TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės kratosi elektros biržos

2010 08 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kol nėra didelio skirtumo tarp visuomeninių ir nepriklausomų elektros tiekėjų parduodamos elektros kainos, maždaug pusė elektros vartotojų nesuskubo iki liepos 1 dienos nerti į elektros rinką. Už laiku nepasirinktą tiekėją įmonėms negresia jokios sankcijos, todėl elektros birža dirba vos puse pajėgumo.

Sausio 1 dieną prasidėjęs pereinamasis laikotarpis, per kurį stambiausios Lietuvos įmonės ir įstaigos turėjo nustoti pirkti elektrą iš skirstomųjų tinklų ir išeiti į laisvąją rinką, pasibaigė prieš mėnesį, liepos 1 dieną. Pasibaigus terminui nepriklausomi elektros tiekėjai buvo parinkti tik 36-39 proc. parduotuvių, gamyklinių blokų ir kitų pastatų, kuriems jie turėjo būti parinkti. Teigiama, kad visuomeninių elektros tiekėjų paslaugų pirmosios atsisakė stambios kompanijos, delsia smulkieji ir vidutinio dydžio verslininkai.

Laiku nepasirinkusioms tiekėjų įmonėms nėra numatyta jokių sankcijų, todėl verslininkai neskuba įsipareigoti nupirkti tam tikrą kiekį elektros. Manoma, kad tai susiję su vis dar nestabilia verslo padėtimi, finansiniais sunkumais ir nepasitikėjimu nauja elektros prekybos sistema.

Liepos pradžioje žadėta, kad netrukus bus rengiama nauja Elektros energetikos įstatymo redakcija, kurioje bus numatytos papildomos priemonės, skatinančios rinktis nepriklausomus elektros tiekėjus.

LŽ primena, kad 2009 metų pabaigoje visiškai išjungus pigią elektrą gaminusią Ignalinos atominę elektrinę elektros vartotojai, kurių leistinoji galia viršija 400 kilovatų (kW), turėjo pasirinkti nepriklausomus elektros tiekėjus, o pereinamasis laikas baigėsi liepos 1 dieną. Nuo 2011 metų sausio 1 dienos laisvus tiekėjus turinčių pasirinkti įmonių dar labiau padaugės.

Ištrūkti į laisvę neskubėjo

Vakarų Lietuvai elektrą skirstančios bendrovės VST duomenimis, rugpjūčio 1 dieną nepriklausomus tiekėjus buvo pasirinkusios 430 įmonių, turinčių 47 proc. visų VST klientų pastatų, kuriems nuo 2010 metų pradžios turi būti parinkti nepriklausomi tiekėjai. Nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių ir elektrą iš VST nustojusių pirkti įmonių per mėnesį nuo liepos 1 dienos padaugėjo 82-iem.

Rytų Lietuvai elektrą skirstantys Rytų skirstomieji tinklai (RST) rugpjūčio 1 dienos duomenis skelbs tik šiandien. Prieš mėnesį, liepos 1 dieną, nepriklausomus elektros tiekėjus buvo pasirinkusios 365 įmonės, turinčios 356 didelės elektros galios reikalaujančius pastatus, kuriems privalėjo būti parinkti nepriklausomi elektros tiekėjai, o tai sudarė 36 proc. visų prie RST tinklo prijungtų stambių objektų, kuriems privaloma išeiti į laisvąją rinką.

Netiki pokyčiais

LŽ pakalbinti verslininkai teigė, kad vieni naujais nepriklausomų elektros tiekėjų klientais tapo taupydami laiką, o kiti prie buvusios tvarkos pasiliko taupydami lėšas.

Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas ir bendrovės "Putokšnis" direktorius Alvydas Tulpinas sakė, kad jo valdoma bendrovė jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, tačiau vis dar nemaža dalis verslininkų to nepadarė. "Pagrindinė pasirinkimo arba nepasirinkimo priežastis - įmonės perspektyvos. Jeigu verslininkas gali numatyti, kiek elektros energijos jam reikės ilgalaikėje perspektyvoje, ir žino, kad turės užsakymų, tai jau pasirinko ir nepriklausomą elektros tiekėją. Tačiau tokio sprendimo negali priimti verslininkai, nežinantys savo kompanijos pajėgumo ir perspektyvų ateityje. Manau, kad dėl to ir nesiblaškoma", - LŽ sakė A.Tulpinas.

Pasak jo, netgi žiūrint per šią prizmę matyti, kad verslas nėra stabilus, ypač smulkusis ir vidutinis.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius LŽ sakė, kad neskubėjimas pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją veikiausiai susijęs su tuo, kad vartotojai nesitiki, jog kas nors smarkiai dėl to pasikeis. "Lietuvoje jokie nauji įstatymai ilgiau kaip pusmetį nepabūna, todėl dalis verslininkų nematė prasmės keisti elektros tiekėją. Manome, kad tikroji rinka išryškės vėliau, o ji bus labai panaši į dabartinę - vos keli tiekėjai ir ta pati kaina", - įsitikinęs A.Mackevičius.

Pasak jo, elektros vartotojai vis tiek niekur nepabėgs nuo ne kartą juos nuvylusių elektros skirstymo bendrovių RST ir VST, kurios teiks elektros energijos persiuntimo paslaugą.

"Aš, smulkusis verslininkas, už elektrą per mėnesį sumokantis 5-6 tūkst. litų, ne kartą susidūriau su tokia situacija, kai sutrikus elektros energijos tiekimui elektrą skirstančios bendrovės atstovai į priekaištus atšaudavo, jog pas trečios kategorijos vartotojus įjungti elektros jie neskuba. Toks požiūris kelia nepasitikėjimą, todėl šiuo metu įdomu, kaip su vartotojais elgsis nauji elektros tiekėjai", - teigia pašnekovas. Kaip sako verslininkas, jam trūksta tinkamo išaiškinimo, kuo šis perėjimas prie liberalios elektros rinkos bus geresnis už esamą situaciją.

Rinką stabdo sankcijų nebuvimas

AB "Lietuvos energija" antrinės įmonės "Energijos tiekimas" generalinis direktorius Rolandas Zukas LŽ pabandė išdėstyti ir savo įžvelgiamas vartotojų neaktyvumo priežastis. "Pirma galima priežastis - nėra didelių ekonominių paskatų. Antai Estijos vartotojams, kurie nepasirinko tiekėjo, pasibaigus terminui elektros energija pabrango. Lietuvoje tokiu atveju kaina skiriasi nedaug. Kaip žinoma, skirstomieji tinklai sąskaitas išrašo už faktiškai sunaudotą elektros energiją, o ši kaina šiuo metu beveik nesiskiria nuo tos, kurią siūlo nepriklausomi elektros tiekėjai. Bet tai nėra blogai, nes įmonės, kurios fiziškai nespėjo iki termino pabaigos pasirinkti tiekėjo (pvz., valstybinėms įmonėms reikia skelbti viešus konkursus), nenukentėjo finansiškai. Nors kiek teko skaičiuoti su klientais, pasirinkusiais nepriklausomą elektros tiekėją, nuo metų pradžios elektrą pirkdami iš kito tiekėjo jie išleido mažiau pinigų nei galėjo", - teigia R.Zukas. Kita neskubėjimo nerti į laisvąją elektros rinką priežastis, pasak pašnekovo, - informacijos stoka. "Iš viso nepriklausomus elektros tiekėjus turi pasirinkti apie 1000 įmonių, todėl niekas neinvestavo į visuomenės informavimo priemones, o vien išsiųstų laiškų klientams nepakako. Sankcijų nebuvimas nepaskatino pačių pasidomėti", - mano R.Zukas.

Pasak Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos prezidento prof. Leono Ašmanto, tai, kad nėra jokių sankcijų už neperėjimą prie laisvosios elektros rinkos, stabdo šios rinkos plėtrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"