TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įkaitęs šalies ūkis plėsis ne taip sparčiai

2007 03 14 0:00

Pasak SEB Vilniaus banko specialistų, nepaisant pavojaus signalų dėl Baltijos šalių ūkio perkaitimo Lietuvos finansų sistema išliks stabili, o bendrasis vidaus produktas didės vis lėčiau

"Šiandien svarbu ne scholastinis ginčas, ar Lietuvos ekonomika jau yra pasiekusi perkaitimo būseną, ar dar ne, o tai, kas šalies laukia ateityje", - sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Anot jo, Lietuvos ekonomiką vėsina Europos centrinio banko sprendimai didinti bazinę palūkanų normą. Be to, šalis pereina į lėtesnės ekonomikos plėtros ciklą.

SEB Vilniaus banko specialistai mano, jog ažiotažas, susijęs su Baltijos šalių ūkio perkaitimu, prasidėjo dėl inertiškos ir sunkiai sumažinamos infliacijos, žemos ar net neigiamos realios palūkanų normos, smukdančios taupymą ir skatinančios kreditavimą bei vartojimą. Be to, Estijoje ir Latvijoje pučiasi nekilnojamo turto rinkos burbulas. Baltijos valstybės kenčia ir nuo didžiulio einamosios sąskaitos deficito, kuris menka dalimi tepadengtas tiesioginėmis užsienio investicijomis. Didėja ir užsienio skola. Dar viena įvardyta rizika - didelė paskolų dalis užsienio valiutomis.

Nors banko specialistai teigia, kad reikia stabdyti pernelyg įsibėgėjusią ekonomiką, patys pripažįsta, kad mažos atviros Baltijos šalių ekonomikos neturi įrankių šiai problemai spręsti.

Anot Nausėdos, Lietuvos negelbėtų pinigų ir fiskalinė politika. Be to, jis pabrėžė, kad infliaciją šalyje skatina energetinių produktų brangimas, akcizų kėlimas.

Priemonių yra

"Administruojamų kainų didėjimas, prastas žemės ūkio derlius, energijos brangimas - akivaizdu, kad šie dalykai nekontroliuojami, juos lemia gamtos išdaigos ar užsienio veiksniai. Tokios infliacijos stabdyti beveik neįmanoma", - teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

Anot jo, pasiūlos veiksnių lemiamą infliaciją galėtų atsverti didelis kitų prekių pigimas, tačiau tam reikia radikalių valdžios sprendimų. Pasak Kuodžio, Vyriausybė gali reguliuoti infliaciją darydama įtaką reguliuojamų monopolijų kainodarai - tai paprasčiausias būdas veikti infliaciją. Laviruoti galima ir vykdant akcizų politiką.

Kitą ekonomikos perkaitimo priežastį - intensyvų skolinimąsi ir vartojimą - lėmė, anot Kuodžio, ne tiek žemos realios palūkanų normos, kiek lūkesčiai nekilnojamojo turto rinkoje. "Žinoma, valdžia prisidėjo prie palūkanų mažėjimo įvesdama mokesčių lengvatas. Reikia stabilizuoti lūkesčius, o tam yra daug priemonių. Tereikia valios ir noro tai padaryti. Kreditavimo problema tuomet išsispręstų savaime", - sakė Kuodis.

Teorinė galimybė

Vis dėlto SEB Vilniaus banko analitikai nemano, kad Lietuvos ekonomiką ištiks krizė, nes, palyginti su kaimyninių šalių, ji kur kas labiau subalansuota. Be to, krizės atveju Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomiką galėtų išgelbėti didieji Skandinavijos bankai. Analitikų vertinimu, Skandinavijos šalių bankai, aktyviausiai veikiantys Baltijos šalyse, esant būtinybei suteiktų finansines injekcijas, reikalingas didesnėms krizėms įveikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"