TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės ruošia planus eurams atsivežti

2014 06 05 6:00
Įvedus eurą grynųjų pinigų poreikis, palyginti su dabar apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų litų kiekiu, išaugs 3-5 kartus. Europe.com nuotrauka

Specialistai ragina įmones jau pradėti rengti grynųjų eurų atsivežimo iš bankų planus. Mat Lietuvai nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsivedus eurą, smulkioms ir stambioms įmonėms daugiausia rūpesčių kels grynųjų pinigų atsargos.

Skaičiuojama, kad grynųjų eurų poreikis, lyginant su grynaisiais litais įprastu metu, turėtų didėti penkis kartus, tad pinigų atsivežimą reikėtų planuoti iš anksto.

Jeigu liepos mėnesio antroje pusėje ES Taryba priims galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, įmonėms jau vasarą reikėtų pradėti diegti sudėtingesnes apskaitos eurais sistemas.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai prašo Vyriausybės po euro įvedimo suteikti jiems trumpalaikes beprocentes paskolas apyvartinėms lėšoms - bent po 3000 eurų vienam asmeniui pusmečiui.

Įmonės pačios nesusitvarkys

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, „Lietuvos žinioms“ vakar teigė, kad smulkioms, vidutinėms ir stambioms įmonėms bei gyventojams, užsiimantiems individualia veikla, reikėtų gerokai iš anksto pradėti rengtis euro įvedimui. „Informacinės sistemos turės būti suderintos taip, kad galėtų dirbti euro aplinkoje. Jeigu įmonė tvarko buhalterinę apskaitą interneto sistemoje, informacinę sistemą teks perprogramuoti, kad veiktų su pagrindine valiuta – euru. Tai paveiks visus buhalterinius įrašus, finansinės atskaitomybės rengimą, tų sistemų generuojamas ir pardavėjų naudojamas ataskaitas“, - aiškino G. Gečiauskienė.

Planuoti darbus, pasak jos, jau dabar būtina, ypač stambioms įmonėms, turinčioms sudėtingesnes buhalterinės apskaitos sistemas. „Tikėtina, kad įmonės savarankiškai tokių pokyčių padaryti net nesugebės. Tai reiškia, kad jos turės kreiptis į šių sistemų gamintojus, informacinių technologijų įmones. O šios įmonės kuo toliau, tuo labiau bus užsiėmusios dėl tokių užklausų gausos. Taigi sistemų pertvarkymą reikia planuoti jau dabar“, - tvirtino pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad sudėtingas apskaitos programas reikia ne tik įdiegti, bet ir patikrinti. Juk jeigu jos strigs sausio 2 dieną, darbuotojai išgyvens stresą, o įmonės patirs nuostolių.

Smulkioms verslo įmonėms, nesinaudojančioms sertifikuotomis IT apskaitos sistemomis, o buhalteriją tvarkančioms, pavyzdžiui, paprasta "Excel" programa, darbo bus mažiau, tad laiko pasirengti euro įvedimui jos turės daugiau.

Giedrė Gečiauskienė: „Kad nesusidarytų spūstys, įmonės pinigų pristatymo sutartis turėtų pradėti rengti jau liepos mėnesio antroje pusėje.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Grynųjų reikės kelis kartus daugiau

Nemažas iššūkis įmonėms bus ir grynųjų pinigų išankstinis pristatymas. „Planuojama, kad liepos viduryje Lietuvos bankas parengs Išankstinio eurų monetų ir banknotų pristatymo tvarkos aprašą, kuriame bus numatyti visi tokio pristatymo aspektai, taip pat ir patvirtinta trišalės sutarties tarp įmonės, banko ir grynuosius vežančios įmonės pavyzdys. Tokias sutartis rekomenduojama pasirašyti kaip įmanoma greičiau, turint omeny, kad artėjant metų pabaigai bankų ir pinigus vežančių įmonių apkrova tik didės“, - sakė G. Gečiauskienė.

Grynųjų pinigų poreikis artėjant metų pabaigai didės ir smulkioms, ir paslaugų įmonėms, nes grąžą dvi savaites po euro įvedimo teks atiduoti tik eurais, nors prekes bus galima įsigyti ir litais. „Jeigu įmonė ketina dirbti sausio 2, 3, 4 dienomis, ji turi būti iš anksto apsirūpinusi eurais. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad įmonėms grynųjų pinigų poreikis, palyginti su dabar apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų litų kiekiu, išaugs 3-5 kartus“, - teigė G. Gečiauskienė.

Numatoma, kad likus trims mėnesiams iki euro įvedimo grynieji eurai bus pirmiausia pristatomi iš Lietuvos banko į komercinius bankus. Likus dviem mėnesiams iki euro įvedimo komerciniai bankai pradės ruošti eurų pristatymą įmonėms, pirmiausia stambioms. Smulkioms įmonėms eurai bus pristatomi likus penkioms dienoms iki euro įvedimo.

Atsivežtus eurus įmonės turės laikyti atskirai nuo kitų valiutų ir įsipareigoti, kad neišleis į apyvartą pirma laiko. „Kad nesusidarytų spūstys, įmonės su bankais dėl pinigų pristatymo sąlygų ir terminų galėtų pradėti tartis bei pasirašinėti sutartis jau liepos mėnesio antroje pusėje“, - kalbėjo pašnekovė.

Komerciniai bankai litus į eurus keis pusę metų po euro įvedimo, o Lietuvos bankas – neribotą laiką.

G. Gečiauskeinė atkreipė dėmesį, kad visos sutartys tarp įmonių, įvairių verslo partnerių, kaip antai gamybos įmonių su tiekėjais ir pirkėjais, įmonių su bankais ir kitos, turinčios nuorodas į litus, liks galioti ir po euro įvedimo, jų iš naujo pasirašyti nereikės.

Prašo pigiai paskolinti

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai prašo Vyriausybės pirmomis savaitėmis po euro įvedimo suteikti beprocentes trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms. Jie primena, kad Latvija tam nebuvo iš anksto pasirengusi, todėl kai kurie verslininkai, pritrūkę pinigų grąžai, vos įvedus eurą laikinai nutraukė darbą. Verslininkai tikina, kad, Vyriausybei atsisakius padėti, panašus likimas laukia ir jų.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad, įvertinus visas aplinkybes, pusei metų vienam asmeniui reikėtų iki 10 tūkst. litų (maždaug 2900 eurų) beprocentės paskolos. Patikslinti skaičiai vakar pateikti klausimą svarstančiai darbo grupei Ūkio ministerijoje. Paskolą verslininkai galėtų grąžinti ir nelaukdami šešių mėnesių termino. „Kiekvienas verslininkas tartųsi individualiai“, - sakė Z. Sorokienė.

Pasak jos, grynųjų pinigų grąžai pritrūks ne tik turgaus prekeiviams, bet ir daugeliui smulkiųjų verslininkų, gyventojams, užsiimantiems individualia veikla, nedidelėms parduotuvėms ir paslaugas teikiančioms įmonėms. „Įsivaizduokite, kad pirkėjas nori įsigyti pieštuką ir pateikia 500 litų banknotą. Iš kur jam gauti apyvartinių lėšų? Be to, tokia padėtimi gali pasinaudoti nemaža dalis gyventojų, kurie gal nenorės eiti litų keisti į banką, jiems paprasčiau gauti grąžą eurais iš prekybininko rankų“, - svarstė Z. Sorokienė.

Jos nuomone, pirmomis savaitėms žmonės mažiau pirks, daugiau taupys, todėl parduotuvių apyvarta dar labiau sumažės. „Verslininkui, kuris neturi galimybių sparčiai parduoti savo prekes ar paslaugas, tai labai atsilieps. Bet tikimės palankaus politinio sprendimo, priešingu atveju žmonių susierzinimas ir priešiškumas eurui tik dar labiau padidės“, - sakė smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

LŽ žiniomis, Ūkio ministerijoje kitą pirmadienį vyks darbo grupės posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl galimybės suteikti beprocentes paskolas smulkiesiems verslininkams.

Z. Sorokienė teigė, kad problemų kils ir prekeiviams, kurie naudojasi kasos aparatais. Juos iki euro įvedimo dienos būtina parengti skaičiuoti eurus. „Kasos aparatus tvarkančios įmonės tuo jau naudojasi ir pakėlė kainas, tad išlaidos bus nemenkos“, - skaičiavo ji. Vieno kasos aparato parengimas dirbti su eurais, pasak jos, atsieina 200-300 litų. Z. Sorokienė teigė, kad verslininkai jau pateikė Vyriausybei ir prašymą kompensuoti jiems kasos aparatų perprogramavimo išlaidas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"