastatytų, ir rodė į kaimyną Pasvalį, kuriame yra net dvi pirtys.

Biržų socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Šaknienė LŽ teigė, kad jos vadovaujame centre esantys dušai, kuriuose nusiprausti socialiai remtiniems žmonėms kainuoja 5 litus, o visiems kitiems - 7 litus, išties nėra populiarūs, juose per mėnesį apsilanko iki 20 žmonių. "Biržiečiai prisipažįsta, kad dušu naudojasi tik iš bėdos, kad nevaikščiotų purvini, o iš tiesų visi gyvena maudynių pirtyje prisiminimais", - neslėpė A.Šaknienė.

Šiemet Biržų savivaldybės administracija biudžete rado 300 tūkst. litų, reikalingų pirties statyboms. "Pagaliau išrinkta ir vieta būsimai pirčiai - Socialinių paslaugų centro garažas, esantis miesto centre", - LŽ patikino Biržų rajono merės patarėjas Eividas Šernas. "Jame įrengta pirtis nebus labai didelė, manoma, kad joje vienu metu galėtų praustis apie 12 žmonių. Įvertinę rajono poreikį manome, kad kaip tik tokios pirties biržiečiams ir reikia", - aiškino merės patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"