TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ieškos dar neaptiktų 9-ojo bloko defektų

2014 01 21 6:00
Pernai kombinuoto ciklo blokas pagamino 630 mln. kWh elektros energijos. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos elektrinės naująjį kombinuoto ciklo bloką (KCB) valdanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) sieks 2014 metais maksimaliai „įdarbinti“ galingiausią ir brangiausią šalies elektros gamybos įrenginį, mat šie metai - paskutiniai, kai defektus savo lėšomis taisys rangovas – Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“.

2013 metais tris vasaros mėnesius, kai elektros energijos poreikis, o kartu ir kainos, dėl sumažėjusios gamybos Lietuvoje maksimaliai išauga, daugiau kaip 1,3 mlrd. litų kainavęs 9-asis blokas buvo sustabdytas aptiktiems statybos defektams šalinti. Šiemet, pasak bendrovės, KCB daugiausia elektros planuoja gaminti būtent vasaros ir rudens mėnesiais. Tai esą lemtų stabilesnes elektros kainas tiek buitiniams, tiek verslo vartotojams.

Baigsis ispanų įsipareigojimų terminas

„Pernai išryškėję garantiniai defektai jau sutvarkyti. Rangovas darbus atliko savo lėšomis. Kuo daugiau elektros gaminti kombinuoto ciklo bloke skatina tai, kad garantinis jo priežiūros laikotarpis baigsis 2014 metų rudenį. Iki tol visus išryškėsiančius bloko defektus generalinis statybų rangovas yra įsipareigojęs šalinti savo lėšomis. Todėl kuo ilgiau iki garantinio laikotarpio pabaigos veiks naujasis blokas, tuo didesnė dalis defektų galės būti atskleista ir pašalinta paties rangovo“, - „Lietuvos žinioms“ teigė LEG generalinis direktorius Juozas Bartlingas.

Šiuo metu, pasak jo, nėra suplanuotas joks KCB remontas, tik - techninės priežiūros darbai 2014 metų pabaigoje.

LEG duomenimis, 2013 metais KCB dirbo 2,6 mėnesio ir pagamino 630 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Senieji Elektrėnų blokai 2013 metais pagamino ir patiekė į tinklą 470 mln. kWh elektros energijos.

„Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ nuo balandžio 1 iki spalio 15 dienos būtinas nuolat arba beveik nuolat veikiantis elektros energijos gamybos šaltinis. Visą šį laikotarpį greičiausiai turės veikti bent vienas iš Elektrėnų jėgainės blokų. Kiek ir kada dirbs KCB, šiuo metu nėra visiškai aišku, tai priklausys nuo poreikio. Planuojame gaminti tiek senaisiais rezervinės elektrinės blokais, tiek KCB. Gamybos grafikas bus derinamas su „Litgrid“, - aiškino J.Bartlingas.

2013 metų vasaros ir rudens pavyzdys parodė, kaip aktualu vietoje gaminti elektrą, sustojus šilumą gaminančioms termofikacinėms elektrinėms bei dėl dažniausiai vasarą vykstančio elektrinių ir linijų remonto kitose šalyse. „Dėl šios priežasties ir planuojame, kad KCB daugiausia veiks vasaros ir rudens mėnesiais“, - sakė J.Bartlingas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondas KCB kintamoms sąnaudoms dengti 2014 metais siekia 85,3 mln. litų.

J.Bartlingas: „Koncentruojant elektros energijos gamybą naujame Elektrėnų bloke ir daugiau jos gaminant būtent birželio–spalio mėnesiais, „Lesto“ mažiau elektros energijos pirktų biržoje.“

2014 metais į tinklą planuojama patiekti 680 mln. kWh KCB pagamintos elektros energijos. Vienai jo pagamintai kilovatvalandei tektų apie 12,5 cento kintamo VIAP.

Pageidavo didesnės kvotos

LEG 2014 metams prašė 1,2 mlrd. kWh kvotos (510 mln. kWh didesnės, nei siūlė Energetikos ministerija (690 mln. kWh), ir 120 mln. kWh didesnės, nei paskyrė Kainų komisija (900 mln. kWh).

J.Bartlingas aiškino, kad tuo atveju, jei remtinai gamybai Elektrėnuose skirta kvota 2014 metais būtų siekusi apie 0,7 TWh, kaip siūlė Energetikos ministerija, dėl ribotų techninių Lietuvos elektrinės galimybių veikti maža galia šiltuoju metu laiku elektra didžiąją dalį laiko būtų gaminama senuosiuose 150 MW galios rezervinės elektrinės blokuose. Tokiu atveju, pasak J.Bartlingo, Lietuvos elektrinėje būtų pagaminta mažiau elektros energijos nei 2012 ar 2013 metais, tačiau jos savikaina būtų itin didelė.

„Būtų racionalu šiltuoju metu laiku Lietuvoje gaminti daugiau kvotinės elektros energijos. Tokiu atveju elektra būtų gaminama tuo laikotarpiu, kai elektros energijos kainos rinkoje dažniausiai būna itin nepastovios ir aukštos, o priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos – didžiausia“, - aiškino bendrovės vadovas.

J.Bartlingo įsitikinimu, koncentruojant elektros energijos gamybą 455 MW galios KCB ir daugiau jos gaminant būtent birželio–spalio mėnesiais, visuomeninis elektros energijos tiekėjas „Lesto“ mažiau reikalingos elektros energijos pirktų biržoje. „Be to, tokiu atveju dėl didesnės vietinės gamybos liktų daugiau pralaidumo importuojamai elektros energijai. Tai lemtų stabilesnes elektros kainas tiek Lietuvos elektrinėje gaminamą elektros energiją įsigysiančiai „Lesto“, taip pat ir buitiniams vartotojams, tiek biržoje elektros energiją perkantiems tiekėjams bei verslo vartotojams“, - aiškino pašnekovas.

Kieno nauda didesnė?

J.Bartlingas vengė atsakyti, kiek papildomai VIAP lėšų reikėtų, jeigu LEG būtų skirta 1,2 mlrd. kWh elektros energijos gamybos kvota. „Nors Lietuvos elektrinei padidinta gamybos kvota reikštų nedidelį jai skiriamų VIAP lėšų poreikio augimą, „Lesto“ ir vartotojų gaunama nauda vis tiek bus didesnė už keliais procentais išaugusį VIAP. Tai, kaip skaičiuojama, lemtų kur kas didesnis birželio–spalio mėnesiais pagamintas elektros energijos kiekis bei tai, jog ši elektra būtų gaminama ne senuose 150 MW galios blokuose, o naujajame 455 MW galios kombinuoto ciklo bloke, kurio gamybos savikaina yra daugiau nei 35 proc. mažesnė“, - svarstė jis.

LŽ negavo atsakymo ir į klausimą, kiek per metus vidutiniškai LEG įmonių gaminamos elektros energijos reikia Lietuvos elektros energetikos sistemos saugiam ir patikimam funkcionavimui užtikrinti.

„Poreikio nustatymas – perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ kompetencija. „Lietuvos energijos gamyba“ visą laiką rūpinasi savo valdomų elektrinių technine būkle ir yra pasiruošusi prireikus pagaminti reikalingą elektros energijos kiekį ir taip užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos saugumą“, - kalbėjo J.Bartlingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"