TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ieškančiųjų paskolų internete tyko nuostoliai

2014 04 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Negalėdami ar nenorėdami imti paskolų iš bankų arba greitųjų kreditų bendrovių, gyventojai ryžtasi ieškoti alternatyvių finansavimo būdų - pasiskolinti iš nežinia ko internetu. Bandančiųjų griebtis už tokio šiaudo patiklumu ir neišmanymu naudojasi sukčiai.

Dienraščio skaitytoja iš Kauno Asta M. (pavardė redakcijai žinoma), ieškojusi internete palankios galimybės pasiskolinti lėšų, šiuo metu vargsta aiškindamasi, ar pavyks susigrąžinti daugiau kaip 2000 litų, kuriuos sumokėjo ją apmulkinusiems asmenims už tariamą galimybę gauti trokštamą paskolą, kurios taip ir negavo.

Sumokėjo, bet paskolos negavo

Moteris pasakojo, kad prireikus pinigų nusprendė ieškoti kreditoriaus per internetinę platformą kreditubirza.lt. Pateikusi paraišką, jog nori pasiskolinti 16 tūkst. litų, šių metų pradžioje Asta M. sulaukė neva galimo kreditoriaus skambučio. Jiedu sutarė, kad moteris gaus norimą paskolą ketveriems metams: pirmus trejus metus esą teks mokėti po 900 litų metinių palūkanų, o ketvirtų metų pabaigoje - grąžinti visą paskolintą sumą.

Sutarusi telefonu dėl skolinimo sąlygų, bet nepasirašiusi jokios sutarties, Asta M. buvo paprašyta tuoj pat pervesti į nurodytą sąskaitą 450 litų - neva notarinį mokestį. „Pamaniau, taip paprastai banke sąskaitos neatsidarysi, be to, nurodytas realus žmogus, tad turėtų būti saugu. Taigi pinigus pervedžiau. Po paros jis man paskambino vėl, atsiprašė nepaminėjęs, kad reikia dar sumokėti 450 litų už pinigų draudimą. Atlikdama naują pavedimą mokėjimo paskirties laukelyje taip ir įrašiau, bet vėliau buvau tikinama, jog suklydau nurodydama mokėjimo paskirtį - esą tai turėjo būti mokestis už notaro paslaugas. Paprašiau grąžinti pinigus, kad galėčiau juos iš naujo pervesti tinkamai, bet buvau primygtinai raginama atlikti naują pavedimą. Neva permoka bus sugrąžinta kartu su paskola“, - pasakojo kaunietė.

Moteris nesuabejojo ir sumokėjo dar kartą. Netrukus su Asta M. susisiekė, kaip prisistatė, įmonės vadovas. Jis patikino nuo šiol reikalus tvarkysiąs pats ir paprašė klientę sumokėti dar 450 litų - neva už pinigų deklaravimą. Asta M. pervedė ir tuos pinigus. Kai "kreditorius" jai pareiškė, kad pavedimas neva neįvyko, ir paragino mokėjimą pakartoti, pagaliau sunerimusi moteris pasikalbėjo su banko konsultante. Kaunietė sakė supratusi, jog reikalui esant atliktus pavedimus neva galėtų susigrąžinti, todėl dar kartą pervedė jos gundytojams 450 litų. Tuomet visi su ja bendravę ir pinigus išvilioję asmenys dingo, žinoma, taip ir nesuteikę paskolos.

„Kreipiausi į policiją. Pareiškimą pateikiau sausio antroje pusėje, po dviejų savaičių gavau pasirašyti dokumentą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau teismo įpareigojimo užblokuoti tą sąskaitą, į kurią mokėjau, iki šiol negauta“, - kalbėjo Asta M.

Skundžiasi dėl to paties

Bendrovės „NEB Finance“, valdančios interneto svetainę kreditubirza.lt, nurodyto telefono, kuriuo bandė prisiskambinti LŽ, niekas nekėlė. Įmonė neatsakė ir į LŽ klausimus, nusiųstus į jos e. paštą, - taip tikrinamas paskolų pažadus internetu žarstančių potencialių kreditorių patikimumas. „NEB Finance“ interneto svetainėje skelbiama, kad ji negarantuoja, jog kreditorius susisieks su klientu dėl paraiškoje nurodytos paskolos suteikimo.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji juriskonsultė Jekaterina Govina LŽ sakė, kad ši tarnyba yra gavusi 3 elektroninius skundus dėl minėtos interneto svetainės žadamų paslaugų. Visi jie iš esmės panašūs: užpildę paraišką kreditui gauti ir sumokėję neva tarpininkavimo mokestį žmonės nesulaukė prašomų paskolų.

LB Priežiūros tarnyba kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kad ji įvertintų, ar svetainėje kreditubirza.lt nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių – ar pristatant paslaugas vartotojams nesudaromas įspūdis, jog pakanka užpildyti paraišką paskolai gauti ir išsiųsti užklausą.

VVTAT atstovai LŽ pranešė, kad paprašė bendrovės „NEB Finance“ išsamesnės informacijos. Dabar jos laukia. Kai gaus įmonės atsakymą, tada ir spręs, ar gali būti klaidinamos reklamos požymių.

Neigiamos asociacijos

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, bendrovei „NEB Finance“ priklauso šie internetiniai puslapiai - kreditubirza.lt, krediturinka.lt ir paskolaon.eu.

Rasa Maskeliūnienė, „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė, nurodė, kad „NEB Finance“ turi neigiamų sąsajų su direktoriaus Roberto Račinskio vadovaujamomis bendrovėmis. „Jo vadovaujamos įmonės yra nepadengusios įsipareigojimų įvairiems kreditoriams. Kai kurių turtas apribotas įregistruotais areštais, kurių bendras mastas siekia 285 tūkst. litų. Dauguma tų įmonių nepateikia finansinių ataskaitų Registrų centrui. Kai kurios šio asmens vadovaujamos įmonės dalyvauja teismuose kaip atsakovės dėl skolų. Be to, viena jų 2014 metais yra gavusi raginimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atvykti atsiimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Tačiau per įmonės „NEB Finance“ akcininkus neigiamų sąsajų nėra fiksuojama“, - aiškino analitikė.

Viena iš sąsajų turinčių bendrovių - „IT Business Group“ - valdo per 20 interneto puslapių, kurių kontaktinėje informacijoje šiuo metu nurodyta priklausomybė įmonei „NEB Finance“.

VMI atsakyme LŽ teigiama, jog bendrovės „NEB Finance“ ir „IT Business Group“ pernai sumokėjo atitinkamai 676 litus ir 586 litus mokesčių. Šių metų balandžio pradžioje „IT Business Group“ mokesčių skola siekė per 16 tūkst. litų, o „NEB Finance“ tokių skolų neturi.

Už LB kompetencijos ribų

LB vyresnioji juriskonsultė J.Govina, LŽ paklausta, ar LB žada imtis kokių nors priemonių prieš tokią nesąžiningą veiklą internete, raštu atsakė, kad "LB Priežiūros tarnyba kiekvienais metais atlieka veiklos planavimą, kurio metu yra išskiriamos prioritetinės sritys, tuo metu keliančios didžiausią grėsmę įmonės patikimai veiklai ar vartotojų interesams". Esą neplaniniai tyrimai arba inspektavimai gali būti atliekami identifikavus problemas, kurios reikalauja operatyvių veiksmų ir greitų sprendimų. „Taigi Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi veiklos efektyvumo ir proporcingumo principais, savo resursus nukreipia ten, kur tuo metu „labiausiai skauda“, kad galėtų užkirsti kelią galimai žalai“, - rašoma LB atsakyme.

Be to, LB kompetencija, nors jis vykdo vartojimo kreditų tarpininkų priežiūrą, esanti ribota: LB priežiūra šioje srityje apsiriboja sutartimis, kurias sudaro vartotojas ir juridinis asmuo - vartojimo kredito davėjas. Taigi sandoriai tarp dviejų vartotojų arba tarp fizinio asmens, imančio paskolą verslui plėtoti, ir juridinio asmens nepatenka į LB priežiūros sritį - nesvarbu, ar būtų sudaromi tiesiogiai, ar per tarpininką.

Internetas sprogsta nuo skundų, kad paskolą per tarpininkus bandę gauti žmonės pakliuvo į apgavikų pinkles ir prarado pinigus. Gal pernelyg sugriežtintos oficialaus skolinimosi sąlygos, taip pat ir greitųjų kreditų įmonėse, sukuria palankesnę terpę veikti sukčiams? Juk jie naudojasi į desperatišką padėtį dėl lėšų stygiaus patekusių žmonių patiklumu.

LB atstovė J.Govina įsitikinusi, jog taip nėra. Esą griežtesnės kreditavimo sąlygos naudingos patiems vartotojams, mat nemaža dalis jų nemoka vertinti savo finansinių galimybių. Antai praėjusių metų pabaigoje buvo net 23 proc. vartojimo kreditų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau nei 60 dienų iš eilės.

„Šie skaičiai liudija, kad žmonės dažnai nepajėgia laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl sąlygų vartojimo kredito davėjams sušvelninimas būtų nenaudingas patiems gyventojams. Tiek statistiniai skaičiai, tiek Priežiūros tarnybos gaunami nevilties apimtų vartotojų ir jų artimųjų skambučiai liudija, kad kreditavimo sąlygų sušvelninimas tik dar labiau paaštrintų ir taip gana giliai įsišaknijusias vartojimo kredito rinkos problemas“, - pabrėžė LB atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"