TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Idėjos virsta pinigais

2010 04 26 0:00
UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas prof. habil. dr. G.Šidlauskas teigia, kad kai pirkdami trąšas žemdirbiai kartu gauna ir mokslininkų patvirtintas jų naudojimo rekomendacijas, gamintojas sulaukia kur kas didesnio pasitikėjimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos žemės ūkis šiandien jau neįsivaizduojamas be moderniausių, be pačių pažangiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijų. Iki žemdirbių jos ateina tik po to, kai gamintojų pasiūlytas būsimų technologijų idėjas įvertina mokslininkai.

UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas LŽ pripažino, kad šiuo metu įmonės gyvavimas be svarbiausių mokslo partnerių - Žemės ūkio universiteto ir Žemdirbystės instituto - būtų sunkiai įsivaizduojamas. Mat įdiegiant bet kokį gaminį, reikia labai gerai žinoti kokiam vartotojui jis yra skirtas ir kaip vartotojas tą produktą turi naudoti. Būtent tam ir pasitarnauja mokslo įstaigos. "Pačiai įmonei turėti savo tyrimų stotį neapsimoka. Nėra nei tam tinkamos bazės, nei atitinkamos kvalifikacijos žmonių. Juk atliekant trąšų tyrimus yra būtina atsižvelgti į daugybę įvairių aspektų, įvertinti, kaip gaminys veiks įvairių tipų dirvožemiuose, skirtingose agroklimatinėse sąlygose, auginant įvairius žemės ūkio augalus. Šias problemas sprendžiame bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis, naudodamiesi jų darbuotojų profesionalumu ir turima technine-tiriamąja baze. Kitaip reikėtų didelių investicijų, kurios nežinia ar kada nors atsipirktų", - sakė G.Šidlauskas.

Anot jo, "Agrochema" daugiausia bendradarbiauja tirdama naujų trąšų rūšių ir formų efektyvumą lauko augalams. Mokslininkams reikia išsiaiškinti optimalias maisto medžiagų koncentracijas, tręšimo normas, tręšimo laiką, įtaką derliui, įtaką derliaus kokybei. Šiuos duomenis norima turėti atskiroms pagrindinėms Lietuvoje auginamų augalų grupėms - kviečiams, miežiams, kvietrugiams, rapsams, kukurūzams. "Mokslininkus talkon pasikviečiame ir įgyvendindami iš Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus. Neseniai drauge triūsėme vertindami amino rūgščių įtaką maistiniams javams. Tai buvo ilgalaikis projektas", - pasakojo UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas.

Itin glaudūs ryšiai "Agrochemą" bei "Achemą" sieja su Žemės ūkio universiteto dirvotyros ir agrochemijos katedra ir jos mokslininkais. Pasak katedros vedėjos doc. Irenos Pranckietienės, bendradarbiavimas prasidėjo prieš keletą dešimtmečių - dar 1976 metais. Būtent tuomet trąšų gamintojai pradėjo tartis su mokslininkais dėl trąšų naudojimo. "Dabar tas bendradarbiavimas peraugo į visai kitą lygmenį. Yra sudaromos mokslinio tiriamojo darbo sutartys dėl konkrečių trąšų ištyrimo ar galimos kompleksinių trąšų sudėties, pavyzdžiui, kokios konkrečios maisto medžiagos turėtų sudaryti gėlėms skirtas trąšas", - aiškino I.Pranckietienė. Anot jos, toks bendradarbiavimas su gamybininkais turi ir kitą pusę. Gamybininkai finansiškai remia mokslo įstaigą: nupirka reikiamos įrangos laboratorijai, suremontuoja kai kurias patalpas, pagelbsti vykstant į kokias nors praktines konferencijas.

Katedros vedėja pažymėjo, jog glaudžius ryšius jie palaiko ne tik su "Achema" bei "Agrochema", bet ir kitomis Lietuvos bendrovėmis, net su viena Vokietijos firma, kuri taip pat Lietuvos ūkininkams siūlo savos gamybos trąšas.

Išbando naujus gaminius

Žemdirbystės instituto augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjo dr. (HP) Sigito Lazausko nuomone, toks mokslininkų ir gamybininkų bendradarbiavimas abiem šalims naudingas. Kadangi jeigu moksliniai tyrimai yra nesuderinami su tuo, kas gaminama praktikoje, tai mokslininkų tyrimai lieka tik popieriuje, vien tik teoriniais apibendrinimais. Gamybininkams taip pat reikia patikrinti savo idėjų ir kuriamų gaminių atitikimą poreikiams. Pavyzdžiui, trąšas kuriantys chemikai ne visuomet žino kai kurių augalų poreikius, medžiagų pasisavinimo subtilybes.

"Toks bendradarbiavimas daug priklauso nuo gamintojų norų ir vykdomos politikos. Kai kurios įmonės noriai bendrauja, o kai kurios kitos, labiau linkusios ne gaminti, o tik prekiauti, dažnai ir be mūsų apsieina. Pardavinėja be mūsų pritarimo ir mūsų išvadų. Kai trąšos neduoda laukiamo efekto ar dar kas nors atsitinka, tuomet žemdirbiai kreipiasi į mokslininkus pagalbos, prašydami išaiškinti, kodėl taip atsitiko. O kai gamintojai iš pat pradžių su mumis palaiko glaudžius ryšius, būname išbandę jų gaminius, ištyrinėję trąšų poveikį augalams, tai iš pat pradžių, jau pirkdamas chemines medžiagas ūkininkas gauna visą reikiamą informaciją bei rekomendacijas. Čia kaip ir vaistinėje - gali arba savimi pasikliaudamas pirkti vaistų, arba pasitarus su gydytoju", - teigė S.Lazauskas.

Anot jo, instituto mokslininkai konkrečius tyrimus atlieka laukuose, stebi kaip atrodo augalai po kiekvieno tręšimo. Ypač kai naudojamos skystosios trąšos. Juk tai ganėtinai naujas, tačiau sparčiai populiarėjantis produktas šalies laukuose. Instituto darbuotojai per tyrimus kruopščiai nustato ribinius rekomenduojamus maistmedžiagių kiekius, nustato kokius tirpalus geriau naudoti, galimybes maišyti su kitais chemikalais, kartais net ir purškimo lašų stambumą, nes ir jis gali turėti įtakos trąšų efektyvumui.

Žemdirbystės instituto mokslininkų teigimu, šiuo metu įvairius tyrimus pas juos užsakinėja beveik visi didžiausi trąšų gamintojai ir pardavėjai. Ypač daug tokių tyrimų buvo atliekama prieš keletą metų, kai tik pradėta į Lietuvą įvežti užsienyje gamintas trąšas. Lietuvoje jos buvo nežinomos. Šiuo metu daugiausia tiriamos naujai kuriamos trąšos. Institutas turi savo filialų tinklą, darbuotojai tyrimus atlieka įvairios struktūros dirvožemiuose, todėl išvados apie trąšas yra labai išsamios ir vadovaudamasis jomis ūkininkas gali pasiekti pačio didžiausio ekonominio efekto.

Padėjo kuriant skystąsias trąšas

Šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja lietuviškos skystosios trąšos. Tokias trąšas, tik ne sintetines, o organinės kilmės - srutas, dar prieš du tūkstantmečius naudojo senovės graikai. Dabar laiko patvirtinta praktika pamažu vėl grįžta į žemės ūkį. Ir skystosios trąšos iš rinkos jau išstumia biriąsias trąšas. Mat skystųjų trąšų naudojimas žemės ūkyje leidžia sumažinti produkcijos savikainą bei pakelti darbo našumą, nors ir reikalauja iš žemdirbių kur kas aukštesnės darbo kultūros, taip pat keliami kur kas didesni reikalavimai naudojamai technikai.

UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas G.Šidlauskas neslėpė, kad būtent bendradarbiaujant su mokslininkais buvo ne tik sukurtos šiuo metu itin populiarėjančios skystosios trąšos, bet ir parengta visa jų naudojimo metodika. "Tai buvo didelis kolektyvinis darbas, kuriame dalyvavo ir chemikai, ir agronomai, ir technologai, ir kitokių sričių specialistai", - sakė G.Šidlauskas, pripažindamas, kad naudoti tokias trąšas žemdirbiams iš tikrųjų yra kur kas naudingiau ir tai įrodė mokslininkai.

Žemės ūkio universiteto dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėja I.Pranckietienė LŽ sakė, kad gamintojai atsižvelgė ne tik į jų pasiūlymus kokia turi būti tokių skystųjų trąšų sudėtis, bet ir jų mokslininkai parengė visą tręšimo tokiomis trąšomis technologiją - kokios koncentracijos trąšomis purkšti, kada tai daryti ir net paaiškino, kaip trąšos turi veikti augalą. "Rekomendacijas pateikiame gamintojams, o jie jau paskui rūpinasi, jog mūsų patarimai pasiektų konkrečius vartotojus", - minėjo I.Pranckietienė.

Anot jos, universiteto mokslininkai yra priversti nuolatos tobulėti, domėtis kas yra pasaulyje naujesnio, ko dar nežino. Mat gamybininkų atstovai yra labai dažni mokslininkų svečiai ir nuolatos teiraujasi apie naujoves, apie tai, ką galima būtų pasiūlyti Lietuvos rinkai. "Po tokių pokalbių dažnai atsiranda naujas produktas. Tai savotiška paskata mums tobulėti. Kaip tik neseniai tyrėme ir aiškinomės galimybes gamybos procese panaudoti huminių rūgščių trąšas", - pasakojo Žemės ūkio universiteto dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėja.

Perspektyvoje - dar glaudesni ryšiai

UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas G.Šidlauskas pripažino, kad gamyba be mokslo - jau yra praėjęs etapas. "Remdamasis užsienio patirtimi, galiu teigti, kad tik mokslas gamybą stumia į "priekį". Tik užsienio kompanijos turi galimybę išlaikyti ištisus mokslo institutus, kurie dirba būtent kompanijų naudai ir jos tikslams bei prisideda kuriant kompanijų produktus. Mes nesame tokie stambūs gamybininkai, kad galėtume išlaikyti mokslo įstaigas, todėl plečiame bendradarbiavimą su jomis", - sakė G.Šidlauskas, vardydamas, kad UAB "Agrochema" bendradarbiauja ne tik su Lietuvos žemės ūkio universitetu bei Žemdirbystės institutu, bet ir panašiomis Latvijos, Estijos, Lenkijos mokslo įstaigomis.

"Nelabai įsivaizduoju, kad tokio bendradarbiavimo ir tokių tyrimų nebūtų. Jau daugiau kaip 160 metų jie atliekami", - LŽ teigė Žemdirbystės instituto Vokės filialo dirvožemio chemijos skyriaus vedėja habil. dr. Liudmila Tripolskaja. Anot jos, jei ūkininkas nežino kokį kiekį trąšų berti, tai iš viso tręšti neapsimoka. Mat jis nežino ar pakankamai patręšė, ar ne perdaug. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju žemdirbys gali patirti nuostolių. "Jei per mažai patręš - negaus reikiamo derliaus. Jei pernelyg daug pripils trąšų - dalis augalų gali žūti, iškils ir ekologinių problemų, ypač jei tai - azotinės trąšos. Tuomet augaluose, o labiausiai - daržovėse, kaupsis nitratai. Pertręšimas atsilieps ir riebalų kiekiui rapsuose, baltymų sukaupimui javuose. Yra ir kita problema - azoto perteklius patenka į aplinką, į vandenis ir į jūras. Todėl jau seniai aišku, kad reikia žinoti kiek ir kokių trąšų reikia pilti. O žinios ateina tik per tyrimus", - kalbėjo L.Tripolskaja.

Jai pritarė ir Žemdirbystės instituto augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas S.Lazauskas. Anot jo, nors Lietuvos mokslininkų ir gamybininkų bendradarbiavimas dar negreitai pasieks tą lygį, koks yra JAV ar Japonijoje, tačiau sustoti vietoje negalima. "Žemės ūkis turi gauti patį naujausią produktą. Ir ne tik jį, bet ir patarimus, kaip tą produktą naudoti, kokią įtaką jis turės tolesnei žemdirbio veiklai, kokią naudą neš naujo produkto naudojimas. Žemdirbiai visada nori turėti pačią naujausią informaciją, tik ją valdyti gal ne visuomet išgali. Mūsų pareiga nuolatos tą informaciją atnaujinti ir jiems pateikti, ypač tuomet, kai produktas jau yra išbandytas. Ir išbandytas mokslininkų. Gerai, kai žemdirbys savo patirtimi gali dalytis su kitu žemdirbiu. Tačiau čia visuomet įtakos gali turėti subjektyvumas. Vienam gali pasisekti, o kitam - ne, nes jis gal ką nors ne taip padarė, o ką - net ir pats gerai nežino. Todėl žemdirbius turi pasiekti įvairiapusė ir nešališka informacija", - aiškino S.Lazauskas.

Jo nuomone, tik glaudus gamintojų bendradarbiavimas su mokslininkais leidžia Lietuvoje pagamintiems gaminiams išplisti ir į užsienio rinkas. Tuomet toks gaminys sulaukia kur kas didesnio pasitikėjimo nei įprastai. "Jei mes laikysimės principo, kad kiekvienas atsako tik už save ir tik savo interesais rūpinasi, Lietuvos gamintojai už šalies ribų neišeis. Reikia dirbti glaudžiai vieniems su kitais bendradarbiaujant. Tik taip sukurtas produktas bus aukštesnio lygio, tik taip mes būsime įdomūs užsienio vartotojui", - tikino Žemdirbystės instituto augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas.

Pasak UAB "Agrochema" generalinio direktoriaus Mindaugo Balkaus, verslo atstovai dideles viltis sieja su įsibėgėjančia Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro "Slėnis NEMUNAS" veikla, nukreipta sutelkti šalies žemės, miškų, vandens ir maisto ūkių mokslo ir verslo atstovų potencialą agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, maisto technologijų, aplinkosaugos ir sveikatingumo problemoms spręsti. "Tik glaudi mokslo ir verslo kooperacija, paremta partneryste, dalykiniu bendradarbiavimu, pajėgi stumti į priekį tobulinant ir garsinant globaliniu mastu nacionalinę intelekto ir verslo simbiozę", - sakė 2008 metų Žemės ūkio ministerijos padėka už žemės ūkio verslo ir mokslo partnerystės plėtojimą įvertintos UAB "Agrochema" generalinis direktorius Mindaugas Balkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"