TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonės skolingos milijardus

2013 02 09 7:27
LŽ archyvo nuotrauka/Vasario 7 dieną daugiau kaip 38 tūkst. ūkio subjektų "Sodrai" buvo skolingi 421,317 mln. litų.

Įmonės, skubančios pirmiausia sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ("Sodra"), šiai institucijai įsiskolinusios beveik pusę milijardo litų. Be visų kitų skolų, dešimteriopai didesni jų pradelsti mokėjimai partneriams.

"Sodra" LŽ informavo, kad vasario 7 dieną daugiau kaip 38 tūkst. ūkio subjektų jai buvo skolingi 421,317 mln. litų, iš kurių 4,326 mln. litų grąžinimo terminas buvo atidėtas. Skolų dydis labai įvairus - nuo 2 centų iki 641 tūkst. litų.

Galima susitarti

Skolos "Sodrai" šį vasarį yra šiek tiek mažesnės nei prieš metus, kai 49 tūkst. draudėjų jai buvo skolingi 464,535 mln. litų, tačiau ir dabartinė suma nėra menka. Juolab kaip LŽ teigė nepanoręs būti įvardytas buhalterinių paslaugų bendrovės vadovas, "Sodra" yra pagrindinė įmonių bankrotų iniciatorė, į ilgas diskusijas su skolininku nesileidžia - jei iki mėnesio 15 dienos negauna įmokų, jau po savaitės pradeda skolų išieškojimo procedūrą, o paskui, per artimiausias 7 dienas nesulaukusi skolininko reakcijos, pateikia reikalavimą bankams, kad skolos suma būtų nurašyta nuo įmonės sąskaitų.

Kai kurios įmonės mėgina derėtis su "Sodra" dėl mokesčių atidėjimo. Tokią galimybę teikia 2011 metų spalį įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo numatoma, kad iki priverstinio skolos išieškojimo įmonė teritoriniam "Sodros" skyriui gali pateikti prašymą atidėti įmokų už praeitą mėnesį mokėjimą. Tokiu atveju priverstinis socialinio draudimo įmokų išieškojimas nepradedamas, o einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimas atidedamas iki prašyme nurodytos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Jei įmokos iki prašyme nurodytos datos nesumokamos, pradedamas jų išieškojimas ir skaičiuojami delspinigiai.

Draudėjai taip pat gali kreiptis į "Sodrą" dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą, įmokų mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų, tačiau kitu atveju gresia bankroto procedūra.

Kitas LŽ kalbintas buhalteris, tvarkantis trijų bendrovių buhalterinę apskaitą, irgi patvirtino, kad "Sodra" yra pagrindinė bankrotų iniciatorė. Todėl, anot jo, kiekviena įmonė stengiasi pirmiausia sumokėti mokesčius šiai institucijai ir atlyginimus darbuotojams. Paskui sumokami kiti mokesčiai, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (ši skolų išieškojimo procedūras pradeda nesulaukusi mokesčių ilgiau kaip mėnesį), įmokos už paskolas bankams ir tik vėliausiai atsiskaitoma su partneriais už prekes ir paskolas. "Tokia tvarka nėra niekur reglamentuota, tiesiog tai nusistovėjusi praktika", - sakė finansininkas.

Anot jo, niekas nenori būti skolingas, bet susiklosčius nepalankiai finansinei situacijai tariamasi su partneriais dėl atsiskaitymo atidėjimo. "Labai reta įmonė taiko įstatymų numatytą galimybę įsiskolinusiam partneriui skaičiuoti delspinigius, nes niekas nenori gadinti tarpusavio santykių. Jei susidaro didelės pradelstos sumokėti sumos, kartais tenka skolas išsireikalauti teisme ir su tokiu partneriu daugiau nebendradarbiauti", - sakė buhalteris.

Nenori pyktis

"Nusistovėjusi praktika" lemia tai, kad pradelstos skolos partneriams yra dešimteriopai didesnės negu "Sodrai" - 4,7 mlrd. litų. Šiuos 2012 metų trečiojo ketvirčio skaičius pateikusio kreditų biuro "Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann pažymi, kad pastaruoju metu didelę atsiskaitymų su tiekėjais pažangą rodo transporto ir išgaunamosios pramonės įmonės, o didėja žemės ūkio, elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonių mokumo rizika.

Pasak jos, tai nereiškia, kad šių sektorių būklė yra kritinė. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmokų mokumo rizika yra viena mažiausių, o transporto sektoriaus pajamos trečiąjį ketvirtį padidėjo 8 procentais. Šios veiklos pelningumo ir kiti finansiniai rodikliai lenkė kitų veiklos sričių rodiklius. Tai daugiausia ir lėmė, kad vėlavimo atsiskaityti rizika šiame sektoriuje sumažėjo.

Jos teigimu, daugumos ūkio sektorių mokumo rizika mažėja, tačiau stabiliai žemas tebėra statybos, nekilnojamojo turto ir maitinimo įstaigų mokumo lygis. Tikimybė, kad šios įmonės vėluos atsiskaityti su savo verslo partneriais, viršija 40 procentų. Vidutinės rizikos grupėje išlieka apdirbamosios pramonės, paslaugų, prekybos, transporto ir apgyvendinimo įstaigos, kurių atsiskaitymo rizika vidutiniškai siekia 30 procentų.

Mažiausios rizikos grupei ir toliau priskiriamos išgaunamosios pramonės, žemės ūkio bei komunalinių paslaugų įmonės, kurių mokumo rizika tesudaro apie 20 procentų. Kitaip tariant, tik kas penkta šių sektorių įmonė rizikuoja laiku neatsiskaityti su tiekėjais.

Skolingos ne naujokės

LŽ paprašyta įmonių mokumo rizikos rodiklius pakomentuoti kitais aspektais, A.Buemann papasakojo, kad 1,9 mlrd. iš 4,7 mlrd. litų pradelstų skolų verslo partneriams buvo skolingos įmonės, veikiančios 6-10 metų. Tai iš dalies siejama ir su vidutiniu bankrutuojančių įmonių veiklos laikotarpiu, kuris 2011-2012 metais Lietuvoje buvo 8 metai.

"Creditinfo" atstovė atkreipia dėmesį ir į kitą iškalbingą rodiklį - daugiausia pradelstų (daugiau nei 90 dienų) skolų turi labai smulkios ir smulkios įmonės, veikiančios mažiau nei 10 metų, o tarp ilgiau savo veiklą vykdančių skolininkių dominuoja stambios ir vidutinės.

Pasak A.Buemann, bendras pradelstų skolų portfelis pernai buvo 22 proc. didesnis, palyginti su skolomis partneriams 2011 metais, kai pradelsti mokėjimai sudarė 3,8. mlrd. litų. "Creditinfo" nustatė, kad didžiausia pradelstų verslo įsipareigojimų dalis pernai teko nekilnojamojo turto bendrovėms (36 proc. visų pradelstų skolų), o mažiausia - elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėms (496 tūkst. litų, arba 0,01 proc. visų pradelstų skolų). Pastarųjų bendrovių skolų per metus sumažėjo beveik perpus - 85 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"