TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonių kasose politikai nardo kaip savo aruode

2012 05 16 7:32

Trečius metus vykstanti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reforma, regis, perlenkia lazdą - net iš nuostolingai dirbančių įmonių politikai lupte lupa dividendus, nubraukdami investicijas, stumdami į skolas, o tai gresia pagrindinių Lietuvos ūkio subjektų nualinimu.

Valstybės valdomoms įmonėms šiemet teko kaip niekada didelė prievolė papildyti valstybės biudžetą. Iš jų tikimasi gauti 4 kartus daugiau dividendų, negu 2011 metais jos gavo grynojo pelno. Finansų ministerija nurodo, kad 2012 metais biudžeto pajamas turėtų papildyti ir 589,358 mln. litų dividendų iš VVĮ.

LŽ skaičiavimu, atliktu remiantis Ūkio ministerijos svetainėje pateiktu VVĮ sąrašu ir jų pirminiais neaudituotais rezultatais, pernai šios įmonės iš viso gavo tik 143,627 mln. litų grynojo pelno (270,206 mln. litų pelno gavo miškų ūkio ir transporto sektoriaus įmonės, 126,579 mln. litų nuostolių patyrė energetikos ir kitos įmonės).

Sąraše yra 12 energetikos, 43 - miškininkystės, 24 -transporto ir ryšių bei 71 - "kitų" grupei priskirta įmonė - iš viso 150.

Tiesa, ūkio ministras Rimantas Žylius komentare kovą nurodė, kad VVĮ praėjusiais metais gavo 163 mln. litų grynojo pelno. Bet tai yra beveik keturis kartus mažiau, negu planuojama surinkti dividendų.

Įkvėpė sėkmė

"Apie 589 mln. litų dividendų" buvo numatyta pernai rudenį Seimui svarstyti pateiktame valstybės biudžeto projekte. Tąsyk Ūkio bei Finansų ministerijų atstovai tvirtino neva tokia suma yra reali ir gerai apskaičiuota. Gal optimizmą paskatino ankstesnių metų sėkmė - mat už 2009-uosius krizinius metus valstybės biudžetas papildytas 85,2 mln. litų (planuota tik apie 12 mln. litų - 7 kartus mažiau), o už 2010-uosius - 94,6 mln. litų (planuota 48,1 mln. litų - perpus mažiau). Šiemet dividendų tikimasi gauti 6 kartus daugiau nei pernai.

Kita priežastis laukti biudžete daugiau dividendų iš VVĮ - Vyriausybės 2011 metų kovo 30 dienos nutarimas, kuriuo buvo pakeista paskirstytino pelno apskaičiavimo tvarka. Pagal ją bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, dividendams skiriama pelno dalis turi būti ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo, o bendrovės paskirstytina pelno dalis didinama nuo 40 proc. iki 80 procentų. Anksčiau dividendai buvo skaičiuojami nuo bendrovės įstatinio kapitalo. Šio nutarimo legenda yra tai, kad visuomenė, t. y. mokesčių mokėtojai, neva turėtų gauti grąžą už visą VVĮ priklausantį kapitalą, o ne tik įstatinį.

Tikėtasi, kad priėmus šį nutarimą pajamos iš valstybės valdomų bendrovių dividendų padidės maždaug 35 mln. litų.

Tačiau bene svarbiausias sprendimas, priartinantis prie daugiau nei pusės milijardo litų dividendų, turėjo būti 2011 metų gruodžio 19 dienos Vyriausybės pasitarime priimtas protokolinis sprendimas, kad "jeigu bus pakankamai paskirstytinojo pelno", skirstant 2012 metų pirmojo pusmečio pelną, Energetikos ministerijos atstovai akcininkų susirinkimuose turėtų balsuoti dėl dividendams siūlomų 275 mln. litų, o skirstant 2011 metų 12 mėnesių pelną - dėl 55 mln. litų. Atitinkamai Susisiekimo ministerijos atstovai visuotiniuose susirinkimuose turėjo balsuoti dėl 145,2 mln. litų dividendų skyrimo už 2011 metus.

Daugiausia - iš nuostolingų

Visuotiniai akcininkų susirinkimai jau įvyko, ir jie parodė, kad protokoliniame sprendime numatyta sąlyga "jeigu bus pakankamai paskirstytinojo pelno" gali būti ne tokia svarbi kaip dividendai.

Antai elektros skirstomųjų tinklų bendrovė "Lesto", kurios 82,63 proc. akcijų valdo Energetikos ministerijos paskirta valdančioji UAB Visagino atominė elektrinė (VAE), buvo įpareigota sumokėti po 0,282 lito dividendų akcijai, nors pernai patyrė 65,835 mln. litų veiklos nuostolių. Tai - beveik 141 mln. litų dividendų valstybei ir apie 20 mln. litų - kitiems akcininkams.

Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys LŽ paaiškino, kad "Lesto" veikla yra reguliuojama, jos paslaugų kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), todėl ji negali vien savo pastangomis pagerinti finansinės padėties. "Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos finansinėje atskaitomybėje yra daug didesnės, negu nustatant skirstymo tarifus rinkos reguliuotojo (VKEKK - aut.) leistinos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos", - sakė jis.

Anot E.Naprio, dividendai bus išmokami panaudojant bendrovės pagrindinės ir finansinės veiklos pinigų srautus, vadinasi, iš kasdienės šių metų veiklos. Taigi lėšos, skiriamos dividendams, negalės būti investuojamos į vis labiau nusidėvintį turtą. Tiesa, bendrovei jau paskirtas kur kas svarbesnis uždavinys - užtikrinti strateginiams projektams - VAE ir Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su Europos Sąjungos (ES) energetikos sistema - tinkamą infrastruktūros valdymą ir suderinimą skirstomojo tinklo dalyje.

Dar sunkesnę pagrindinio akcininko ranką pajuto tik 2010-aisiais įsteigta perdavimo tinklo ir elektros biržos operatorė "Litgrid", kurios 97,5 proc. akcijų irgi priklauso UAB VAE. Pernai patyrusi 20,3 mln. litų nuostolių, šiemet "Litgrid" privalo išmokėti dividendus po 0,775 lito akcijai - iš viso 390,857 mln. litų, iš kurių valstybei - 381 mln. litų.

Kaip LŽ teigė "Litgrid" komunikacijos vadovė Laura Šebekienė, pagrindinė praėjusiais metais bendrovės patirtų nuostolių priežastis buvo ta, kad tinklo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos finansinėje atskaitomybėje (2011 m. - 132,5 mln. litų) buvo gerokai didesnės nei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, skaičiuotos nustatant perdavimo tarifą (53,7 mln. litų). Taigi, kaip ir bendrovei "Lesto" - gauti pelno neva neleido VKEKK.

Pasak L.Šebekienės, dividendams išmokėti sukauptų nuosavų lėšų neužteks, todėl dalį sumos įmonė turės skolintis. Jau šiemet Lietuvoje pradeda veikti Šiaurės šalių elektros prekybos zona. Be to, "Litgrid" yra atsakinga už Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimą su ES sistemomis. Tad investicijų poreikis didžiulis.

Anot "Litgrid" atstovės, investiciniams projektams, kaip ir dividendams, bus naudojami einamieji pinigų srautai (bendrovės bendrasis metinis pelnas EBITDA per metus yra didesnis nei 100 mln. litų) bei kreditai. Tikimasi skolintis gana palankiomis sąlygomis, nes "Litgrid" skolinto ir nuosavo kapitalo santykis tėra 0,13. Optimizmo bendrovei turėtų pridėti ir Vyriausybės sprendimas elektros perdavimo tinklo valdytojai perduoti ir būsimojo suskystintų gamtinių dujų terminalo, kuris bus pastatytas "Klaipėdos naftos" ir Klaipėdos tarptautinio jūrų uosto lėšomis, operatoriaus teises.

Biudžeto nepasiekia

Kokie tolesni valstybinių energetikos bendrovių dividendų keliai, nežinia, nes biudžeto jie nepasiekia, o pagrindinė energetikos bendrovių akcininkė VAE pernai patyrė 114,326 mln. litų grynųjų nuostolių. Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis patvirtino: "Už 2009 metus energetikos bendrovės dividendų nieko nemokėjo ("Leo" istorija - aut.). Už 2010 metus - nieko".

Kita vertus, pernai dividendus akcininkams mokėjo ir "Lesto" (2011 metų sausį ji įsteigta sujungus valstybinę AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir nacionalizuotą VST, jų bendras grynasis nuostolis 2010 metais - 63,1 mln. litų), ir AB "Lietuvos energija", kurios perdavimo tinklą perėmė "Litgrid".

Kelrodis - 2010-ieji

"Gal aš ko nors nežinau, gal buvo nustatyta, kad tos įmonės vykdė šešėlinę veiklą, gal aptikta daug pinigų rezervuose, gal jos taip baudžiamos už neūkiškumą. Bet jeigu šiaip reikalaujama, kad dividendus mokėtų valstybės įmonė, tokius sprendimus laikyčiau prieštaraujančiais ekonominei logikai", - privalomą dividendų mokėjimą komentavo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Albertas Vasiliauskas.

O gal Vyriausybė VVĮ dividendais laiko ką nors daugiau negu paskirstytinojo pelno dalį? Tačiau Finansų ministerija išsklaidė šias abejones: "Dividendų sąvoka taikytina tik UAB ir AB, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą, dividendai - tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei."

Vis dėlto akademikas A.Vasiliauskas neabejoja, kad ryžtą paskelbti VVĮ reformą derėtų tik sveikinti. "VVĮ - tai daugiausia natūralios monopolijos. Jos pačios mažai šneka, kad reikia didinti efektyvumą, o tik aiškina, jog reikia kelti kainas, nes pabrango energijos ir kiti ištekliai, - ironizavo akademikas ir suabejojo: - Iš tikrųjų buvo daug gražių dalykų: ir saulėlydžiai, ir saulėtekiai, bet rezultatų mažoka. Kad tik taip neatsitiktų ir su šia reforma. Bet pats siekis sveikintinas."

Siekė skaidrumo

Vyriausybės dėmesys į per mažą VVĮ teikiamą grąžą valstybės biudžetui buvo atkreiptas ir akcentuotas 2010 metų liepą, kai Vyriausybė patvirtino vadinamąsias Skaidrumo gaires - nustatyta, kad valstybės valdomos įmonės skaidrumu turi prilygti vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms kompanijoms.

Pradėjus valstybinių įmonių valdymo pertvarką, VVĮ buvo pareikalauta reguliariai ir viešai skelbti savo veiklos rezultatus, peržiūrėti ir efektyvinti vadybą, optimizuoti išlaidas ir sąnaudas, imtis kitų taupymo priemonių, pavyzdžiui, atsisakant nereikalingo turto ir kai kurių šalutinių veiklų.

Todėl natūralu, kad valstybinių bendrovių rezultatai pagerėjo. Kai kurių - ganėtinai įspūdingai. Antai AB Lietuvos paštas, ilgai dirbęs nuostolingai (2009 m. - 63 mln. litų nuostolių, 2010 m. - 10 mln. litų nuostolių), pernai jau gavo 120 tūkst. litų pelno. Ūkio ministras tokią sėkmę aiškina išaugusiu bendrovės veiklos efektyvumu.

Tačiau susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praėjusių metų pabaigoje įvardijo svarbiausią buvusių ilgalaikių Lietuvos pašto nuostolių ir "netikėtai pelningos" veiklos 2011-aisiais priežastį - sprendimą daugiau nei perpus (nuo 239,474 mln. iki 113,074 mln. litų) sumažinti bendrovės kapitalą.

"Tuo metu, kai buvo formuojamas įstatinis kapitalas, nekilnojamojo turto vertė, palyginti su šiuo metu esančiomis kainomis, buvo kur kas didesnės - jos buvo išpūstos, būtent jos dirbtinai išpūtė ir įstatinio kapitalo vertę", - kalbėjo E.Masiulis.

Sieks tęstinumo

Ūkio ministerijos viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, komentuodamos nuostolingų įmonių mokamus dividendus, aiškino, kad ankstesnės bendrovės, kurių turtą ir įsipareigojimus perėmė "Lesto" bei "Litgrid" 2011 metų sausį, buvo sukaupusios nepaskirstytojo pelno ankstesniais metais, todėl šiemet ir pareikalauta dividendų.

A.A.Audicko nuomone, VVĮ veiklos rezultatai jau rodo, kad pasirinktas reformos kelias yra teisingas, o tarp didžiausių jau matomų laimėjimų jis paminėjo "stiprų pasistūmėjimą skaidrumo link". Dabar šios įmonės privalo teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, jų pagrindiniai rodikliai skelbiami Ūkio ministerijos svetainėje, o ministerija parengia ketvirtines ir metines apžvalgas.

Pasak viceministro, jau baigiama rengti nauja VVĮ valdymo tvarka, pagal kurią numatyta į bendrovių valdybas skirti nepriklausomus kompetentingus narius. Didžiųjų VVĮ strateginius planus nustatys ir tvirtins speciali taryba. Ministerija jau yra nustačiusi, kokią VVĮ veiklos dalį sudarys nekomercinės funkcijos - nepelninga visuomenei svarbi veikla, kuri turės būti remiama iš įmonės pelningų veiklų arba valstybės biudžeto lėšomis. Pagal ruošiamą tvarką, didžiųjų valstybinių bendrovių valdybos narius skirs ne ministras, o komitetas, kurį sudarys trys ministrai.

Papildo ir be dividendų

Pačių VVĮ atstovų nuomone, dividendai nėra vienintelis valstybės biudžeto pajamų iš jų šaltinis. Gerokai didesnis indėlis esąs jų sumokami mokesčiai, dalis kurių - nebūdingi daugumai privačių bendrovių. Ūkio ministras R.Žylius minėjo, kad vertinant VVĮ rezultatus, jau šiemet valstybės įmonės sumokėjo 98,8 mln. litų netipinių mokesčių valstybei, iš kurių 75,5 mln. litų sudarė miškų urėdijų mokamas žaliavos mokestis, o 23,3 mln. litų - turto mokestis.

Tuo metu AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas kritikuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą įmonių vertinimą pagal mokestinį indėlį į valstybės biudžetą. Pasak jo, apžvalgoje išskiriamos privačios įmonės tik perveda biudžetui vartotojų sumokėtus akcizus ir pridėtinės vertės mokestį. Tačiau, jo nuomone, svarbiausia yra tai, kad valstybės sektoriui priklausančios monopolinės energetikos ir transporto įmonės yra labai svarbios kitų įmonių veiklai bei gyventojams. "Valstybė, kelianti tikslus sudaryti sąlygas verslo plėtrai, jo konkurencingumui didinti, mažas pajamas turinčių gyventojų socialinei gerovei užtikrinti, ne tik neturėtų siekti iš įmonių gauti daugiau pelno (tuo labiau dividendų), o priešingai - finansuoti dalį infrastruktūros iš tų įmonių išlaidų bei investicijų ir tokiu būdu mažinti įmonių paslaugų tarifus", - įsitikinęs A.Šimėnas. Todėl jis kritikuoja ir dažnai išsakomą nuomonę, kad mažai pelningas valstybės įmones derėtų restruktūrizuoti ir privatizuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"