TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonėms beveik nelieka lėšų investicijoms

2011 09 06 0:00
Prognozuota, kad įmonių pelningumas šiais metais sieks 4,7 proc., o 2012-aisiais padidės iki 5,3 procento.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos įmonių konkurencingumą didina ne vidaus investicijos, o sumažintas darbo užmokesčio fondas.

Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvos įmonių pelnas ir pelningumas pamažu, bet nuolat didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį prieš apmokestinimą pasiekė beveik 2 mlrd. litų. Vis dėlto, nors augimas ir spartus, įmonių pelnas dar gerokai nei perpus mažesnis nei praėjusio ekonomikos pakilimo laikotarpiu (2006-2008 metais).

"Viena pagrindinių pelno didėjimo priežasčių buvo stipri užsienio paklausa. Šiuo metu Lietuvos eksportas jau 11 proc. viršija 2008 metų rekordą. Kita vertus, namų ūkių vartojimas vis dar apie 20 proc. atsilieka nuo praėjusių aukštumų. Todėl eksportuojančios įmonės greičiau didino pelningumą nei į vidaus rinką orientuotos bendrovės.

Kita svarbi įmonių pelno augimo priežastis buvo vidinė devalvacija - sumažėjęs darbo užmokesčio fondas. Lietuvos įmonės, vertinant pagal darbo jėgos sąnaudas ir sukuriamos pridėtinės vertės santykį, labiau nei gretimų šalių bendrovės padidino efektyvumą ir konkurencingumą, o tai turėjo teigiamos įtakos ir pelno didėjimui", - LŽ aiškino "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau jis apgailestavo, kad pastarųjų metų vidaus investicijos nebuvo svarbus efektyvumo ir konkurencingumo veiksnys - įmonės 2009 ir 2010 metais investavo labai mažai. "Būtent kryptingos investicijos į inovatyvias, modernias ir produktyvumą didinančias gamybos priemones gali užtikrinti pelningumo didėjimą ateityje. Tikėtina, kad jau kitais metais darbuotojų atlyginimai kils panašiu tempu kaip ir jų sukuriama pridėtinė vertė, todėl tai nebebus pelno didėjimo šaltinis", - mano N.Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Baltijos valstybes, nepatyrė vidinės devalvacijos, bet ten nebuvo ir labai didelių vidaus paklausos svyravimų. Todėl 2009-2010 metais jos turėjo mažiau nuostolingų įmonių, o bendras jų pelnas susitraukė irgi mažiau. "Tačiau tikėtina, kad ateinantis laikotarpis periferinėms euro zonos valstybėms - Graikijai, Portugalijai, Ispanijai - bus labai panašus į mūsų vidinės devalvacijos periodą. Neefektyviai veikiančios įmonės ir viešasis sektorius turės mažinti atlyginimus ir taip atkurti prarastą gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose", - prognozavo N.Mačiulis.

Jis mano, kad įmonių pelnas ir pelningumas ateinančiais metais didės, bet daug lėčiau negu šiemet. Anot N.Mačiulio, pagrindinės lėtesnio pelningumo augimo priežastys: sparčiau kylantys atlyginimai, lėtėjanti užsienio paklausa ir nepakankamos praėjusio laikotarpio investicijos. Jų didėjimas labai priklausys nuo pasaulinės aplinkos - blogėjančios augimo perspektyvos ir antrosios recesijos baimė gali kai kurias įmones paskatinti atidėti investicijas.

Tikslas - pasiekti prieškrizinį lygį

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad Lietuvos įmonių pelningumas, palyginti su kitomis šalimis, yra menkas. O vienintelis jį didinantis veiksnys - eksporto augimas, nes vartojimas Lietuvoje atsigauna lėtai. "Didėja eksporto apimtis, bet įmonių marža nuo kiekvieno produkto vieneto mažėja. Mažiau lieka apyvartinių lėšų ir taip toliau. Žaliavų kainos kyla stipriau negu galutinės produkcijos kainos", - neigiamas pramonės tendencijas vardijo S.Besagirskas.

Jo žodžiais, vienintelis veiksnys, kuris galėtų didinti įmonių pelningumą, yra produktų ir paslaugų kiekio didinimas bei jų nukreipimas į eksporto rinkas. Dabar, pasak S.Besagirsko, pelningumas nėra pakankamas, kad įmonės galėtų sėkmingai iš savo lėšų atlikti vidaus investicijas. "Toks pelningumas neužtikrina gero gyvenimo po trejų ketverių metų. Jis leidžia tik išgyventi, bet ne investuoti", - pažymėjo ekonomistas.

Liepą šalies rinkos dalyviai prognozavo tolesnį įmonių pelningumo didėjimą 2011 metams. Manoma, kad šiemet įmonių pelningumas sieks 4,7 proc., o 2012-aisiais padidės iki 5,3 procento. Tokias išvadas padarė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), apibendrinęs rinkos dalyvių Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozes 2011 ir 2012 metams.

"Toks pelningumo didėjimas nuo labai žemos bazės, kai turėjome keletą nuostolingų metų, iš tikrųjų didelio džiaugsmo neteikia. Norėtųsi, kad jis būtų gerokai didesnis. Jei žiūrėtume į absoliučius skaičius, o ne į procentinį didėjimą, matytume, kad pelnas yra labai nedidelis. Jeigu atmestume monopolines įmones, to pelno apskritai neliktų", - komentavo S.Besagirskas.

Kada pramonė galėtų pasiekti 2003-2007 metų spartaus augimo laikotarpį, ekonomistas nesiryžo spėti. "Kol kas tam nėra prielaidų. Priešingai, matome, kad augimas lėtės. Jį gali paskatinti tik pačių įmonių ir tiesioginės užsienio investicijos. Tačiau užsienio investicijoms skatinti mes per dvidešimt vienus metus nepadarėme tų namų darbų, kurie visiems gerai žinomi", - kalbėjo ekonomistas.

Kas stabdo investicijas?

S.Besagirskas priminė, kad Lietuvos įmonės istoriškai buvo pripratusios vidaus investicijas atlikti iš skolintų lėšų. Bet šiandien bankai užsuko kreditų kranelius ir įmonės atprato skolintis. "Dabar tokia padėtis, kai vieni neskolina, o kiti nesiskolina. Kad įmonės augtų, jos turi investuoti į įrangą, inovacijas, nors ir to per mažai. Mes bene mažiausiai ES padarome vidaus investicijų, tad prielaidų, kad pasieksime 2003-2007 metų augimą, dabar nematau. Nebent po kokių dešimties metų, kai pasikeis padėtis. Šiandien įmonė, jeigu ir nori investuoti, neturi iš ko", - LŽ tvirtino LPK atstovas.

"Swedbank" ekonomisto N.Mačiulio nuomone, šiuo metu du svarbiausi įmonių lėšų šaltiniai yra jų nepaskirstytas pelnas ir ES struktūrinių fondų lėšos. "Tačiau nereikėtų pamiršti ir nuvertinti to, kad per pirmus 7 mėnesius finansinės institucijos išdavė verslui daugiau kaip 8 mlrd. litų naujų paskolų. Tiesa, dauguma jų trumpalaikės, iki metų trukmės. Tai, kad įmonės investuodamos daugiau naudoja nuosavo, o ne skolinto kapitalo, yra teigiama tendencija. Dėl to jos tampa ne tokios pažeidžiamos sumažėjusios paklausos ar galimų išorinių sukrėtimų pasaulio finansų rinkose", - dėstė komercinio banko atstovas.

LLRI tyrimo duomenimis, 2010 metais investuojamo pelno dalis padidėjo iki 19 procentų. Prognozuojama, kad šiemet įmonės investuos 29 proc. savo pelno. 2012-aisiais investuojamo pelno dalis augs dar - iki 31 procento.

S.Besagirsko teigimu, šie skaičiai parodo tikrą padėtį tik lyginant su kitomis šalimis, tačiau pagal investicijas Lietuva atsilieka net nuo latvių. Jis mato tris pagrindines priežastis, kodėl iš Lietuvos bėga užsienio investuotojai. Pirma, teritorijų planavimas: norint statyti gamyklą dokumentus tenka tvarkyti dvejus trejus metus. "Kodėl vokietis gali per du mėnesius gauti leidimą statyti gamyklą, o mes viską taip saugome, kad tai užtrunka kelerius metus. Klausimas, kur darnesnė aplinka - Vokietijoje, Skandinavijoje ar mūsų krašte? Ne, tiesiog sukurta niša kai kam pasipinigauti, viešojo intereso atstovavimo čia labai mažai", - sakė S.Besagirskas.

Antra priežastis - energijos išteklių kainas. Pagal kai kuriuos išteklius Lietuva yra brangiausia Europos šalis arba 3-4 nuo galo. Energijos išteklių sąnaudos Lietuvoje vienam ūkio vienetui - didžiausios Europoje.

Trečia problema - didelė biurokratinė našta. LPK ekonomistas abejoja, kad investuotojus Lietuvoje labiausiai atbaido korupcija. Jis įsitikinęs, jog Lietuvos, kaip korumpuotos valstybės, įvaizdis dirbtinai išpūstas ir egzistuoja labiau vaizduotėje negu tikrovėje. Vienintelė išimtis - teritorijų planavimas ir viešieji pirkimai. Čia tikrai esama korupcijos židinių.

Tuo metu N.Mačiulis kaip pagrindinę ir rimčiausią mažų tiesioginių užsienio investicijų priežastį įvardija nepatrauklią Lietuvos verslo ir politinę aplinką. "Pagrindinis politinės aplinkos skaudulys yra korupcija. Kol tarptautiniai šalių konkurencingumo reitingai rodys, kad Lietuvoje įmonė negalės, jei neduos kyšio, greitai ir efektyviai pradėti bei vykdyti savo veiklos, naujų tiesioginių investicijų visada sulauksime mažiau negu galėtume. Šis veiksnys svarbesnis nei tai, kiek laiko trunka įregistruoti įmonę. Valdžios ekonominės politikos tęstinumo nebuvimas - po kiekvienų rinkimų atsiranda nauji prioritetai, planai ir strategijos - taip pat yra investicijas atbaidantis veiksnys. Verslo aplinkai kenkia perteklinis prižiūrinčių ir reguliuojančių, ypač korumpuotų, institucijų skaičius, nestabili mokestinė aplinka. Vien diskusijos, pavyzdžiui, apie galimą progresinių mokesčių įvedimą, gali atbaidyti įmones, ketinusias investuoti į veiklą, reikalaujančią kvalifikuotos darbo jėgos", - LŽ sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

Reinvesticijoms - nulinis tarifas

Estijoje reinvestuojamas pelnas iš viso neapmokestinamas. Lietuvoje tarifas siekia 15 procentų. LLRI duomenimis, 67 proc. apklaustų rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti Lietuvoje veikiančių įmonių investicijas, mažinti nedarbą, skatinti ekonomiką reinvestuojamas pelnas turi būti apmokestinamas nuliniu tarifu. "Estijoje investicijų padėtis daug geresnė, tačiau sunku pasakyti, kiek tai lemia nulinis mokesčio tarifas. Vis dėlto, manau, toks tarifas Lietuvai per porą metų tikrai atsipirktų. Tai paskatintų mūsų užsienio kapitalo įmones neišvežti dalies pelno, reinvestuoti čia. Jos sutaupytų 15 proc., o tai tikrai nėra mažai. Dar liktų 15 proc., kuriuos dabar sumoka nuo dividendų. Tai tikrai leistų sutaupyti, paskatintų darbo vietų kūrimą ir kita", - teigė S.Besagirskas.

R.Vainienė mano, kad reinvestuojamo pelno apmokestinimas yra ne kas kita kaip sąnaudų apmokestinimas. "Verslininkas nori investuoti į plėtrą, kurti darbo vietas, kitaip sakant, daryti gerą darbą, o jam kuriamos kliūtys, - kalbėjo LLRI prezidentė. - Tai visai nelogiška. Juk pelno apskaičiavimo tvarka taip sudėliota, kad visos sąnaudos (darbo ir kitos) yra minusuojamos. Bet kodėl niekas nesusimąsto, kam reikalingas pelno mokesčio taikymas investicijoms, kodėl apmokestinamos investicijų sąnaudos? Todėl keliame klausimą: ar investicijos yra blogis, daroma kažin kokia žala ekonomikai, kad joms reikėtų taikyti mokesčių tarifą?"

Didinti įmonių pelningumą trukdo ir nepalankios verslo sąlygos Lietuvoje. Kaip sakė R.Vainienė, šios kadencijos Seimas ir 15-oji Vyriausybė galėjo, bet nesiryžo keisti Darbo kodekso, kad būtų įgyvendintas laisvesnis darbo laiko reguliavimas. "Verslo sąlygų nepalengvino ir mokesčių chaosas po liūdnai pagarsėjusios mokesčių reformos. Sekdamas visus pakeitimus įmonės išeikvojo labai daug administracinių sąnaudų", - pažymėjo ji. Be to, pasak R.Vainienės, kiekviena ūkio šaka gavo tik jai skirtą dozę įvairių reguliavimų. Dėl sunkių verslo sąlygų ir daugeliui nepakeliamos mokesčių naštos daugiausia sunkmečiu didėjo šešėlinės ekonomikos dalis. LLRI tyrimo duomenimis, 2010-aisiais bent dalį savo veiklos "šešėlyje" vykdė 40 proc., o 2011 metais - jau 45 proc. ūkio vienetų. Tame "šešėlyje" jie sukurs 29 proc. bendrojo vidaus produkto. "Šešėlinė ekonomika pirmiausia neleidžia gyventi normalioms įmonėms, nes jos negali konkuruoti su tomis, kurios nemoka mokesčių. Kita vertus, daugelis smulkių įmonių mokėdamos dabartinius mokesčius neišgyventų. Vienintelė jų galimybė išlikti - iš dalies būti "šešėlyje", - kalbėjo S.Besagirskas.

R.Vainienė atkreipė dėmesį, kad net 60 proc. gyventojų, kaip rodo LLRI atliktas tyrimas, pateisina cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių kontrabandą. Ji sudaro daugiau kaip trečdalį viso "šešėlio" (35 proc.). "Žmonės mano, kad tokia kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba daugeliui yra pragyvenimo šaltinis. Jie įsivaizduoja, kad legalioje ekonomikos pusėje būtų neįmanoma išgyventi", - komentavo R.Vainienė.

LLRI prezidentė neneigia, jog šešėlis yra blogis, tačiau mano, kad jis nesumažės savaime gerėjant ekonomikos padėčiai ir griežtinant valdžios represines priemones. "Taip, dalis verslo legalizuojasi, kai gerėja ekonomikos padėtis, tačiau lemiamas kamuoliukas yra valdžios rankose. Ji turi šalinti barjerus, kurie trukdo žmonėms dirbti legaliai. Juk kontrabanda atsiranda tik dėl kainų skirtumo gretimose šalyse. Dėl alkoholio ir degalų akcizų dydžio dar tikrai galima pagalvoti. Kita "šešėlio" dalis - vokeliuose mokamos algos. Čia pagrindinis lemiamas veiksnys yra didelės "Sodros" įmokos", - įsitikinusi R.Vainienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"