TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ilgiausiems laivams gilins uosto kanalą

2011 05 23 0:00
Į Klaipėdą nuspręsta siųsti didesnius laivus, kurių talpa prilygsta masinius krovinius gabenantiems post-panamax tipo tanklaiviams ir sausakrūviams laivams.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uostas vis labiau panašėja į Hamburgą, kuris jūrinės pažangos etalonu laikytas dar prieškariu. Kad mūsiškis taip pat virstų regiono konteinerių paskirstymo centru, vidinį uosto kanalą numatoma tobulinti iš esmės, skiriant tam per 100 mln. litų.

Šiandien Klaipėdoje laukiama ilgiausio per visą uosto istoriją prekybinio laivo - 294 metrų konteinervežio "MSC Sariska", galinčio gabenti 4800 sąlyginių konteinerių (TEU). Tai bus jau antrasis šiais metais uosto kapitono tarnybos išbandymas - ar nesant tinkamų sąlygų locmanai sugebės įvesti, o vilkikai - apsukti tokius ilgus laivus.

Kovo 1 dieną atplaukęs "MSC Fortunate" buvo 275 metrų ilgio ir 40 metrų pločio. Kai šis įplaukimas pasisekė, bendrovę "Klaipėdos Smeltė" valdanti kompanija "Terminal Investment Limited" (TIL), priklausanti nuo laivybos milžinės MSC ("Mediterranean Shipping Company") strategijos, nusprendė bandymus tęsti siunčiant didesnius laivus. Jų talpa prilygsta masinius krovinius gabenantiems post-panamax tipo tanklaiviams ir sausakrūviams laivams.

Navigacinė rizika

Klaipėdos uostui skirtus konteinerius kompanijos MSC laivai plukdo iš Antverpeno ir Bremerhafeno uostų, pakeliui užsukdami į Gdynės konteinerių terminalą. Pasak "Klaipėdos Smeltės" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, šis Lenkijos uostas yra atviroje jūroje, gali priimti ir pačius ilgiausius pasaulio lyderės, kompanijos "Maersk" konteinervežius, siekiančius 390 metrų. Tai visu 100 metrų daugiau, negu dabar leista įplaukti į Klaipėdos uostą, kurio parametrai gerokai kuklesni.

Iki 2010 metų lapkričio maksimalus leistinas laivo-konteinervežio, galinčio įplaukti į Klaipėdos uostą, ilgis buvo apribotas 260 metrų, tačiau po keletą mėnesių trukusių uosto kanalo valymo darbų Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ekspertai, įvertinę galimą riziką bei paruošę jos valdymo planą, patvirtino galimybę įplaukti 275 metrų ilgio laivui.

Bandymas su "MSC Fortunate" parodė, kad dar šiek tiek išvalius kanalą galima patenkinti ir kitą TIL prašymą - priimti dar didesnį laivą. Bet šis bandymas atidėliojamas jau antrą mėnesį vis nurodant naujas datas.

Dėl netikslių terminų KVJUD vadovybė neslepia nusivylimo, kam reikėjo verstis per galvą ir dugną valyti už paslaugą permokant. Pirmojo ilgo laivo "MSC Fortune" laukta pusmetį, nuo 2010-ųjų rugsėjo. Dėl antrojo terminų kilnojimo būta ir svarių argumentų - į Klaipėdą bandymui plaukęs pirmasis 294 metrų MSC laivas sugedo ir buvo remontuojamas Lisabonoje.

Be navigacinių sąlygų tinkamumo, MSC siekia įsitikinti, ar "Klaipėdos Smeltė" pajėgi laivus krauti greitai ir jų neužlaikyti uoste. Tam tikslui bendrovė yra įsigijusi galingos krovos technikos. "Po kiekvieno bandymo MSC sprendžia, ką daryti toliau. Tačiau dar ilgesnio laivo artimiausiu metu nesulauksime tol, kol nebus atlikti šiemet numatyti vadinamieji mažojo gilinimo darbai. Žiemą yra pavojus net 294 metrų ilgio laivui, o nuolat įplaukiančių tokių laivų galime tikėtis tik atlikę didžiojo gilinimo darbus", - LŽ sakė R.Juška.

Gilins visus metus

Praėjusią savaitę KVJUD paskelbė du kanalo tobulinimo atvirus konkursus. Po pirmojo etapo darbų, kuriuos numatoma atlikti šiemet, įplaukos kanalas bus platesnis septyniose vietose. Orientacinis kasamo grunto kiekis - 461 076 kubiniai metrai. Pagal šiemet vyraujančias kainas, darbai gali kainuoti 5-10 mln. litų. Gilinamoje akvatorijoje numatoma iškelti arti 600 riedulių. Vokus su pasiūlymais numatoma atplėšti birželio 30 dieną. Sutarties trukmė - trys mėnesiai.

Iškart KVJUD paskelbė ir preliminarios 125 mln. litų vertės uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo konkursą, kuriam skiriama Europos Sąjungos (ES) parama pagal 2007-2013 metų struktūrinės paramos priemonę "Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste". Kokia europinių pinigų dalis bus skirta, paaiškės tik rudenį.

"Neabejoju, kad uosto gilinimo darbams ES paramos gausime, išskyrus atvejį, jeigu kas apskųs konkursą ir užvilkins terminus. Tai būtų skaudus smūgis, bet gal taip neatsitiks", - svarsto uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.

Jis teigia, kad gilesnis kanalas bus naudingas visoms pietinės uosto dalies kompanijoms. Tačiau niekam ne paslaptis, kad KVJUD pasiryžimas imtis tokių darbų atsirado pasikeitus "Klaipėdos Smeltės" savininkams prieš trejus metus. Pas premjerą apsilankę TIL atstovai tąkart jį įtikino, kad bus naudinga patobulinti Klaipėdos uostą pagal MSC poreikius, kurie tuomet atrodė techniškai sunkiai įgyvendinami dėl grėsmės aplinkai - Kuršių nerijos kranto ardymo, žuvų migracijos trikdymo, sūraus vandens pritekėjimo į marias.

KVJUD planuoja, jog per metus bus iškasta apie 4,5 mln. kubinių metrų grunto ir iškelta daugiau nei 550 riedulių. Laivybos kanalas nuo 10-osios krantinės iki Malkų įlankos bus gilinamas nuo 13-13,5 metro iki 14,5 metro, o laivakelis platinamas nuo 120 iki 150 metrų. Tai atlikus padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, į pietinę dalį, iki Malkų įlankos, bus galima įvesti net 310 metrų laivus. Numatoma, kad iškastas gruntas bus gramzdinamas atviroje jūroje.

Konteinerių daugėja

Uosto vadovas teigia pasitikintis kompanijos TIL planais Klaipėdos uoste sukurti konteinerių paskirstymo centrą, dėl to į kanalo gilinimą investuojama tiek daug lėšų. Tai antrasis pagal reikšmę po uosto vartų ir įplaukos kanalo tobulinimo, atlikto prieš beveik dešimtmetį, infrastruktūros projektas Klaipėdos uoste. Manoma, kad jis ne tik pakeis uosto technines charakteristikas, bet ir pagerins komercinį įvaizdį. Nuolat įplaukdami MSC vidutinės talpos laivai tarsi pritvirtins prie Klaipėdos antros pagal dydį pasaulyje konteinerių kompanijos vardą. Šiemet kovą MSC turėjo 444 laivus, kurių bendra talpa sudarė beveik 2 mln. TEU.

"Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalas kovą perkrovė 18 445 TEU ir pirmą kartą pagal mėnesio apyvartą nurungė savo konkurentą -Klaipėdos konteinerių terminalą. Bendrovė pažymi, kad tokį krovos mastą didžiąja dalimi nulėmė MSC sprendimas nukreipti į "Klaipėdos Smeltę" pirmuosius perkrovimo iš laivo į laivą (angl. - transshipment) srautus: per mėnesį perkrauta 5395 TEU su Rusijos importo ir eksporto kroviniais.

Tačiau kovą pasiektas rekordas buvo pagerintas jau balandžio mėnesį, kai "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalas perkrovė 20 441 TEU.

"Balandis gali ir likti šiemet rekordiniu mėnesiu, nes ištirpus ledams Suomijos įlankoje konteinerių srautai grįžta į Sankt Peterburgą, paskirstymas stabilizuojasi", - teigia bendrovės vadovas. R.Juška prognozuoja, kad abi konteinerius kraunančios įmonės kartu šiemet viršys 300 tūkst. TEU apyvartą ir Klaipėdos uostas gal jau šiemet pakils į ikikrizinį konteinerių krovos lygį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"