TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įdarbinimo agentūros nepažabotos

2014 04 08 6:00
Darbo užsienyje per tarpininkus ieškantys gyventojai kartais lieka be paskutinių santaupų ir darbo.   LŽ archyvo nuotrauka

Panaršius internete atsiliepimus apie įdarbinimo užsienyje agentūras susidaro įspūdis, kad apgautų ir nusivylusių gyventojų, norėjusių padirbėti užsienyje, tačiau darbą mačiusių kaip savo ausis - marios. O institucijos tarpusavyje nesutaria, kuri iš jų turėtų būti už tai atsakinga.

Darbo rinkoje prasidėjus vasaros sezonui, įdarbinimo agentūras užplūsta darbo užsienyje ieškantys gyventojai. Tuo pat metu pasipila skundai apie išviliotus pinigus ir pažadų neatitikusias darbo sąlygas. Nors agentūrų veiklą turėtų prižiūrėti net kelios valstybinės institucijos, paprašytos nušviesti padėtį ir papasakoti apie nesąžiningos veiklos prevenciją, jos tik rodo viena į kitą.

Susigundė pažadais

Trakų gyventoja Irena (pavardė redakcijai žinoma) iki šiol ieško teisybės, kai 2012 metais pasinaudojo vienos sostinėje veikiančios įdarbinimo agentūros bendrovės paslaugomis. Moteris LŽ pasakojo, kad jos dukra nusprendė padirbėti Norvegijoje ir su agentūra pasirašė sutartį, o prieš tai sumokėjo 750 litų. „Vėliau tą sutartį pamačiusi supratau, kad joje yra labai daug abejotinų niuansų. Pavyzdžiui, jei norvegai mano dukters į darbą nepriims, tuomet agentūra pasiūlys jai važiuoti dirbti į Angliją“, - prisiminė pašnekovė.

Taip ir nutiko: norvegai merginos kandidatūros nepatvirtino, taigi agentūra pasiūlė jai darbą Anglijoje. Naujo pasiūlymo ši iš karto neatmetė, tačiau prašė daugiau informacijos. Mat jai buvo nurodytas tik Anglijos regionas, kuriame reikės dirbti, tačiau nepasakyta nei koks tai miestas, nei kokia darbo specifika. Iškilus ginčui, toliau aiškintasi tik elektroniniu paštu. Agentūra nuolat siuntė prašymus patvirtinti išvykimą į Angliją, bet ignoravo reikalavimus pateikti tikslesnių kelionės dėl įsidarbinimo detalių, kol galiausiai sutartį nutraukė.

Suvienijo jėgas

Irena teigė, kad buvo pasirašytos dvi sutartys: nemokamo įdarbinimo ir mokamų vertimo bei kitų paslaugų suteikimo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vėliau nustatė, kad viena sutarčių pažeidė įstatymus. Agentūra reikalavo sumokėti už įdarbinti reikalingų dokumentų parengimą, o tai teismo sprendimu yra netiesioginiai mokesčiai, susiję su tarpininkavimu įdarbinant, ir yra draudžiami. Dėl šio pažeidimo teismas įdarbinimo agentūrai skyrė 1000 litų baudą.

Tačiau trakiškė pinigų neatgavo - tai padaryti galėjo tik per teismą. „Bet kokiam advokatui bus įdomu „žaisti“ su klientu dėl 750 litų? Nusprendžiau viešai paskelbti savo kontaktus ir surasti daugiau nukentėjusiųjų nuo šios įmonės. Dabar su 20-čia nukentėjusių žmonių rengiame ieškinį teismui. Be to, sulaukiu labai daug nuo kitų agentūrų nukentėjusių žmonių skambučių“, - pasakojo pašnekovė.

Nukentėjusieji, anot pašnekovės, neturi jokio valstybės užnugario. „Agentūros Lietuvoje apgaudinėja žmones vidury dienos kaip telefoniniai sukčiai, ir niekam tai nerūpi. Neradau nė vienos įstaigos, kuriai tai būtų įdomu – nei Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei Darbo inspekcijai, nei Darbo biržai, nei prokuratūrai", - pasakojo Irena.

Nesulaukia pagalbos

„Žmonės apimti desperacijos, internete pilna skundų, o valstybės tarnautojams tai nerūpi“, - teigė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. Anot jos, institucijos nagrinėja skundus, tačiau nesprendžia problemos iš esmės. Pašnekovė teigė išmynusi ir prokuratūros, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos slenksčius, šnekėjusi su politikais, tačiau reikalai nejuda iš mirties taško. Ji priminė, kad Lietuvos darbo birža (LDB) buvo įpareigota apklausti įdarbinimo agentūras, kiek šios užsienyje įdarbino darbuotojų. Tačiau LDB nesiaiškino, kiek agentūros pasirašiusios sutarčių, nes esą tai komercinė paslaptis, ir ar apskritai agentūra sudaro realias sutartis. „Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešėme, kad turime nemažai sutarčių be numerių. Vadinasi, agentūros paėmė pinigus ir įsidėjo sau į kišenę“, - teigė ji.

VMI pranešė LŽ, kad patikrinusi apie 20 įdarbinimo paslaugas teikiančių juridinių ir fizinių asmenų, nustatė per 150 tūkst. litų papildomai mokėtinų mokesčių sumų. Nustatyta nedeklaruotų pajamų, neapskaičiuotų mokesčių, negaliojančių dokumentų ir kitų pažeidimų

Apeina įstatymus

A.Armanavičienė sakė, kad dažniausiai įdarbinimo užsienyje agentūros nusižengia imdamos mokestį už tarpininkavimą, nors neturi tokios teisės, maža to, dar nesuteikia žadėtų paslaugų. „Šių agentūrų advokatai sugalvoja būdų, kaip apeiti įstatymą ir paimti pinigus už paslaugas“, - sakė pašnekovė. Anot jos, žmonės didžiules pinigų sumas sumoka už nuvykimą į užsienį, taip pat už vertimo paslaugas, kurių jiems nė nereikia.

Anot jos, pagal sąžiningą veiklos modelį, tarpininkavimo paslaugos žmogui turėtų nekainuoti, nes tarpininkas užmokestį gauna iš darbdavio, kuris užsako surasti tam tikrą skaičių darbuotojų. Tačiau įdarbinimo tarpininkai net atsisako atskleisti informaciją, ar tikrai iš darbdavio yra gavę užsakymą, ar tik platina darbo skelbimus.

„Iš tikrųjų tokie tarpininkai tik konsultuoja dėl galimo įdarbinimo. Darbo inspekcija sako, kad tai ne darbo santykiai, todėl ji nėra atsakinga už šios veiklos priežiūrą, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba mano, kad tai konsultacinė veikla, todėl siūlo kreiptis į teismą. Tačiau nėra prasmės kreiptis į teismą, jei neturi pinigų, juk laimi tas, kuris turi stipresnį advokatą“, - įsitikinusi pašnekovė.

Kratosi atsakomybės

LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė pažymėjo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pradėję teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, turi pateikti Darbo biržai informacinį pranešimą apie savo statusą ir kas ketvirtį - ataskaitas apie suteiktas paslaugas. Tačiau įgaliojimų kontroliuoti įdarbinimo agentūrų veiklą Darbo birža neturi. M.Jankauskienė patarė, kad ketinant pasinaudoti įdarbinimo agentūrų paslaugomis reikėtų atidžiai išnagrinėti siūlomas paslaugas bei jų suteikimo sąlygas.

Pašnekovė LŽ nurodė, kad įdarbinimo agentūras kontroliuoja įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą bei užsiima nelegalaus darbo prevencija. Tačiau nei VDI, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), į kurias nusiuntė Darbo birža, jokių duomenų teigė neturinčios. Abi institucijos apie situaciją rinkoje siūlė šnekėtis su Policijos departamentu, į kurį reikėtų kreiptis pastebėjus pažeidimų ar nukentėjus nuo įdarbinimo tarpininkų.

Tačiau policija tik paragino šnekėtis su VDI, esą tai jos kompetencija. Vėliau Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas, informavo, kad pernai registruota dešimt pažeidimų teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, 2012 metais – 3. Kokia šių atvejų baigtis, pašnekovas teigė nežinąs. Pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. „Policijos manymu, valstybės sprendimas privatizuoti įdarbinimo veiklą (kiek žinome, Darbo birža maždaug nuo 2009 metų šios veiklos nevykdo) sukuria prielaidas pigios darbo jėgos išnaudotojų nusikalstamai veikai. Gali veikti panašios schemos kaip ir prostitucijai organizuoti, panaudojant pažinčių, grožio industrijos bendroves“, - teigė jis.

Įdarbinimo agentūrų sumokėti mokesčiai

MetaiSuma, mln. litų
201317,68
201216,43
201115,57

Šaltinis: Valstybinės mokesčių inspekcijos inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"