TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įlieti milijardai pakeitė žemės ūkį

2015 03 26 6:00
Dalis europinės ir nacionalinėa  paramos investicinių lėšų panaudota modernizuoti pieno ūkius. delaval.lt nuotrauka

Lietuvos žemės ūkį per pastaruosius septynerius metus pasiekė daugiau kaip 2 mlrd. eurų investicijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Iš jų vien į žemės ūkio valdų modernizavimą investuota maždaug pusė milijardo eurų, į žemės ūkio produktų perdirbimą – dar apie 100 mln. eurų.

Apie pusę bendros investicijų sumos skyrė Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos valstybė, likusią dalį lėšų investavo patys paramos gavėjai. Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir perdirbimo įmonės daugiausia investavo į modernią žemės ūkio techniką: traktorius, kombainus, žemės ūkio padargus, džiovyklas, saugyklas ir šaldymo įrangą, o dalis investicinių lėšų panaudota statybai ir rekonstrukcijai.

Vidutinė parama - 1 mln. eurų

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, modernizuojant žemės ūkio valdas pagal 2007-2013 metų Kaimo plėtros programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įsigyta ar planuojama įsigyti 1107 traktorius už 138 mln. litų (40 mln. eurų), 608 kombainus už 162 mln. litų (47 mln. eurų). Dar apie 34 mln. litų (10 mln. eurų) paramos panaudota statybai ar rekonstrukcijai.

NMA duomenimis, pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ parama skirta 206 pareiškėjams. Vidutinė paramos suma vienam paramos gavėjui siekė apie 3,4 mln. litų (1 mln. eurų).

Tuo metu žemės ūkio produktų perdirbimui ir/ar rinkodarai iš viso skirta 9,5 mln. eurų paramos lėšų. Didesnioji jų dalis teko mėsos ir pieno perdirbėjams – 2007-2013 metais jiems skirta per 5,8 mln. eurų paramos. Augalininkystės sektoriui – 3,7 mln. eurų. Ši parama, NMA atstovų teigimu, teko didiesiems Lietuvos perdirbėjams: buvo modernizuojamos gamyklos, cechai, perkami įrenginiai, diegiamos inovacijos ir pan.

Didžiausia paramos suma buvo skirta pieno sektoriui restruktūrizuoti, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones. Tam buvo skirta 14,7 mln. eurų. Solidžiausią paramą pagal šią priemonę gavo žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kurio vykdomam pieno perdirbimo gamyklos projektui skirta daugiau kaip 14 mln. eurų ES paramos lėšų.

„Turime ūkių Lietuvoje, kurie niekuo neatsilieka nuo vakarietiškų. Labiausiai pasikeitė tie, kurie du, tris ir daugiau kartų dalyvavo paramos programose. Tačiau reikia pripažinti, kad paramos sklaida buvo per maža. Smulkieji ūkininkai gana sunkiai dalyvavo ir toliau sunkiai dalyvauja programose, – apibendrindamas aptariamą paramos laikotarpį konstatavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. – Vis dėlto jeigu paramos nebūtų skirta, šiandien kaime būtų visiškai kitokia padėtis.“

Kiekvienas nori turėti savo

B. Markauskas teigė, kad pagal kai kuriuos ūkio modernizavimo aspektus Lietuva lenkia Lenkiją, o pagal kitus - ir Vokietiją, pavyzdžiui, pagal naujos žemės ūkio technikos skaičių. „Vakaruose galingiausią ir sunkiausią techniką įsigyja kooperatyvai, kurie teikia paslaugas ūkiams, o Lietuvoje kiekvienas ūkininkas stengiasi turėti savo ir kombainą, ir smulkintuvą, ir visus padargus, nors iš tiesų dauguma jų per metus dirba dvi tris savaites, o vėliau stovi“, – palygino vienas Žemės ūkio rūmų vadovų.

Pastebima, kad kur kas mažiau lėšų per septynerius metus investuota į statybas ir renovacijos darbus. B. Markauskas paaiškino, kad taip yra neatsitiktinai: „Statybai naudojant paramos lėšas, jų kaina išauga, nes numatyti tam tikri priežiūros reikalavimai, terminai. Todėl statybą ir rekonstrukciją ūkininkai daugiausiai finansuoja savo lėšomis.“

B. Markausko teigimu, daugiausia per septynerius metus į žemės ūkį investavo žemės ūkio bendrovės, stambūs gamintojai. „Jei skaičiuosime pagal valdomą žemės plotą, tai kur kas daugiau investavo didieji“, - reziumavo jis ir vylėsi, kad 2014-2020 metų paramos lėšos bus skirstomos adekvačiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"