TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės dar susitelkusios į save

2013 06 21 6:00
Erlendo Bartulio nuotraukos

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) po savo sparnu jau priglaudė 16 modernių įmonių. Tikimasi, kad jos vykdys plėtrą ne vien savomis jėgomis, bet bursis ir į klasterius. Tačiau LEZ naujakuriai apie bendradarbiavimą su šalia esančiais kaimynais kol kas kalba tik puse lūpų.

Kauno LEZ vadovas Vytas Petružis Lietuvos ir užsienio investuotojų susidomėjimą galimybėmis įsikurti teritorijoje vertina teigiamai. Šiuo metu sutartys pasirašytos su 16 įmonių. Tiesa, ne visos jos jau įsikūrusios, kai kurios dar tik planuojamos, projektuojamos arba statomos.

V.Petružio skaičiavimais, dabar esančios įmonės užima maždaug 7-10 proc. visos LEZ teritorijos, kurios plotas - 534 hektarai. Taigi ateityje čia galima tikėtis įkurdinti iš viso apie 160 įmonių. Daugiausia investicijų LEZ sulaukia iš aukštųjų technologijų, automatizavimo, farmacijos pramonės, statybinių medžiagų gamybos, energetikos, logistikos, baldų ir maisto pramonės bei kitų su moderniosiomis technologijomis susijusių bendrovių. „Sutelkus šias modernias įmones į vieną teritoriją, galima atrasti tarpusavio sąsajų, pagaminti unikalių produktų ir parduoti juos užsienio rinkoms“, - pabrėžė Kauno LEZ vadovas.

Tiesa, V.Petružis pastebėjo, kad šiuo metu lietuviško kapitalo įmonės investuoja gerokai mažiau negu užsienio kompanijos. Jo teigimu, tiesioginės užsienio investicijos sudaro 70 proc. visų LEZ investicijų, tuo metu Lietuvos investicijų vidurkis siekia tik apie 20 procentų. Nors pagal įmonių skaičių lietuviško kapitalo bendrovių yra daugiausia.

Naujakuriai rengiasi veiklai

Naujausia į Kauno LEZ įsiliejusi įmonė „Raguvos baldai“ ir Ko pasirašė sutartį maždaug prieš porą mėnesių. Kaip sakė bendrovės pardavimo ir eksporto rinkodaros vadovas Dainius Švilpauskas, šiuo metu vyksta projektavimo darbai, o įsikurti įmonė žada kitų metų gegužę. „Raguvos baldų“ ir Ko investicijos į naują gamyklą siekia apie 800 mln. litų.

Teritorijoje baigia įsikurti ir "Vičiūnų" įmonių grupės maisto gamybos fabrikas "Baltic fish export“. Dabar vyksta paskutiniai darbai: tikrinama, kaip veikia mechanizmai ir įrenginiai, renkama komanda. Tikėtina, kad gamykla pradės dirbti vasaros pabaigoje. „Baltic fish export“ investavo į ją 37 mln. litų. Kaip planuojama, naujame fabrike dirbs apie 200 specialistų.

Prieš ketverius metus 100 mln. litų vertės projektą pradėjęs kooperatyvas „Pienas LT“ šiuo metu taip pat pačiame darbų įkarštyje. Kooperatyvo valdybos pirmininkas Naglis Narauskas patikino, kad pieno perdirbimo gamyklos statyba vyksta pagal planą. Gamybos procesą joje planuojama pradėti kitų metų ketvirtąjį ketvirtį.

Paskatino supaprastinta biurokratija

D.Švilpauskas pasakojo, kad atėjus laikui plėstis įmonė tinkamos vietos įkurti gamyklą ieškojo maždaug pusmetį. „Pirmiausia, aišku, svarstėme apie plėtros galimybes šalia, Panevėžyje, taip pat žvalgėmės aplink Kauną. Labai daug variantų neturėjome, todėl gana greitai pasirinkome LEZ“, - kalbėjo jis.

Anot pašnekovo, šį apsisprendimą lėmė visas LEZ siūlomas paketas: išplėtota infrastruktūra prie Kauno, palanki darbo jėgos pasiūla ir mokesčių lengvatos. Tačiau bene labiausiai pasirašyti sutartį su LEZ pastūmėjo sumažinta biurokratijos našta ir sutaupytas laikas. „Juk turi būti ne tik plėstis tinkama vieta, bet ir paruoštas sklypas, sutvarkyti dokumentai. Biurokratijos yra gana daug – vien sutvarkyti dokumentus užtrunka metus ar net dvejus. Mums reikėjo plėstis nedelsiant, o norint pradėti plėtrą LEZ pakako pasirašyti sutartį ir pradėti projektavimo darbus“, - paaiškino D.Švilpauskas.

Įmonė dar nėra suskaičiavusi, kiek per šešerius metus sutaupys nemokėdama pelno mokesčio. Tačiau jos atstovas patvirtino, kad ši nauda priimant sprendimą buvo apsvarstyta. „Be abejo, dirbant pelningai pelno mokesčio lengvatos bus labai reikšmingos. Tačiau investicija į gamyklą yra išties didelė“, - pabrėžė D.Švilpauskas. „Raguvos baldų“ ir Ko apyvarta pernai siekė 20 mln. litų. Bendrovė 80 proc. produkcijos eksportavo. Planuojama, kad dėl naujos investicijos jos apyvarta per artimiausius trejus metus didės du kartus.

V.Petružio teigimu, šiuo metu siekiama pritraukti daugiau Lietuvos investuotojų, nes vietinės investicijos daugiau kaip 3 kartus atsilieka nuo tiesioginių užsienio investicijų.

Perspektyvų bendradarbiauti įžvelgia

„Raguvos baldai“ ir Ko, kaip teigė D.Švilpauskas, kol kas nesvarsto galimybių burtis su LEZ įmonėmis į klasterį. Esą aplink nėra panašia ar gimininga veikla užsiimančių bendrovių. „Čia daug gamyklų, bet jos visos - skirtingo pobūdžio. Mūsų kaimynai bus pienininkai, farmacininkai ir logistikos įmonė, tad jungtis galėtume nebent su pastarąja. Jau dabar LEZ turime partnerius, kurie mums teikia logistikos, sandėliavimo paslaugas“, - aiškino jis.

Apie galimybę LEZ ieškoti partnerių logistikos srityje užsiminė ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas N.Narauskas. Kalbėdamas apie sprendimą statyti gamyklą šioje teritorijoje, jis iškart pažymėjo, kad tam daug reikšmės turėjo logistikos požiūriu patogi Kauno geografinė padėtis. "Kadangi esame pieno gamintojų kooperatyvas, mūsų nariai išsibarstę po visą Lietuvą. Todėl svarbu, kad gamykla, į kurią suvežamas pienas, būtų šalies centre, šalia kelių tinklo. Šiuo metu per dieną transportuojame 400 tonų pieno, o tai reiškia dideles transporto sąnaudas. Siekdami, kad jos būtų kuo mažesnės, naudojamės savo pienovežiais, turime logistinę sistemą. Šiandien dar nematome poreikio jungtis į klasterį su logistikos įmonėmis, tačiau ateityje, manau, ieškosime būdų transportuoti mūsų galutinius produktus, nes jie bus orientuoti į eksportą. Čia yra nemažai logistikos kompanijų, kurios galėtų būti mūsų partnerėmis. Juk kaimynai visada gali susitarti tarpusavyje ir užtikrinti geresnes kainas“, - tvirtino pašnekovas.

N.Narauskas neatmetė galimybės bendradarbiauti ir su kitų sričių įmonėmis, bet tai esą priklausys nuo naujakurių veiklos profilio ir užmojų. „Mes ketiname gaminti farmacijoje naudojamus baltymus, o mūsų kaimynė - farmacijos kompanija „Aconitum“. Gal ji sumanys imtis kūdikių maisto gamybos ir tiesiogiai naudoti mūsų planuojamą gaminti produktą. Taigi potencialo bendradarbiauti yra, bet šiandien kalbėti apie realią partnerystę, ko gero, per anksti“, - svarstė kooperatyvo "Pienas LT" valdybos pirmininkas.

Dirba visu tempu

Šiuo metu aktyviai su kitomis LEZ bendrovėmis bendradarbiaujanti „Elintos“ įmonių grupė buvo viena pirmųjų LEZ naujakurių. Tuometės jos investicijos siekė 10 mln. litų. Įmonės vadovas Vytautas Jokužis sakė, kad apsisprendimą persikelti į šią teritoriją pirmiausia lėmė aiški ir nekintanti industrinė vietos paskirtis, taip pat išplėtota infrastruktūra.

Nors investicijos į žemės sklypą per veiklos laikotarpį atsipirko dėl mokestinių lengvatų, pašnekovas patikino, kad jos turėjo mažiausiai reikšmės priimant sprendimą įsikurti LEZ. „Apskaičiavau, kad lengvatos visų mūsų mokamų mokesčių krepšelyje sudaro tik 3-4 procentus“, - pridūrė įmonės vadovas.

Automatizacijos, elektronikos srityje veikianti „Elinta“ savo pastato patalpas nuomoja kitoms skirtingo profilio įmonėms ir bendradarbiauja įgyvendinant įvairius projektus. Pavyzdžiui, gaminant trimačius vaizdo skenerius ar elektromobilių akumuliatorių įkrovimo stoteles kai kuriuos gaminių elementus tiekia partneriai.

V.Jokužis mano, kad pasikonsultuoti su partneriu, esančiu už gretimų durų, visuomet patogiau. Tai, anot jo, padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų. „Pavyzdžiui, neseniai dirbome su 5 tonas sveriančiu aparatu. Vieną darbo dalį atlikome mes, kitą – partneriai. Įsivaizduokite, kiek būtų kainavę šį aparatą transportuoti – juk ne kiekvienas kranas jį pakelia“, - pasakojo "Elintos" vadovas.

Jis patvirtino, kad į partnerių grupę planuojama įtraukti dar keletą bendrovių, tačiau teigė kol kas negalįs išduoti detalių. Tik prasitarė, jog šiuo metu deramasi su informacinių technologijų įmonėmis. „Lietuviai dar labai sunkiai bendradarbiauja ir plėtoja veiklą bendruose projektuose. Jie įpratę patys viską daryti nuo pradžių iki pabaigos. Kad atiduotų dalį projekto partneriams, dar turės ilgus metus mokytis. Tačiau kai įmonės dirba viena šalia kitos, padėtis gerėja“, - pabrėžė V.Jokužis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"