TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės inovatyvesnės, nei manoma

2016 04 25 6:09
Lietuvoje susidomėjimas inovacijomis buvo ir išliko. Ryto Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos įmonių susidomėjimas investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą auga, o įmonės daug daugiau investuoja į šią veiklą, nei rodo šalies statistika. Didėja ir užsienio investuotojų noras investuoti į šalies mokslo slėnius. Jau 17 paraiškų konkuruoja gauti 32,14 mln. eurų finansavimą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „Smart Invest LT+“.

Paramos priemonė „Smart Invest LT+“ skirta padėti į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų, kurie finansuotų svarbius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų sričių projektus. Bendra projektų vertė dabar siekia 59,2 mln. eurų, taip rodo balandžio 21 dienos duomenys.

Pagal priemonę finansuojamos išlaidos, apimančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įrangą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą, personalo išlaikymą, reikalingų medžiagų, patentų ir licencijų įsigijimą.

Daugiau galimybių gauti finansavimą turi projektai, kurie įgyvendinimo metu ir trejus metus po įgyvendinimo pabaigos planuoja pritraukti daugiau privačių investicijų į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sritį pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Dėl finansavimo konkuruoja tik tai pačiai sumaniosios specializacijos krypčiai priskiriami projektai.

Plėtojant šiuos projektus, kaip sako ūkio ministras Evaldas Gustas, kuriamos naujos ir išlaikomos esamos darbo vietos tyrėjams, įmonėse plečiama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastuktūra, diegiamos inovacijos.

Laukiama proveržio

Nors dažnai sakoma, kad Lietuva Europoje yra viena paskutinių šalių pagal inovacijas, situacija, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Švietimo, mokslo ir inovacijų skyriaus eksperto Raimundo Balčiūno, nėra tokia bloga. „Pavyzdžiui, estai, su kuriais lyginamės mušdamiesi į krūtinę, gana daugelyje sričių tiesiog yra susitvarkę apskaitą ir statistiką. Iš tiesų tarp šalių nėra tokio ryškaus skirtumo pagal verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį“, – tvirtino pašnekovas.

Anot jo, įmonės daug daugiau investuoja į šią veiklą, nei rodo šalies statistika. Taip esą nutinka dėl nelabai patogios deklaravimo sistemos, statistikų nustatytų apibrėžimų, o taip pat įmonių, kurios dažnai ir pačios nesupranta, kiek investuoja į šias sritis.

Įmonių susidomėjimas investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, R. Balčiūno teigimu, yra tikrai didelis ir ateityje tik augs. Pašnekovas neatmetė, kad ateityje šioje srityje gali pasireikšti ir investicijų proveržis. Mat jau dabar užsienio investuotojai Lietuvoje dairosi galimybių ne tik kurti paslaugų centrus, bet ir investuoti į didžiuosius šalies mokslo ir inovacijų slėnius. „Situaciją matome šviesesnėmis spalvomis – nors biurokratinių kliuvinių yra užtenkamai, tačiau judame į priekį“, – sakė LPK atstovas.

Ignoruoja eksperimentinę plėtrą

„Susidomėjimas inovacijomis buvo ir išliko. Naujausias Statistikos departamento inovacinės veiklos plėtros tyrimas rodo, kad inovatyvių įmonių žvėriškai daugėja, nes jos supranta, kad tik investuodamos į inovacijas gali konkuruoti – pigesnė darbo jėga, pigesnė energija nebėra konkurencinis pranašumas. Todėl jau esame arti ES investicijų į inovacijas lygio, tiesa, atsiliekame pagal investicijas į eksperimentinę plėtrą. Ir Ūkio ministerija kalba, kad tai yra pilkoji zona“, – sakė Lietuvos inovacijų centro (LIC) Projektų vadybininkas dr. Artūras Jakubavičius.

Siekiant tai pakeisti, finansavimo konkursuose didžiausius balus paprastai gauna įmonės, investuojančios būtent į eksperimentinę plėtrą, t.y. į konkrečių prototipų, bandomųjų partijų pagaminimą, išbandymą, o ne tyrimus laboratorijose ir pan.

„Priemonių yra ir, reikia tikėtis, poveikis bus. Lietuvos blogybė yra tai, kad mokslas yra orientuotas į mokslinius tyrimus, o ne eksperimentinę plėtrą, todėl visi pinigai panaudojami moksliniams tyrimams“, – sakė LIC atstovas.

Pateiktos paraiškos

Daugiausia paraiškų – iš viso 8 – gauta transporto, logistikos ir informacijos ir ryšių technologijų srityje. Bendra šios srities projektų vertė siekia 32,09 mln. eurų, o prašomas finansavimas – 17 mln. eurų.

Sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje gautos 5 paraiškos, kurių bendra projektų vertė yra 7,33 mln. eurų, o prašoma finansavimo suma šioje srityje siekia 4 mln. eurų.

Naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje gautos 2 paraiškos; bendra šios srities projektų vertė – 12,87 mln. eurų, o prašomas finansavimas – 7,37 mln. eurų.

Po 1 paraišką gauta kūrybingos ir įtraukios visuomenės srityje, taip pat agroinovacijų ir naujų procesų srityje. Projekto vertė siekia atitinkamai 2,4 mln. eurų ir 2,15 mln. eurų, o prašomas finansavimas – atitinkamai 1,61 mln. eurų ir 2,15 mln. eurų.

Per 2014–2020 metų laikotarpį pagal „Smart Invest LT+“ priemonę numatyta investuoti 28,96 mln. eurų ES investicijų.

Inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių dalis

LaikotarpisDalis, palyginti su visomis įmonėmis, proc.
2002–200433,5
2004–200634,8
2006–200828,8
2008–201032,5
2010–201230,0
2012–201440,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"