TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ieškantieji būsto bėga iš daugiabučių

2010 08 19 0:00
Pasak architektų, šiuo metu statytus individualius namus galima atskirti dėl jų mažesnio dydžio, statinių panašumo ir prastesnių sklypų.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkmečiu nesustojusi individualių namų statyba, priešingai nei daugiabučių, šiuo metu dar išgyvena ir sezoninį atsigavimą. O būsto pirkėjų požiūris į šeimos lizdą per krizę pasikeitė - daugelis renkasi namą, o ne butą.

Kiekvienas laikotarpis palieka pėdsaką tuo metu miestuose ir gyvenvietėse statomų pastatų architektūroje. Per šią ekonomikos krizę statytus namus taip pat bus galima atskirti nuo statytų pakilimo metu - jie kuklesni ir racionaliau suplanuoti. Pasak nekilnojamojo turto (NT) pardavėjų, šiuo metu būsto ieškantys žmonės linkę pirkti jau pastatytus individualius namus arba įsigyti pigesnius sklypus. Tačiau norinčiųjų statytis, o ne pirkti pastatytą namą yra daugiau.

Kas penktą būsto pirkėją domina ne butai daugiabučiuose, o individualūs namai. Pagrindinė priežastis - sumažėjusios statybų sąnaudos ir siekis sutaupyti namą eksploatuojant. Mat kai už komunalines paslaugas ir šildymą tenka sumokėti daugiau nei pusę vidutinio atlyginimo, nusprendžiama, kad reikia bėgti iš daugiabučio.

Tiek namų, tiek sklypų šiemet perkama trečdaliu daugiau nei pernai, namų projektų užsakoma dvigubai daugiau. Pastebima, kad perkamų ir statomų namų plotas traukiasi, dominuoja vieno aukšto namai, tačiau didėja sklypų plotai.

Šiuo metu žmonės linkę imtis namo statybų, o pagrindiniu rūpesčiu tampa sklypo įsigijimas. Apklausos rodo, kad didžioji dalis ieškančiųjų sklypo namo statybai už vieną arą linkę mokėti vos 3-4 tūkst. litų, bet tokia kaina visiškai nereali - už tokią sumą nei miestų centruose, nei netgi priemiesčiuose sklypai neįperkami. Todėl žemę namui statyti žmonės ryžtasi pirkti net viduryje laukų, o tada vargsta derindami namų statybos projektus.

Nebijo didesnio kainų kritimo

Kaip LŽ sakė NT agentūros "RE/MAX Centras" vadovas Žiuljenas Galeckas, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, individualių namų ir sklypų rinkos aktyvumas akivaizdžiai išaugęs.

"2010 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2009-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, individualių namų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose parduota vidutiniškai 44 proc. daugiau. Klaipėdoje pardavimas išaugo daugiau nei dvigubai, Vilniuje - 75 proc., Kaune - 62 proc., Panevėžyje - 52 proc., tik Šiauliuose sumažėjo 13 proc.", - sako Ž.Galeckas.

Pasak agentūros vadovo, nors procentinė išraiška atrodo įspūdingai, bet turime atkreipti dėmesį, kad patys sandorių skaičiai tikrai nėra dideli. Šiemet vidutiniškai per mėnesį parduotas 71 namas penkiuose didžiausiuose miestuose, o 2009 metais buvo parduodami tik maždaug 46 namai per mėnesį. Pašnekovas įsitikinęs, kad rinka jau atsigauna po itin didelio smukimo pernai. "Individualių namų paklausa, ko gero, padidėjo dėl to, kad stabilizavosi kainos ir potencialūs pirkėjai nebijo didesnio jų kritimo", - teigia NT agentūros vadovas.

Pasak Ž.Galecko, vidutinė aro kaina Vilniaus mieste per metus sumažėjo apie 14 proc., rajone - apie 9 proc., o nuo rinkos piko 2007 metų pabaigoje - 2008-ųjų pradžioje kainos nukrito apie 30-40 procentų.

"Kad didėjant sandorių skaičiui sklypų kainos šiek tiek mažėjo, liudija, jog pasiūla vis dar viršija paklausą. Galime daryti bendrą išvadą, kad rinka stabilizuojasi ir optimizmas lėtai, bet sugrįžta, nes žmonės drąsiau daro sprendimus", - teigia jis.

"RE/MAX" duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė parduoto namo kaina Vilniuje - 500-750 tūkst litų ir buvo didesnė nei pernai, kai siekė 450-700 tūkst. litų. Šį padidėjimą šiemet lėmė vidutinis parduoto sklypo plotas, kuris buvo 11,5 aro, kai pernai dominavo namai su mažesniu - 9 arų - sklypu.

Šiemet mažaaukščių pastatų paskirties sklypų kaina buvo apie 19-27 tūkst. litų už arą Vilniaus mieste ir 8-12 tūkst. litų Vilniaus rajone.

Nori statytis patys

NT portalo Aruodas.lt atlikti vartotojų tyrimai rodo, kad apie penktadalis būsto ieškančių žmonių nori gyventi nuosavame name. Daugiau nei pusei norinčiųjų gyventi name tiktų abu variantai - ir pirkti jau pastatytą namą, ir statytis pačiam. Pasak portalą valdančios bendrovės "Diginet LT" direktoriaus pavaduotojos Viktorijos Steponavičiūtės, ketvirtadalis Aruodas.lt respondentų, norinčių turėti nuosavą namą, pageidautų, kad namas būtų statomas pagal parengtą, jų poreikius atitinkantį projektą, vos 15 proc. žmonių linkę atmesti kitus variantus ir pirktų tik jau pastatytą bei įrengtą namą.

"Paklausti, kam patikėtų namo statybas, žmonės mano, kad geriausia, kai namą stato atestuoti specialistai - į juos kreiptųsi 65 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Kiti norėtų kiek sutaupyti ir statytis namą patys, galbūt talkinant šeimos nariams ar kitiems giminaičiams", - sako V.Steponavičiūtė. Portalo tyrimo rezultatai rodo, kad pirkėjams šiuo metu patraukliausi vidutinio dydžio ekonomiški namai - dauguma rinktųsi 100-150 kvadratinių metrų namus. Po penktadalį namo ieškančiųjų norėtų įsigyti iki 100 arba 150-200 kvadratinių metrų namus. Didesnius rinktųsi vos keli procentai tyrimo dalyvių.

Pasak V.Steponavičiūtės, dabar labiausiai vertinami mūriniai (60 proc. respondentų) ir rąstiniai (28 proc.), kiek mažiau - karkasiniai (9 proc.) pastatai. Mažiausiai domimasi skydiniais ir surenkamais gelžbetoniniais pastatais.

Sklypas prie namo turėtų būti iki 15 arų - tokio dydžio sklypo norėtų dauguma (apie 75 proc.) pirkėjų. Teigiama, kad tik kas šeštas pirkėjas dairosi kiek didesnio sklypo - 16-20 arų, didesni sklypai nelabai paklausūs.

Aruodas.lt duomenys rodo, kad paklausiausi namų valdos sklypai, juos norėtų įsigyti kas antras pirkėjas. Toliau pagal populiarumą yra kolektyvinio sodo sklypai, miško ar komercinės paskirties sklypai. Mažiausiai domimasi žemės ūkio ir rekreacinės paskirties sklypais. Pastebima, kad žmonės daugiausia renkasi sklypus, kainuojančius iki 100 tūkst. litų, o idealiausia kaina būtų apie 50 tūkst. litų.

Už individualumą reikia mokėti

Architektas Aušrys Eigminas LŽ teigė nemanantis, kad padidėjęs namų projektavimo užsakymų skaičius rodo atsigaunančias statybas, veikiau esą tai susiję su renovacija. Paklaustas, ar įžvelgia pokyčių architektų paslaugų rinkoje, pašnekovas pažymi, jog namų projektavimo kaina yra sumažėjusi apie 30 proc., tačiau tikėtis dar mažesnių įkainių nereiktų.

"Kaina lemia požiūrį į darbą ir galutinę projekto apimtį bei kokybę. Aišku, visada rinkoje veikia toks principas - "duok leidimą, o kaip statyti, mes patys žinome". Tačiau rezultatas tokiu atveju dažniausiai būna priešingas, nes pagailėjus poros tūkstančių litų namo projektui statybų aikštelėje susiduriama su problemomis, kurias išspręsti kainuoja didesnes pinigų sumas. Taip lieka nesutvarkyti dalykai, kurie lemia statybos klaidas ar neracionalius sprendimus, nuo kurių priklauso patogus gyvenimas name", - sako A.Eigminas.

Pastebima, kad šiuo metu statantys namus žmonės vis dažniau perka jau iš anksto parengtus kartotinius namų projektus. Pasak architekto Skirmanto Šlamo, vienintelė priežastis rinktis namo projektą, pagal kurį jau kas nors statė ir dar statys, tai projekto pigumas.

"Piko metu kartotinio ir individualiai projektuojamo namo projekto kaina skirdavosi dvigubai, o šiuo metu - vos 30 procentų. Visi projektai atpigę maždaug du kartus. Sunkmetis pakeitė ir žmonių poreikius. Šiuo metu dominuoja vieno aukšto namai. Namas sumažėjo iki 100-120 kvadratinių metrų, o anksčiau dominavo 180-250 kvadratinių metrų dydžio namų statyba. Anksčiau individualių namų statybos vyko arčiau miestų centrų, o šiandien darbai nutolo iki miestų rajonų, sodų bendrijų ir net vienkiemių", - LŽ pasakojo S.Šlamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"