TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Indėlininkus vilioja unijų palūkanos

2010 03 05 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet Lietuvos komerciniai bankai indėlių palūkanas nubraukė beveik perpus, tad pinigų turintys žmonės, pradėję dairytis didesnio pelningumo, atsigręžė į kredito unijas.

Bankams kas mėnesį mažinant terminuotųjų indėlių palūkanų normas ir teigiant, jog tai lemia besikeičiančios tendencijos tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, indėlininkai su nerimu laukia bankuose padėtų pinigų termino pabaigos.

Kaip LŽ jau rašė, iš šių tendencijų tikisi išlošti nekilnojamojo turto pardavėjai. Jie sako, kad investicinė metinė grąža iš nuomojamo būsto jau yra didesnė nei bankų siūlomos indėlių palūkanos. Tačiau mažiau santaupų turintiems gyventojams šiuo metu dar itin patrauklios yra kredito unijų palūkanų normos.

Faktai:

Portalo indėliai.lt duomenimis, vakar naudingiausias palūkanas už vienų metų trukmės indėlį litais žadančioje kredito unijoje buvo galima gauti 7,5 proc., o mažiausias palūkanas siūlančiame banke - vos 1,2 procento. Didžiausios metinio indėlio palūkanos litais bankuose vakar siekė 5,5 procento.

Garantijos tokios pačios

Pernai indėlių skaičius kredito unijose gerokai padidėjo. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) duomenimis, per 2009-uosius indėlių padaugėjo 25,04 proc., o tai sudarė 714,113 mln. litų.

"Ir bankai gerokai sumažino indėlių palūkanų normas, ir kredito unijos jas mažins. Tačiau unijos laikosi strategijos visada už indėlius mokėti daugiau negu bankai. Tai jos gali padaryti dėl to, kad veiklos sąnaudos yra mažesnės. Tam taip pat turi įtakos kooperacijos principas, kuris lemia ne pelno siekį, o naudą kredito unijos nariui", - LŽ aiškino LCKU Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius.

Pasak jo, per metus kredito unijas papildė 8-9 tūkst. naujų narių. Jie padidino tiek unijų pajinį kapitalą, tiek indėlių portfelį, o bendras kredito unijų narių skaičius šiuo metu siekia 104 tūkstančius.

"Kai bankai sumažino indėlių palūkanas, žmonės pradėjo ieškoti alternatyvų. Iki šiol indėlininkai buvo prisirišę prie savo banko ir nelabai domėjosi kitais pasiūlymais, tačiau dabar pastebime, kad vis daugiau jų atranda kredito unijas. Žmonėms svarbu ne tik palūkanų norma, bet ir garantijos, o jos yra tokios pačios kaip bankuose. Kredito unijose laikomi indėliai apdrausti valstybės indėlių ir investicijų fonde", - tvirtino F.Dirginčius.

Pasak jo, kredito unijos jau nėra vien žemdirbiams paslaugas teikiančios finansų įstaigos. Jų klientais tampa vis daugiau žmonių, neturinčių nieko bendro su žemės ūkiu, nors žemdirbiškos pakraipos kredito unijų esama apie 60 procentų.

Pašnekovo teigimu, į kredito unijas vis dažniau ateina bankų klientų ir prašo refinansuoti jų turimas paskolas. "Kai sunkmečiu padedi žmogui, vėliau jis tampa ištikimu klientu ir aktyviu paslaugų vartotoju. Išties kredito unijos norintiesiems refinansuoti paskolas dažnai pasiūlo geresnes sąlygas, nei žmonės turi", - kalbėjo F.Dirginčius.

"Pašaliniams" indėlininkams nesiūlo

Bankines ir finansines paslaugas teikiančios kompanijos "Buivydas ir partneriai" vadovas Artūras Buivydas LŽ sakė, kad konsultuodami klientus taupymo klausimais finansų patarėjai nesiūlo jiems laikyti indėlių kredito unijose. "Dėl paprastos priežasties - kredito unijų riziką vertiname kaip gerokai didesnę nei komercinių bankų. Aišku, yra išimčių, pavyzdžiui, kai pats indėlininkas yra kredito unijos narys ir gerai ją pažįsta, žino investavimo ir skolinimo principus, disponuoja informacija, kuri "pašaliniam" neprieinama", - dėstė A.Buivydas.

Paklaustas, ar pastebimas kredito unijų paslaugas atrandančių žmonių gausėjimas, pašnekovas atsakė labiau įžvelgiantis tai, kad gyventojai pradeda vaikytis maksimalaus galimo uždarbio, pamiršdami netolimos praeities pamokas arba nesudurdami galo su galu. "Kita vertus, veiklios bendruomenės atranda alternatyvių lėšų surinkimo ir panaudojimo būdų konkretiems projektams ar tikslams įgyvendinti, o tai yra sveikintina. Kredito unijų ateitis priklausys nuo kelių aspektų. Labai svarbu, kaip jos išgyvens artimiausius metus, susigrąžins anksčiau paskolintas lėšas, kaip vykdys savo įsipareigojimus indėlininkams, kaip vertina ir valdo finansines bei kitas rizikas, pavyzdžiui, nedarbo didėjimą, nekilnojamojo turto likvidumo riziką ir kita. Taip pat labai svarbus kredito unijos narių, administratorių ir skolininkų ryšys bei skaidrumas", - pabrėžė A.Buivydas.

Konkurencijos nejaučia

LŽ kalbintas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tikino, kad kredito unijos bankams nėra konkurentės. "Kiekvienas indėlininkas turi laisvą pasirinkimą. Reikia turėti omenyje, jog palūkanos rodo riziką, o tai, kad jos didelės, kelia abejonių. Kredito unijos, sukurtos teritoriniu ar profesiniu pagrindu, yra kitokios finansų įstaigos nei bankai. Jų veikla labai priklauso nuo sprendimų. Dėl indėlių saugumo nekyla jokių klausimų, nes jie apdrausti valstybės, kaip ir laikomi komerciniuose bankuose. Šiuo metu bankų likvidumas yra didelis, nesama poreikio pritraukti papildomų pinigų, todėl tikėtina, kad nemaža dalis indėlininkų ieškos kitų investavimo galimybių ir galbūt net taps kredito unijų nariais", - sakė S.Kropas.

Lietuvos banko duomenimis, mūsų krašte veikia 67 kredito unijos. LCKU likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai ir toliau vykdomi geriau nei nustatyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"