TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės iš Rusijos bėga ir į Lietuvą

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Rusijos propagandinė žiniasklaida piešia nedraugiškos Lietuvos paveikslą, progresyvus Rusijos verslas, ypač susijęs su kompiuterinėmis technologijomis, keliasi būtent į Lietuvą, pastebi asociacijos „Investuotojų forumas“ direktorė Rūta Skyrienė bei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Pastaruoju metu Rusijos valdomų įmonių skaičius Lietuvoje nuolatos didėjo. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje veikė 92 Rusijos įmonės, 2010 metais jų buvo 118, 2011metais – 128, 2012 – 146, 2013 – 148 įmonės.

2014 m. 4 ketvirtį sukauptosios investicijos iš Rusijos siekė 387 mln. eurų, daugiausia – naftos ir dujų bei energetikos sektoriuose.

Tuo metu kapitalas iš Rusijos sparčiai traukiasi: 2014 metais, „Business Insider“ duomenimis, iš Rusijos pasitraukė 151,5 mlrd. JAV dolerių kapitalo (90,5 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2013 metais). Tendencija išlieka ir šiais metais – vien per pirmąjį 2015 m. ketvirtį iš Rusijos pasitraukė beveik 33 mlrd. JAV dolerių. Kaip nurodo „The Moscow Times“, prognozuojama, kad per 2015 metus iš Rusijos išeis daugiau nei 130 mlrd. JAV dolerių kapitalo.

Pažangiausieji žvalgosi į Lietuvą

„Investuok Lietuvoje“ vadovo M. Katino teigimu, nuo 2014 metų Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos kompanijų susidomėjimas Lietuva labai išaugo. Ši tendencija itin ryški kompiuterinių, mobiliųjų technologijų srityje.

„Nuo 2014 metų Lietuvą persikėlė 10 žaidimų kūrėjų, kelios startuolių kompanijos, jų vadovai Lietuvoje vysto ir naujus projektus. Pavyzdžiui, Alisa Matsanyuk, į Vilnių perkėlusi žaidimų kūrimo kompanijos „Game Insight“ centrinę būstinę iš Maskvos, šiuo metu Vilniuje atidarinėja ir „Green Garage“ robotikos dirbtuves, kuriose savo projektus galės vystyti jauni lietuvių robotikos kūrėjai“, – pasakoja M. Katinas.

Pagrindinės Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos kompanijų persikėlimo į Lietuvą priežastys, anot pašnekovo, – aukšta gyvenimo kokybė, politinis ir ekonominis stabilumas, galimybė dirbti ES rinkoje.

„Žinoma, pirmiausia Lietuva domisi progresyvūs verslai, kuriems judėti sąlyginai lengviau (pavyzdžiui, IT) ir tie, kurie yra orientuoti į Vakarų rinką“, – sako M. Katinas.

Savo ruožtu R. Skyrienė pažymi, kad Lietuva šiems verslininkams ir investuotojams iš Rusijos yra patraukli, mat rusų žiniasklaidos propaganda, esą Lietuva – priešiška šalis, jų neveikia.

„Tai yra visai kitokie žmonės, jų neapmulkinsi. Tai žmonės, kurie mato negeras tendencijas Rusijoje. Todėl, galbūt netgi siekdami apsaugoti savo verslą, jie keliasi į valstybę, kuri jiems patinka.

Lietuva visoje Europoje jau minima kaip informacinių, kompiuterinių technologijų startuolių centras. Čia persikelia jauni žmonės, kurie sako, kad ir daugiau tokių verslų gali prišnekinti čia atvažiuoti, tik jų verslo perkėlimą apsunkina mūsų migracijos politika“, – pastebi R. Skyrienė.

Ateitų daugiau, bet sunkiai įsileidžiame

Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos startuolių kompanijų persikėlimas į Lietuvą, pasak M. Katino, – puiki galimybė į Lietuvą pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, žaidimų kūrimo studijas, progresyvius startuolius, stambesnes IT kompanijas.

„Tačiau, norint išnaudoti šią nišą, būtina sukurti imigracijos sistemą, kuri piliečių ne iš ES šalių imigraciją vertintų ne tik kaip grėsmę, bet ir kaip galimybę. Suteikdami daugiau galimybių Lietuvoje gyventi ir dirbti kvalifikuotiems specialistams, kuriems gyvenimas Rusijoje dėl ekonominio ir politinio nestabilumo tapo nepatrauklus arba kurių į Vakarų rinkas orientuotas verslas dėl sankcijų Rusijai susiduria su problemomis, tik padidintume Lietuvos konkurencingumą“, – pabrėžia pašnekovas.

Jam antrina ir „Investuotojų forumo“ vadovė R. Skyrienė: „Mėlynosios kortelės [leidimas teisėtai apsigyventi ir dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę – LRT.lt] išdavimo procedūros yra sudėtingos. Žmonės, norintys mūsų šalyje kurti progresyvius verslus, neturėtų ilgai stumdytis migracijos skyrių eilėse dėl leidimo gyventi.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"