TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iki Šengeno - daug "namų darbų"

2006 12 06 0:00
Įstojus į Šengeno zoną kirsti ES valstybių sienas bus paprasčiau.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuva su kitomis ES naujokėmis gavo leidimą jungtis prie Šengeno zonos, tačiau šalis privalės baigti reikalingus projektus

Užvakar bei vakar Briuselyje posėdžiavusi ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba pritarė Portugalijos pasiūlytam Šengeno plėtros variantui. Tai reiškia, jog naujos ES narės, tarp jų ir Lietuva, kitų metų pabaigoje galės jungtis prie senosios Šengeno informacinės sistemos SIS I, nelaukdamos, kol bus sukurta naujos kartos centrinė Šengeno informacinė sistema SIS II.

Įgyvendinus portugalų pasiūlytą variantą, vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolė bus panaikinta 2007-ųjų pabaigoje, oro sienų kontrolė - 2008-ųjų kovą.

"Apsikeitus nuomonėmis vienbalsiai buvo nuspręsta patvirtinti Portugalijos siūlytą variantą, siekiant įgyvendinti Šengeno plėtrą. Pritarta be didesnių problemų taryboje. Aišku, iki posėdžio buvo įtemptai dirbama, nes abejonių ir įvairiausių nuostatų būta labai daug. Argumentai senbuvių ES narių kaip visuomet - dėl duomenų saugumo, dėl naujųjų šalių sugebėjimo laiku įveikti sudėtingą darbų grafiką, dėl finansų", - LŽ sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys.

Lietuvos nuopelnas

Europos Komisijos vicepirmininkas Franco Frattini pabrėžė, kad tokiam ES ministrų tarybos sprendimui ypač didelės įtakos turėjo Lietuvos iniciatyva išreikšta vieninga 10 naujų ES šalių pozicija dėl Šengeno plėtros. "Su Frattini šiuo klausimu diskutavime dar prieš tarybą per dvišalį susitikimą, kalbėjome ir apie Lietuvos bendrą pasirengimo vertinimą. Jis pažymėjo, kad Lietuva yra viena geriausiai pasirengusių kandidačių įsilieti į Šengeno erdvę. Manau, kad kitų metų spalį turėsime teigiamą politinį sprendimą ir būsime atlikę visus namų darbus", - teigė Šukys. Pakartotinį Lietuvos pasirengimo vertinimą teks atlikti tik dėl Vilniaus oro uosto, kur statomas naujas terminalas ir Panemunės pasienio kontrolės punkto.

"Aišku, sprendimas nereiškia plėtros savaime, nes reikia atlikti daug darbų, ir metai bus sunkūs, nes grafikas labai įtemptas. Tačiau yra vilčių, kad rezultatas bus", - kalbėjo vidaus reikalų ministras. Šukio teigimu, Lietuvai jungimasis prie Šengeno sistemos kainuos daugiausia 5 mln. litų. Per trejus metus Lietuva iš ES gavo 523,6 mln. litų ir šią paramą turi panaudoti iki 2007 metų rugsėjo 30 dienos. Jau esame panaudoję 57 proc. lėšų. Lietuvos Vyriausybė skyrė 94 mln. litų įsilieti į Šengeno zoną.

Kels įvaizdį

ES ministrų taryba pabrėžė, kad naujosioms šalims įsiliejus į Šengeno erdvę teisėsaugos institucijoms atsivers naujos galimybės kovojant su terorizmu, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu. Ekonominė nauda, pasak Šukio, vien jau ta, kad Šengeno erdvėje greičiau judės kroviniai, nes judėjimo tarp šalių neribos net dokumentų patikra. "Įvaizdžio atžvilgiu tai didelis pliusas valstybei, nes potencialiems investuotojams ji atrodo patikimesnė ir saugesnė. Žinoma, nereikia tikėtis, kad be jokių kitų valstybės pastangų, vien priklausymas Šengeno erdvei lems tiesioginių užsienio šuolį ar kad jos staiga ims plūsti į Lietuvą. Bet kuriuo atveju įvaizdžiui turės reikšmės", - sakė "DnB Nord" banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"