TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į Vokietiją verbuojami nekvalifikuoti žmonės

2011 05 05 0:00
Manoma, kad su pirmąja banga į Vokietiją patrauks aklai ieškantys nekvalifikuoto darbo lietuviai.
LŽ archyvo nuotrauka

Gegužės 1 dieną atsivėrus Vokietijos ir Austrijos darbo rinkai, į šias šalis jau patraukė būriai nekvalifikuotų, užsienio kalbos nemokančių lietuvių.

Lietuvos gyventojai, ypač iš provincijos, puoselėja svajas, kad Vokietijoje neva galės greitai praturtėti iš kvalifikacijos nereikalaujančio darbo. Dažnas jų besivaikydamas nerealios svajonės gali nudegti arba įkliūti į įvairių sukčių paspęstus spąstus.

Ekspertai perspėja darbo ieškančius tautiečius ypač akylai skaityti jiems siūlomas pasirašyti darbo sutartis.

Nerealios svajos

Lietuvoje veikiančios įdarbinimo tarpininkų bendrovės sujudo siekdamos uždirbti iš naujo emigrantų srauto. Vokietijoje nekvalifikuotam darbui nėra nustatyta žemutinė atlyginimo riba, tad profesinio mokslo neragavusius ir savo krašte darbo negaunančius žmones lengviau suvilioti menkai mokamu darbu svečioje šalyje.

Šakių rajone veikianti Arūno Danieliaus vadovaujama įdarbinimo paslaugų įmonė Lietuvoje ieško žmonių, pageidaujančių Vokietijoje dirbti auklėmis arba namų ūkio priežiūros ir slaugos darbuotojais. Tačiau šios paieškos pasirodė nelengvos, mat potencialių įmonės klienčių - kaimo moterų - netenkina Vokietijos darbdavių siūlomas 500 eurų (1728 litų) atlyginimas už šį darbą. "Jos nenori už tokius, kaip pačios sako, "kišenpinigius" dirbti, nors vokietis darbdavys siūlo papildomus 200 eurų maistui, suteikia kambarį gyventi, apmoka draudimo ir kelionės išlaidas. Bet Lietuvos kaimo moterys pageidauja geresnės algos", - sakė įdarbinimo paslaugų tarpininkas.

Taigi tarpininko įmonė su partneriu Vokietijoje derasi, kad namų ūkio ir slaugos darbuotojoms būtų mokamas dvigubai didesnis - 1000 eurų (3456 litų) atlyginimas. Bet kol kas nė viena įmonės klientė nepasirašė darbo sutarties ir už tokį atlyginimą. "Per kelias gegužės dienas atrinkome tik kelias kandidates", - teigė verslininkas.

Dvylika metų mūsų krašte teritorinėje darbo biržoje dirbęs įmonės savininkas pasakojo, kad Vokietijoje įdarbinimas vyksta panašiai kaip ir Lietuvoje: įmonė surenka kandidatų anketas, iš jų darbdaviai pasirenka tinkamus, atsiunčia jiems darbo sutartis, būsimi darbuotojai jas pasirašo ir išvyksta į naują darbo vietą Vokietijoje.

Tokiais vokiečių darbo pasiūlymais domisi kaimo moterys, siekiančios įsidarbinti laikinai - dviem trim mėnesiams ar pusei metų, nes jos esą nenori ilgesniam laikui palikti namų.

A.Danieliaus įmonė įdarbinimo paslaugas Vokietijoje teikia tik nuo gegužės, nes iki to laiko iš šios šalies nepavykdavo gauti darbo leidimų, o be jų neįmanoma sudaryti darbo sutarčių. Dabar tokių trukdžių neliko. Be to, dabar tarpininkų įmonės turi naują klientų kategoriją - tai žmonės, kurie iki šiol jau dirbo Vokietijoje nelegaliai, o dabar nori legalizuotis.

Gerokai didesnį atlyginimą už nekvalifikuotą darbą siūlo striptizo šokėjas Vokietijoje įdarbinanti lietuvių bendrovė, kurios vadovas Artūras LŽ teigė, kad šokėjoms bus mokama nuo 10 tūkst. litų ir daugiau per mėnesį, dirbant 8 darbo valandas per dieną. Bendrovė ieško merginų ir moterų nuo 18 iki 35 metų. "Mergaitėms suteikiame galimybę užsidirbti. Pagrindinis reikalavimas - didelės krūtys", - nežinia, rimtai ar juokais LŽ kalbėjo Artūras. Gegužę panaikinti apribojimai dirbti Vokietijoje Rytų Europos valstybių piliečiams esą niekaip nepaveikė jo verslo. "Ši data - išpūstas burbulas. Mums ir ankstesnė tvarka netrukdė legaliai įdarbinti šokėjų. Kas norėjo, visada galėjo važiuoti į Vokietiją ir legaliai", - tikino verslininkas.

Pagalbiniams statybos, sandėlininko, valytojo, slaugytojo darbams Vakarų Vokietijos miestuose Lietuvos gyventojus verbuojanti kita įdarbinimo bendrovė, veikianti Vilniuje, šiuo metu į vokiečių kalbą verčia apie 30 pretendentų anketas. Šios įmonės darbuotoja LŽ pasakojo, kad nekvalifikuotu darbu Vokietijoje daugiausia domisi Lietuvos provincijos gyventojai. Vidutinis jiems siūlomas atlyginimas už darbą Vokietijoje - 8 eurai (27,6 lito) per valandą. Neseniai įmonė pasamdė vokiečių kalbos dėstytoją - universiteto docentą, kuris būsimiems Vokietijos įmonių darbuotojams rengs 14 dienų vokiečių kalbos kursus, mat dauguma kandidatų vokiškai nesupranta.

Verta atidžiai skaityti sutartį

Kad išvengtų galimo išnaudojimo, darbo Vokietijoje ir Austrijoje per Lietuvoje veikiančias įdarbinimo agentūras ieškantiems žmonėms patariama atidžiai skaityti visus dokumentus, kuriuos jiems siūloma pasirašyti. "Reikėtų išnagrinėti agentūrų siūlomų paslaugų suteikimo sąlygas. Visos jos turi būti surašytos sutartyje, kurią ieškantis darbo žmogus ir įdarbinimo agentūra pasirašo. Sutartyje būtinai turi būti aiškiai įvardyti agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, agentūros atsakomybė, jeigu ji neįvykdys arba nevisiškai įvykdys savo įsipareigojimus, nesutarimų sprendimo tvarka. Taip pat agentūra turi suteikti visą informaciją apie siūlomo darbo užsienyje pobūdį, sąlygas, atlyginimą, darbo grafiką, apgyvendinimą ir pan. bei suteikti kuo išsamesnę informaciją apie darbdavį, pas kurį siūloma dirbti", - LŽ aiškino Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius.

Lietuvos komercijos atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Liutauro Labanausko nestebina, kad įdarbinimo tarpininkai orientuojasi į nekvalifikuotą darbo jėgą. Mat Vokietijoje apie 80-85 proc. pramonės sektoriaus, medicinos darbuotojų ir kitų kvalifikuotų profesijų atlyginimų tarifai yra sureguliuoti įstatymais. "Tai reiškia, kad tik 15-20 proc. darbo rinkos atlyginimų minimumas nenustatytas. Į šią nišą patenka nekvalifikuoti darbai, kaip antai valymo, auklių ir panašių paslaugų. Mokama pagal susitarimą, galima lengviau rasti pigios darbo jėgos. Lietuviai turėtų labai saugotis tų agentūrų, kurios stengiasi žmones išnaudoti - siūlyti mažesnius atlyginimus nei priklauso", - teigė komercijos atašė.

Įvairios Vokietijos institucijos pateikia skirtingas prognozes apie galimą darbuotojų iš Rytų Europos antplūdį. Pasak L.Labanausko, Federalinės vyriausybės skaičiavimais, Vokietijos darbo rinka pasipildys 100 tūkst. žmonių, Vokietijos darbo birža prognozuoja, kad atvyks 140 tūkst., o vienas darbdavių interesams atstovaujantis ekonomikos institutas kalba apie 80 tūkst. galimų imigrantų.

V.Labanauskas mano, kad su pirmąja banga į Vokietiją patrauks aklai ieškantys nekvalifikuoto darbo lietuviai. Kvalifikuotam darbui reikia rimtesnio pasirengimo: pirmiausia parengti gerą anketą, vėliau dalyvauti interviu su darbdaviu ir pan.

Naujųjų atvykėlių vokiečiai laukia skirtingomis nuotaikomis. "Labai stiprios Vokietijos profsąjungos nerimauja, kad gali kristi vidutinio atlyginimo dydis, o darbdaviai džiaugiasi, kad gaus kvalifikuotos darbo jėgos. Mat per pastaruosius penkerius metus iš Vokietijos išvažiuoja daugiau žmonių negu atvažiuoja. Be to, vokiečių tauta sensta, atsilaisvinančias darbo vietas būtina užpildyti", - LŽ sakė V.Labanauskas. Lietuvio darbuotojo įvaizdis, pasak jo, Vokietijoje dar nesusiformavęs, nes iki šiol mūsų tautiečių šioje šalyje dirbo labai nedaug.

Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis LŽ teigė, jog apie lietuvius vokiečiai mano dvejopai: "Geras ir darbštus darbuotojas, kuris atlieka bet kurį darbą, vertinamas pozityviai, pigi darbo jėga - negatyvus vertinimas." Vokietijoje gyvenantys lietuviai nesitiki, kad artimiausiu metu jų gretos labai pagausėtų, o atvykstantiesiems nesirengia padėti susirasti nei darbo, nei gyvenamosios vietos. "Nemanau, kad atvyks daug lietuvių, - LŽ sakė VLB pirmininkas A.Šiugždinis. - Kadangi Vokietijos lietuvių bendruomenės aktyvistai dirba visuomeniniu pagrindu, neturime galimybių - nei žmogiškų, nei finansinių - padėti atvykstantiesiems. Tikrai negalime padėti surasti darbo ar būsto. Nebent suteikiame informaciją, į kokias institucijas reikėtų kreiptis."

A.Šiugždinis neragina tautiečių akis išdegus veržtis į Vokietiją. "Raginti emigruoti į Vokietiją nenoriu ir negaliu. Galiu tik patarti šį žingsnį kiekvienam asmeniškai labai rimtai apsvarstyti, nevažiuoti aklai. Yra vokiškas posakis: "Kepti viščiukai niekur medžiuose neauga." Vokiečių išmintis byloja, kad pinigai uždirbami sunkiu, sąžiningu darbu, įdedant daug energijos ir pastangų. Taip pat būtina apsvarstyti ir savo vaikų ateitį: ar sugebėsite svetimoje šalyje išlaikyti lietuvišką jų tapatybę, išleisti į aukštuosius mokslus", - perspėjo A.Šiugždinis. Šiuo metu Vokietijoje yra 20 aktyvių lietuvių bendruomenės apylinkių ir 10 šeštadieninių mokyklėlių-darželių. Apylinkės išsibarsčiusios po visą Vokietiją: nuo Berlyno iki Kiolno, nuo Liubeko iki Miuncheno. Tad, anot lietuvių bendruomenės pirmininko, kad ir kur naujieji emigrantai apsistotų, netoliese tikrai ras į lietuvių bendruomenės apylinkę susibūrusius tautiečius.

Skaičiai

2011 metų pirmą ketvirtį Lietuvoje veikė 84 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai - tarpininkai. Per pirmus keturis šių metų mėnesius jie užsienyje įdarbino 810 žmonių.

Daugiausia asmenų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje (35 proc.), Nyderlanduose (27 proc.) ir Danijoje (13 proc.).

Per visus 2010 metus tarpininkai užsienyje įdarbino 2744 asmenis. 24 proc. įdarbintų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, 22 proc. - aukštesnįjį, 25 proc. - profesinį išsilavinimą,, 29 proc. nebuvo įgiję jokio profesinio pasirengimo.

Darbo biržos duomenimis, balandžio 28 dieną Lietuvoje buvo registruota 271,2 tūkst. bedarbių.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos beveik 37,3 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"