TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įmonių vadovai regi eksporto mažėjimą

2011 07 16 0:00
Per artimiausią ketvirtį eksporto tempas lėtės - augs maždaug 15-17 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulinei pramonei pasiekus piką numatomas lėtesnis Lietuvos eksporto, atlyginimų ir darbo vietų skaičiaus didėjimas. Tai rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta įmonių vadovų apklausa.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį atliekamos 130 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių analizės, nustatančios pramonės lūkesčių indeksą (PLI), duomenimis, sumenko visų apdirbamosios pramonės sektorių lūkesčiai.

Prastesnės prognozės

"Palyginti su rekordiniu antruoju ketvirčiu, kai PLI siekė 71 punktą, trečiąjį ketvirtį šio indekso reikšmė sumažėjo 4 punktais - iki 67. Tai lėmė prastesnės eksporto prognozės. Trečiąjį ketvirtį tik 40 proc. vadovų prognozuoja eksporto augimą, o antrąjį ketvirtį jį planavo 60 procentų", - sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

VšĮ "Versli Lietuva" duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas padidėjo 24 proc., prekių - 40 procentų. "Mūsų pramonė labai stipriai orientuota į eksportą - išvežama apie 70 proc. produkcijos. Artimiausią pusmetį Lietuvos eksportui įtaką darys pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas. Artimiausią ketvirtį bendrai eksportas didės 15-17 procentų", - sakė A.Izgorodinas.

Gediminas Rainys, LPK viceprezidentas, teigia, kad dabar, kaip reta, susidėjo labai daug neigiamų elementų: valstybės skolų krizė ir didesnis, negu tikėtasi, nedarbas JAV, svarstomas papildomų pinigų įliejimo mechanizmas, Europos centrinio banko didinamos palūkanų normos, įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Pietų Europoje. Tai lems vidaus vartojimo, o kartu ir Lietuvos eksportuojančios pramonės restrikciją.

Pikas pasiektas

LPK duomenimis, naujausi makroekonomikos rodikliai rodo, kad pasaulio pramonės aktyvumas jau pasiekė piką ir artimiausiu metu laipsniškai mažės. Pasak LPK analitikų, pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo didelis neapibrėžtumas. Nors finansų politika griežtinama, besivystančios Brazilijos, Indijos ir Kinijos rinkos nesugeba iki galo įveikti su ekonomikos perkaitimu susijusių problemų. Skolų krizės požymiai Europoje gali periodiškai atsinaujinti ir tai didins prasiskolinusių euro zonos valstybių skolų tvarkymo sąnaudas, mažins rinkos dalyvių pasitikėjimą, o galiausiai ir euro zonos atsigavimo tempą. Mažėjantis pasaulio ekonomikos aktyvumas, JAV, Europos ir BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) regiono perspektyvų neapibrėžtumas skatina verslą nerizikuoti prisiimant papildomų finansinių įsipareigojimų, o gamybos plėtros planus atidėti vėlesniam laikui.

Pasak A.Izgorodino, tai, kaip įmonės yra pasirengusios plėtrai, geriausiai rodo skolinimosi prognozės. Vertindami skolinimosi poreikio perspektyvas, dauguma respondentų (81 proc.) teigia, kad artimiausiu metu skolintis neketina. Dalis respondentų, finansuodami savo veiklą, ketina naudoti įmonių turimas apyvartines lėšas ir pelningai dirbančių pagrindinių įmonių dotacijas.

Koją kiša baltarusiškas alus

LPK analizė rodo, kad smukus Baltarusijos valiutai iškilo grėsmė Lietuvos gaminių eksportui į Rusiją - jos rinką užtvindžiusios pigios baltarusiškos prekės blogina Lietuvos gamintojų konkurencines galimybes.

A.Izgorodinas pabrėžė, kad labiausiai dėl Baltarusijos rublio devalvavimo nukentės maisto ir gėrimų bei metalo ir mašinų apdirbimo įmonės. 44 proc. apklaustų maisto ir gėrimų bei 42 proc. metalo, mašinų ir įrenginių įmonių vadovų pripažino jaučiantys žalą.

Smarkiai Baltarusijos valiutos devalvavimas pakenkė Lietuvos alaus pramonei. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad 2009-2010 metais alaus pardavimas didėjo 5 proc., o šiemet pirmąjį ketvirtį - 7 procentais. "Atrodo, reikėtų džiaugtis, tačiau bėda ta, kad beveik visą augimą sudaro pigus importas iš Baltarusijos", - kalbėjo S.Galadauskas.

Jo skaičiavimu, pigus baltarusiškas alus jau užėmė apie 7 proc. visos Lietuvos alaus rinkos, o tai prilygsta 3 nedidelių Lietuvos alaus gamyklų apimčiai. Su kaimynų importiniu alumi sunku konkuruoti, nes jis iki 30 proc. pigesnis už pigiausią lietuvišką alų. S.Galadauskui nerimą kelia ir Seimo svarstymai visiškai uždrausti alkoholio reklamą. "Jeigu tokį įstatymą priims, tai bus puiki Kalėdų dovana baltarusiams", - sako jis.

Jis viliasi politikų pagalbos siekiant, kad Lietuva gautų Europos Sąjungos (ES) leidimą taikyti importo mokestį alui, įvežamam iš ne ES valstybių. Iki šiol Lietuva tokio leidimo nereikalavo, nors galimybę turėjo.

Vidaus vartojimas atsigauna nuosaikiai

Remiantis LPK analize, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vidaus paklausos vertinimas pramonėje išliko nepakitęs. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, dauguma respondentų (69 proc.) mano, kad vidaus paklausa artimiausiu metu išliks stabili, prognozuojamas nuosaikus jos atsigavimas.

"Pastaruoju metu pastebimas mažėjantis gyventojų polinkis taupyti, o polinkis vartoti - didėja. Tai puikiai atspindi jau kurį laiką nuolat mažėjantys bankuose laikomų gyventojų indėlių likučiai. "Juodai" dienai sukauptų pinigų kiekis jau laikomas pakankamu, o gerėjančios vartotojų nuotaikos ir mažesnės nei infliacija indėlių palūkanos neskatina taupyti. Kita vertus, gyventojų perkamąją galią ir toliau neigiamai veikia sparčiai augančios kainos. Dėl to dalis vartotojų išlieka itin atsargūs ir nelinksta išlaidauti, stengiasi rinktis tik pigiausius produktus", - sako A.Izgorodinas.

Jis pridūrė, kad artimiausiu metu vidaus vartojimą teigiamai veiks tai, kad nereikės apmokėti šildymo sąskaitų. Tačiau rudenį prasidėsiantis šildymo sezonas bus itin rimtas išbandymas. Tai bus tarsi "Molotovo kokteilis", nes prognozuojama, kad dujų kainos Lietuvai padidės 30 proc., o tai neabejotinai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą iki rekordinių aukštumų. "Tokia padėtis gali gerokai pakoreguoti vidaus vartojimo atsigavimo tempą", - pabrėžė A.Izgorodinas.

Naujų darbuotojų neieškos

LPK apklausos duomenimis, 67 proc. įmonių ir toliau neketina keisti savo darbuotojų skaičiaus. Spartesnį įdarbinimą pramonėje ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir versle vyraujantis neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos augimo tempo ir tolesnės globalios ekonomikos plėtros. A.Izgorodinas prognozuoja, kad darbo užmokesčio didėjimas greičiausiai atitiks infliacijos tempą, t. y. augs 4-5 procentais. Tačiau tą didėjimą "suvalgys" sparčiai augančios kainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"