TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ieškos kelių į naujas eksporto rinkas

2016 01 14 18:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjų iniciatyva surengtame posėdyje Ūkio ministerijoje, kuriame dalyvavo eksporto klausimus kuruojančių valstybinių institucijų atstovai, nuspręsta suburti bendrą darbo grupę, kurios tikslas – parengti ir įgyvendinti lietuviškų maisto produktų eksporto plėtros naujose rinkose priemonių planą. 

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, šalies pieno ir mėsos produktų eksportas galėtų gerokai išaugti, jeigu prioritetinėse užsienio šalyse būtų įsteigtos diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos, kurios palaikytų dvišalius santykius tarp valdžios institucijų ir padėtų plėtoti verslo ryšius tarp prekybos partnerių, – rašoma asociacijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Maisto pramonininkai mato galimybę ir poreikį orientuotis į Persijos įlankos šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Omaną ir kitas regiono valstybes. Tarp prioritetinių naujų eksporto rinkų Lietuvos verslas taip pat mato geras užsienio prekybos perspektyvas su Šiaurės Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėmis, Azijos šalimis.

„Persijos įlankos ir Šiaurės Afrikos šalis atstovauja vienintelė ambasada Egipte, kuri fiziškai negali aprėpti plačios geografijos, juolab operatyviai suteikti pagalbą ekonomikos klausimais. Nors verslas ir deda visas pastangas užmegzti kontaktus su vietos partneriais, tačiau vien to neužtenka – kai kurie specifiniai klausimai, pavyzdžiui, dėl sertifikavimo ar standartizavimo, visų pirma, turi būti išspręsti tarpvalstybiniais dvišaliais sprendimais. Todėl, kol neveikia diplomatinės atstovybės, kurioje nors iš Persijos įlankos šalių – apie lietuviško pieno ir mėsos produktų eksporto proveržį šiame regione galime tik pasvajoti“, – sakė E.Simonis.

Pasak maisto pramonininkų, geriausi pavyzdžiai, kaip diplomatiniai ryšiai ir aukščiausių šalies vadovų vizitai gali duoti apčiuopiamų rezultatų plėtojant užsienio prekybą – pernai mėsos perdirbėjams duris atvėrusi JAV rinka ir dar šįmet, kaip tikimasi, atsiversianti Kinijos rinka lietuviškiems pieno ir mėsos gaminiams.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu, rimtai planuojant valstybinę eksporto plėtrą naujose rinkose būtina ne tik steigti ambasadas ir konsulatus, bet ir numatyti finansavimą būtiniausiems formalumas atlikti.

„Eksportuojant gyvūninės kilmės maisto produktus reikalingi veterinarijos sertifikatai, pavyzdžiui, privaloma atlikti Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sistemos inspekciją ir suderinti tarpvalstybines veterinarinių sertifikatų formas, o tam reikalingas finansavimas, siekiant apmokėti iš valstybių, su kuriomis siekiama bendradarbiauti, atvykstančių inspektorių vizitus“, – pažymėjo E.Mackevičius.

Šalies maisto pramonininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra aiškiai deleguotos atsakomybės kuriai nors vienai valstybinei įstaigai, kuri koordinuotų už lietuviškos produkcijos eksportą atsakingų institucijų darbą ir prisiimtų atsakomybę už galutinį rezultatą.

„Sudėtinga eksporto klausimais bendrauti iš karto su visomis atsakingomis institucijomis – ne visada aišku: už ką konkrečiai kiekviena institucija yra atsakinga. Todėl konkretūs sprendimai dėl eksporto skatinimo veiksmų dažniausiai nerealizuojami atsiduria aklavietėje“, – sakė E.Mackevičius.

Kaip galimą sprendimą maisto pramonininkai siūlo suburti bendrą vadovaujančią tarpinstitucinę komisiją, kuri kontroliuotų ir koordinuotų atsakingų institucijų veiksmus dėl lietuviškos produkcijos įtvirtinimo naujose eksporto rinkose.

„Mes nesiūlome steigti dar vieną naują instituciją ir taip didinti biudžetinę naštą. Mes siūlome jau iš esančių įstaigų, kuruojančių valstybinius eksporto klausimus, suburti vadovaujančią komisiją, kuriai būtų deleguota visa atsakomybė vykdyti valstybinę eksporto skatinimo strategiją. Manome, kad atsakomybės delegavimas vieno langelio principu pagreitintų sprendimų priėmimą dėl eksporto plėtros ir būtų orientuotas ne į procesą, bet į galutinį rezultatą“, – sakė E.Simonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"