TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ignalinos AE laidoti dar per anksti

2009 08 31 0:00
Nepaprastos sąlygos arba kitos aplinkybės leidžia Lietuvai derėtis dėl sustabdytų Ignalinos energetinių blokų veiklos atnaujinimo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ekstremali finansinė ir ekonominė situacija, grėsmė nacionaliniam saugumui ir visuomenės viešam interesui - pagrįstos priežastys Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo terminui pratęsti. Tokia galimybė buvo numatyta Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties protokole.

Neseniai lankiausi Visagine, Ignalinos AE. Gal per žiauru būtų sakyti, kad ten vyrauja atmosfera, tarsi ruoštųsi laidoti gyvą žmogų. Tačiau iš tiesų svarbiausioje strateginėje Lietuvos įmonėje susiklostė paradoksali ir savaip dramatiška padėtis: reaktorius saugiai veikia, dar ne vienus metus (pagal projektą reaktorius gali veikti dar 20 metų!) elektrinė gali gaminti pigią ir šaliai labai reikalingą elektros energiją, tačiau šių metų pabaigoje Lietuva, vykdydama Stojimo į ES sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, turi ją sustabdyti.

Pasekmės bus skaudžios.

Galima suprasti nuotaikas žmonių, kurie gali ir nori naudingai darbuotis, tačiau turi nutraukti darbą visiškai ne dėl savo kaltės.

Ignalinos AE uždarymas - labai skaudus smūgis visiems Lietuvos gyventojams - ir verslininkams, ir namų šeimininkėms. Smarkiai padidėjusios elektros energijos kainos (apskaičiuota, kad per metus už elektrą mokėsime apie 2,6 mlrd. litų daugiau) sukels neleistiną infliaciją ir šalies ekonomikos nuosmukį, lietuviškos prekės bus nepajėgios konkuruoti rinkoje. Mūsų pajamos iš eksporto gerokai sumažės jau vien todėl, kad daugiau nebepardavinėsime elektros energijos.

Daugelis specialistų mano, kad uždariusi Ignalinos AE Lietuva vis dėlto bus priversta prašyti paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris gali pareikalauti dar griežčiau mažinti socialines išmokas ir kitas biudžeto išlaidas. Didžiausia bėda, kad tampame visiškai priklausomi nuo kitų valstybių energetikoje, kuri turėtų būti patikimas nacionalinio saugumo skydas.

Galiausiai spręs politikai

Ir šį kartą Visagine, ir susitikimuose su rinkėjais Mažeikiuose pajutai, kad žmonės dėl artėjančios "balanos gadynės" linkę kaltinti šalies politikus. Praėjusį rudenį referendumas dėl Ignalinos AE likimo neįvyko, tačiau jis leido sužinoti aiškią visuomenės nuomonę: beveik 90 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių balsavo už Ignalinos AE darbo pratęsimą. Toks žmonių nusiteikimas turėjo įpareigoti valdžią imtis pačių ryžtingiausių veiksmų.

Kai prieš keletą mėnesių su grupe naujokų Seimo narių buvau Briuselyje, klausėme ES aukštų pareigūnų ir apie Ignalinos AE likimą. Mums atsakė, kad Lietuva oficialiai dėl to nesikreipė. Pasitenkinta pokalbiais, konsultacijomis, kurios negalėjo nieko iš esmės pakeisti. Valios derėtis Briuselyje aukščiausiuoju lygiu neparodė nei prezidentas, nei Seimas.

Naujajame Seime mėginta vėl kelti klausimą dėl Ignalinos AE ateities, tačiau dauguma jį dar kartą palaidojo. Ir vis dėlto lemiamą žodį turės tarti politikai. Pagal Branduolinės energijos įstatymą nutraukti AE reaktoriaus eksploatavimą galima tik vadovaujantis specialiu įstatymu, kurį turi priimti Seimas. Branduolinės energetikos valdymas, branduolinis saugumas ES yra išimtinė valstybių narių kompetencija. Todėl Seimas neprivalo tik pakelti rankų, klusniai pritardamas ir... pasiduodamas. Juolab esama galimybės priimti sprendimą, kuris neprieštarauja Stojimo sutartyje esantiems valstybės įsipareigojimams. Taip mano nemaža grupė iš opozicinių partijų susibūrusių Seimo narių ir siūlo priimti įstatymą dėl Ignalinos AE uždarymo termino patikslinimo.

Derybininkai paliko šansą

Niekas nė nemėgintų koreguoti numatyto scenarijaus, jeigu tebebūtų aktuali pirmutinė priežastis, dėl kurios stojimo į ES derybose buvo nedviprasmiškai pareikalauta uždaryti Ignalinos AE: branduolinis nesaugumas. Bet juk dabar visi pripažįsta, kad 1992 metais Vakarų valstybės turėjo labai ribotą ir netikslią informaciją apie mūsų elektrinės saugumą.

Paskesniais metais čia buvo įdiegtos visos reikalaujamos saugos pagerinimo priemonės, kainavusios 800 mln. litų. Praėjusiais metais Visagine vėl lankėsi autoritetinga TATENA komisija. Ji pareiškė, kad antrasis energetinis blokas gali saugiai veikti iki 2017 metų. Jeigu iš tikrųjų grėstų pavojus, elektrinę būtų reikalaujama sustabdyti nedelsiant.

Nederėtų priekaištauti mūsų derybininkams: jie pasiekė, kad mainais už įsipareigojimą baigti Ignalinos AE eksploatavimą ES savo ruožtu įsipareigojo padengti elektrinės uždarymo išlaidas. Be to, į sutarties protokolą buvo įtraukta nuostata dėl saugiklių (4-as punktas), pagal kurią Lietuvos elektros energetikos rinkoje atsiradus rimtiems sutrikimams arba jiems gresiant būtų leista imtis atitinkamų priemonių.

Nepaprastos sąlygos arba kitos aplinkybės leidžia Lietuvai derėtis dėl sustabdytų Ignalinos energetinių blokų veiklos atnaujinimo.

Matyt, ir ši nuostata liktų negyva raidė, jeigu ne Lietuvai gresianti iš tikrųjų ekstremali energetikos padėtis. Nė blogiausiame sapne niekas nesapnavo, kad ir savaime skausmingas Ignalinos AE uždarymas sutaps su visą pasaulį prislėgusia finansų ir ekonomikos krize. Elektrinės uždarymo terminas visiškai čia pat, o jos netektį kompensuojantys projektai tebelieka projektais. Lietuva lieka visiškai priklausoma nuo vienintelio pirminės energijos tiekėjo - Rusijos. Uždarius Ignalinos AE, gamtinių dujų poreikis padidėja dvigubai, ir tik nuo Rusijos priklausys, kokiu mastu ir kokiomis kainomis (dabar mokame brangiau už visus) jis bus patenkintas. Net nedideli technologiniai sutrikimai ar kainų šuoliai labai pažeistų mūsų energetinį saugumą. Ne per seniausiai vykęs "dujų karas" tarp Rusijos ir Ukrainos parodė, kad visiškai nekaltai gali nukentėti ištisos valstybės.

Žinoma, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį galima buvo pradėti tiesti jau prieš daugiau kaip 10 metų. Seniai reikėjo pradėti Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų saugyklos statybą. Buvusios Lietuvos vyriausybės nusikalstamai vilkino šalies energetiniam saugumui svarbių projektų įgyvendinimą. Kita vertus, ES savo ruožtu įsipareigojo prisidėti modernizuojant Lietuvos energetikos ūkį.

Akivaizdu, kad Europos Komisija taip pat pavėluotai ėmė rūpintis, kad atsirastų "elektros tiltai" su Lenkija ir Švedija.

Atrodo, Europos ekonomika pradeda atsigauti, tai geras ženklas ir mums. Tačiau pastaruoju laiku Lietuva ne vien dėl savo kaltės buvo įklimpusi į daug gilesnį liūną, ir europinis solidarumo principas reikalauja jai daugiau padėti. Bent jau suprasti, kokioje sudėtingoje padėtyje esame atsidūrę.

Girdėti, kad lenkai iki 2030 metų žada pastatyti net tris AE. Planuoja statyti tokias elektrines ir kiti mūsų kaimynai. JAV pailgino AE eksploatavimo trukmę.

Lietuva, prasidėjus branduolinės energetikos renesansui, turi atsisakyti saugiai veikiančio reaktoriaus, leisti iškrikti personalui (Visagino specialistus jau vilioja rusai ir baltarusiai); jeigu taip atsitiks, vargu ar kada nors atkursime savo šalyje branduolinę energetiką.

Nauda ir Lietuvai, ir Europai

Kadangi nesukurti Ignalinos AE praradimą kompensuojantys pajėgumai ir Lietuvos energetikos rinkoje gresia rimti sutrikimai, racionaliausia būtų elektrinę uždaryti ne iškart, kaip reikalaujama, o pamažu.

Juk Ignalinos antrasis reaktorius gali veikti be stabdymo iki 2012 metų vidurio, ir nesant primygtinio reikalo natūralu būtų leisti užbaigti technologinį procesą. Laimėtume laiko elektros tinklo jungtims su Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis tiesti, suskystintų dujų terminalui statyti ir kitiems projektams vykdyti. Apsispręstume dėl naujos atominės jėgainės statybos.

Be to, per tą laiką daugiau galėtume nuveikti ir trijų tūkstančių elektrinės darbuotojų, Visagino miesto labui.

AE darbo pratęsimas išgelbėtų ne tik Lietuvą, bet būtų naudingas ir pačiai ES. Uždarius elektrinę, dar mažiausiai trejetą metų galinti pelningai veikti įmonė staiga iš didžiausios pigios elektros energijos gamintojos taps viena didžiausių keleriopai brangesnės elektros energijos vartotojų.

Uždarymo darbai truks 20-25 metus, per pirmuosius penkerius metus į šiuos darbus teks investuoti po 450 mln. litų, vėlesniais metais reikės mažesnių investicijų, tačiau visą tą laiką penktadalį lėšų turės skirti pati Lietuva, tai yra mokesčių mokėtojai.

Tuo tarpu Ignalinos AE iš elektros energijos eksporto gaunamomis lėšomis dar galėtų svariai papildyti ateities projektams reikalingus išteklius. Elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas apskaičiavo, kad pratęsus elektrinės darbą dvejiems su puse metų Europa galėtų sutaupyti 300 mln. eurų.

Įpareigoja visuomenės viešas interesas

Žinome, jog tarptautinėje ir bet kurioje kitokioje teisėje vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Bet kuri sutartis laikui einant gali būti patikslinta, nes, keičiantis aplinkybėms, vienu metu buvę būtini dalykai vėliau gali pasidaryti nereikalingi arba net kenksmingi.

Visi ES teisiniai aktai pagrįsti esminiais žmogiškumo principais, iš kurių pagrindinis - žmonių gerovė. Akivaizdu, kad energetinio saugumo praradimas labai silpnina nacionalinį saugumą, blogina visuomenės gerovę. Europoje žinomas ne vienas atvejis, kai politiniai sprendimai sustabdyti atominių elektrinių veiklą buvo ginčijami teismuose. Pavyzdžiui, Olandijos vyriausybės sprendimo uždaryti vienintelę šalies elektrinę teismas leido nevykdyti.

Neseniai daugiau kaip penkiasdešimt mūsų krašto nusipelniusių energetikų kreipėsi laišku į prezidentę, Seimą, Vyriausybę, ragindami ginti visuomenės viešą interesą, kuris nukentės uždarius Ignalinos AE.

Pasaulį ištikusiu sunkmečiu šalys stiprina valstybės įtaką ekonomikai, atkakliau gina nacionalinius interesus tarptautinėje arenoje, stengiasi daugiau palaikyti nacionalinius gamintojus. Lietuvos žmonės dar neprarado vilties, kad jiems prisiekę politikai išnaudos visas galimybes valstybės ir visuomenės interesams ginti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"