TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonių obligacijas stabdo naujovių baimė

2016 05 07 6:00

Lietuvoje niekaip neprigyja patrauklus stambesnių projektų finansavimo būdas – įmonių obligacijų emisijos. Analitikai tai aiškina informacijos stoka, stambių projektų nebuvimu ir palyginti neseniai nuskambėjusiomis nesėkmės istorijomis.

„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža per pastaruosius keletą metų įregistravo tik porą dvejų metų trukmės įmonių obligacijų emisijų. 2014 metų gruodį AB „BnP Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“) pradėjo viešai platinti 1 mln. eurų nominalios vertės obligacijų emisiją su 7,5 proc. fiksuotomis palūkanomis, o AB „Baltic Mill“ 2015 metų lapkritį – 5 mln. eurų vertės emisiją, nustačiusi 4,5 proc. metines palūkanas.

Daugiau įmonių obligacijų po 2009–2010 metų ekonomikos recesijos Lietuvoje nebuvo įregistruota. Analitikų vertinimu, dabartinė Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtis yra palanki platinti įmonių obligacijas – kai pinigai atpigę, tai yra gera alternatyva bankų paskoloms ir naujoms akcijų emisijoms.

Trūksta informacijos ir projektų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad bent jau pramonės įmonės vengia rinktis šį projektų finansavimo būdą daugiausia dėl informacijos stokos. Be to, jo nuomone, tik iš pirmo žvilgsnio įmonių obligacijomis finansuoti investicinius projektus yra pigiau negu bankų paskolomis, juolab kad ir bankų kredito palūkanos dabar mažos – neviršija 3–5 procentų.

„Šis būdas labiau tinka investiciniams projektams, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 10 mln. eurų, nes nemaža dalis tenka konsultantų paslaugoms apmokėti, – svarsto jis. – Pavyzdžiui, Švedijoje konsultantai su pigesniais projektais nė neprasideda. Lietuvoje stambių projektų beveik nėra, ir tai yra mažų rinkų bėda.“

Būta nesėkmių

Įmonių obligacijos – ganėtinai rizikingas skolinimosi būdas, nes emitentas rizikuoja savo turtu, o investicijos į obligacijas, nors yra laikomos mažiau rizikingos negu į akcijas, nėra apdraustos. Per ekonomikos recesiją svyruoja ir jų palūkanos, o šiuos skolos vertybinius popierius išleidusios bendrovės, atėjus laikui jas išpirkti, gali patirti sunkumų.

Nuskambėjusių nesėkmės istorijų būta ir Lietuvoje. Antai 2,825 mln. litų (818 tūkst. eurų) nominalios vertės obligacijų emisijos su 9 proc. palūkanomis nesugebėjusi laiku išpirkti AB „Snaigė“ daliai investuotojų nuostolius turėjo kompensuoti savo akcijomis. Trijų obligacijų emisijų, kurių bendra nominali vertė 24,816 mln. litų (7,2 mln. eurų), mokant 9 proc. fiksuotas palūkanas, nesugebėjo laiku išpirkti ir AB „Agrowill Group“. Dar neišdilo ir nuskambėjusi bylomis apipinta obligacijas platinusio banko DNB istorija.

Didžiausios investuotojų į obligacijas netektys Lietuvoje yra susijusios su bankrutuojančios bendrovės banko „Snoras“ 11 obligacijų emisijų, kurių bendra nominali vertė buvo 258 mln. litų (74,7 mln. eurų).

Baiminasi naujovių

Nesėkmės istorijos – tai tik išimtys, tačiau dar daugiau rastume nesėkmingų kreditų pavyzdžių. A. Izgorodino nuomone, rinktis skolinimosi obligacijomis būdo bendrovės nesiryžta ne dėl nuskambėjusių nesėkmių, o vengdamos eiti į dar nepažįstamą sritį, nors obligacijos turi nemažai pranašumų prieš akcijas, todėl šį Lietuvoje dar neįsitvirtinusį būdą renkasi daugiausia tik inovatyvios, drąsiai diegiančios naujoves bendrovės.

Anot analitiko, pramonės įmonės daugiausia orientuojasi į įprastus bankų kreditus, tačiau nusvilusios nuo paskolų per 2009–2010 metų recesiją, visai vengia lįsti į skolas, o pastaruosius keletą metų po recesijos 60–70 proc. investicinių projektų vertės įmonės finansuoja pačios.

Bandymas patiko

Dauguma įmonių, išbandžiusių savo obligacijų galimybes, prireikus žada grįžti prie šios finansinės priemonės. AB „Baltic Mill“ grupė – viena jų. Lapkritį ji paskelbė viešo platinimo obligacijų emisiją, prieš tai išpirkusi mažesnę emisiją, išplatintą neviešai.

Grupės finansų direktorius Vygantas Reifonas „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad savo veiklos finansavimą viešai platinamais skolos vertybiniais popieriais bendrovė pasirinko ne konkrečiam investiciniam projektui finansuoti, o pirmiausia siekdama diversifikuoti skolinimosi šaltinius – tam obligacijos yra parankus būdas. Gautos lėšos skiriamos daliai paskolų, gautų ankstesnėms investicijoms, grąžinti bei padeda valdyti pinigų srautus. „Naudojame įprastinius bankų siūlomus finansavimo šaltinius ir neabejojame, kad bankai būtų mielai sutikę tenkinti ir papildomą lėšų poreikį, tačiau knietėjo išbandyti ir Lietuvoje dar nelabai paplitusį viešo finansavimo būdą“, – kalbėjo jis.

Kita priežastis, anot grupės finansininko, – skolinimasis išleidžiant viešai platinamus vertybinius popierius suteikia daugiau viešumo galimybių, garantuoja platesnę bendrovės veiklos ir rezultatų sklaidą investuotojams. „Manome, kad grupė yra subrendusi šiam etapui ir tikime, kad tokia nedidelė kotiravimosi biržoje treniruotė ilgainiui grupei atsipirks, gavus vertingų darbo su ganėtinai gausiais išoriniais investuotojais pamokų“, – teigė V. Reifonas.

Išplatinti obligacijų emisiją bendrovei pavyko per mėnesį, kaip buvo numatyta, tačiau tam prireikė pusmetį trukusio parengiamojo darbo.

Finansininkas pripažįsta, kad banko kreditas šiuo metu bendrovei būtų šiek pigesnė priemonė. „Tačiau viešai platinami skolos vertybiniai popieriai leidžia mums peršokti į aukštesnę lygą, išnaudojant ne pavienių grupės įmonių, bet visos grupės, kaip vieneto, skolinimosi potencialą. Be to, viešas skolinimasis duoda ir viešos informacijos sklaidos apie grupę naudą, o administruoti obligacijų emisiją yra paprasčiau“, – teigia V. Reifonas ir priduria, kad prireikus šią finansinę priemonę bendrovė tikrai rinksis ir ateityje.

A. Izgorodinas taip pat teigė, kad įmonės, nusprendusios platinti obligacijas, gerina savo prestižą. „Juk toks žingsnis rodo, kad emitentė yra skaidri, nebijo teikti informacijos investuotojams ir geba valdyti rizikas. Tai dabar labai svarbu“, – pažymėjo analitikas.

Obligacijų pranašumai prieš bankų paskolas

* Įmonėms sukuriamos platesnės skolinimosi galimybės. Išplečiamas kapitalo skolintojų ratas – skolina ne tik bankai, bet ir draudimo įmonės, investicijų ir pensijų fondai, privatūs asmenys. Įmonių obligacijų palūkanos paprastai yra didesnės negu Vyriausybės vertybinių popierių, mažiau rizikingos negu akcijos, todėl jas noriai renkasi instituciniai investuotojai.

* Obligacijas išleidusios bendrovės turtas nėra suvaržomas įkeitimu, priešingai nei imant bankų paskolas.

* Visa obligacijų emisija įprastai yra išperkama vienu metu, suėjus išpirkimo terminui, o išpirkimas gali būti finansuojamas išleidžiant naują emisiją. Banko paskolų atveju grąžinimas vienu metu – išimtis.

* Supirkdama ir vėl parduodama savo obligacijas rinkoje, bendrovė gali efektyviau valdyti kapitalo kaštus, taip pat efektyviau panaudodama turtą.

* Vieša prekyba obligacijomis suteikia skaidrumo bendrovės įvaizdžiui, tuo atkreipdama investuotojų dėmesį ir į bendrovės akcijas – didėja akcijų likvidumas ir vertė; vieša prekyba obligacijomis formuoja pozityvų bendrovės įvaizdį bei netiesiogiai reklamuoja jos vardą.

* Obligacijos gali būti laikomos alternatyva bankų paskoloms ir akcinė bendrovė išleisdama obligacijas gali skolintis labiausiai jos verslo poreikius atitinkančiomis sąlygomis – pasirinkti tinkamiausius terminus, palūkanų mokėjimo schemas, valiutą ir t. t.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"