TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ilgalaikių bedarbių gretos išretėjo

2016 02 04 6:30
Ilgalaikių bedarbių išsigelbėjimas - darbo birža, mat darbdaviai tik išimtiniais atvejais samdo metus nedirbusį asmenį ir ypač, jei jis - jaunas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pernai ilgalaikių bedarbių skaičius per metus sumažėjo daugiau kaip šeštadaliu, o tai yra ryškus posūkis darbo rinkoje, mat ankstesniais metais buvo stebimas nemenkas ilgą laiką ieškančiųjų darbo skaičiaus augimas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų sausio 1 dieną teritorinėse darbo biržose buvo registruota 44,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 8,2 tūkst., arba 15,6 proc. mažiau negu 2014 metų pradžioje.

Tai ryškus pasikeitimas, palyginti su 2013 metais, kai ilgalaikių bedarbių skaičius augo 22 proc.

Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų bedarbių per 2015 metus sumažėjo nuo 31,3 iki 27,5 procento.

„Ilgalaikių bedarbių skaičiaus mažėjimas susijęs su padidėjusia darbuotojų paklausa ir taikomomis įvairiomis darbo biržos priemonėmis bei pagalba įsidarbinant“, – nurodė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Ji pažymėjo, kad beveik kas aštuntas (11,7 proc.) įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis. Per 2015 metus jų įdarbinta 18,6 tūkstančio, dauguma – 80,2 proc. – jų įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį.

Pasamdo išimtinais atvejais

Įdarbinimo specialistai pažymi, kad netekus darbo delsti susirasti naują – rizikinga. Mat darbdaviai į darbo ieškantįjį įtariai žiūri jau po metų be darbo – dar oficialiai nė netapus ilgalaikiu bedarbiu.

Internetinės personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad kritinis nedarbo laikas yra treji metai – jei per tiek laiko žmogui nepavyksta susirasti darbo, jo paieškos gali užsitęsti labai ilgai. Todėl netekus darbo rekomenduojama kuo intensyviau susitelkti į jo paiešką – jai užsitęsus senka žmogaus pasitikėjimas savimi ir šansai įsidarbinti.

Darbdaviai, kaip pastebėjo ji, vengia kandidato, kuris nedirbo metus ar ilgiau. Vien dėl to darbdavys gali atmesti kandidatą kaip netinkamą, o ypač jei šis dar jaunas.

„Kuo laikotarpis be darbo yra ilgesnis, tuo darbdavį labiau neramina, kodėl kandidatui nepavyko jo susirasti. Darbo rinkoje paklausiausi 25–34 metų darbuotojai, tad jei tokio amžiaus žmogus metus sėdi be darbo, darbdaviui kyla klausimas, kas negerai. Darbdavys įžvelgia kažką bloga: gal darbuotojas per mažai stengėsi, gal nelabai intensyviai darbo ieško, o gal susigadino reputaciją“, – pasakojo R. Karavaitienė.

Jos teigimu, atvejai, kai darbdavys vis dėlto pasirenka įdarbinti ilgalaikį bedarbį, yra veikiau išimtis. Taip gali nutikti nebent tuomet, kai tokių darbuotojų trūksta rinkoje arba kandidatas yra išskirtinis. Bet kokiu atveju ilgai nedirbęs kandidatas turi turėti pateisinamą priežastį – galbūt tą laiką užsiiminėjo kokia nors asmenine veikla ar mokėsi.

„Ilgalaikiai bedarbiai tikrai nėra graibstomi. Darbo rinkoje didžiausias judėjimas vyksta tarp dirbančiųjų. O tie, kurie nedirba, – ir toliau nedirba“, – konstatavo pašnekovė.

Taiko specialias programas

Ilgiau nepavykstantiems susirasti darbo talkina Darbo birža. Ji įgyvendina projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“, kuriame iš viso dalyvaus 10,8 tūkst. teritorinėse darbo biržose registruotų ilgalaikių bedarbių ir ilgai nedirbusių asmenų, t.y. iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbusių dvejus metus ir ilgiau. Šio projekto metu bedarbiai turi galimybę dalyvauti profesinio mokymo, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, įdarbinimo subsidijuojant ir bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonėse.

Per 2015 metus 20 tūkst. ilgalaikių bedarbių buvo nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausia – 11,3 tūkst. (56,3 proc.) ilgalaikių bedarbių buvo nusiųsta dirbti viešuosius darbus, dar 3,8 tūkst. (18,8 proc.) įdarbinti subsidijuojant, 2,6 tūkst. (12,9 proc.) nusiųsti į profesinį mokymą. 13,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių įsigijo lengvatinį verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

2015 metų pabaigoje 3,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių dalyvavo registruotą nedarbą mažinančiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Pabrėžia ypatingą svarbą

Ilgalaikis nedarbas 2015 metais buvo viena pagrindinių Europos Komisijos (EK) metinėje darbotvarkėje aptariamų problemų. Nedarbo problemos sprendimas įvardytas kaip pagrindinis politinis uždavinys.

2015 metų Europos Tarybos rekomendacijoje teigiama, kad daugeliui metus ar ilgiau neturinčiųjų darbo kyla grėsmė apskritai nebegrįžti į darbo rinką. Kasmet penktadalis tokių žmonių nustoja ieškoti darbo ir tampa neveiklūs.

EK pažymi, kad per 2008–2009 metų finansų ir ekonomikos krizę dauguma ES valstybių narių patyrė didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio padėtis jų darbo rinkose gerokai pablogėjo. Nedarbas ES lygmeniu pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį. Nors šiuo metu padėtis gerėja, nedarbo lygis išlieka aukštas daugiausia tarp jaunimo ir ilgalaikių bedarbių. Nuo 2007 metų ilgalaikio nedarbo, trunkančio ilgiau kaip metus, rodiklis padvigubėjo ir sudaro pusę viso nedarbo rodiklio – 12,1 mln. žmonių, t. y. 5 proc. aktyvių ES gyventojų, iš kurių 62 proc. 2014 metais buvo bedarbiai bent dvejus metus iš eilės. ES lygmeniu ilgalaikio nedarbo lygis išliko labai aukštas 2013 ir 2014 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"