TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Indėlių palūkanos dugno dar nepasiekė

2014 05 31 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje veikiantys bankai gyventojams ir įmonėms už indėlius moka vienas mažiausių palūkanų Europos Sąjungoje, ir tai veikiausiai truks ilgai, todėl finansų specialistai indėlininkus ragina pagalvoti ir apie kitus lėšų investavimo būdus.

Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvos bankai gyventojams už indėlius, kurių trukmė neviršija vienų metų, moka vidutiniškai 0,41 proc. palūkanų. Tai beveik 9 kartus mažiau negu didžiausias palūkanas ES mokantys Rumunijoje veikiantys bankai ir beveik 4 kartus mažiau, negu tie patys Baltijos valstybėse veikiantys bankai moka indėlininkams Švedijoje.

Bankininkai ir finansų analitikai LŽ teigė, kad tokia padėtis neturėtų stebinti, esą indėlių ir paskolų palūkanų normos kiekvienoje valstybėje yra nustatomos atskirai.

Priklauso nuo valstybės

„Bankų indėlių palūkanų dydis priklauso nuo to, kokias problemas sprendžia valstybės, kuriose tie bankai veikia“, – LŽ teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Pavyzdžiui, didžiausios palūkanos indėlininkams mokamos šalyse, kurios turi didžiausias valstybės skolas, taip pat tose, kurių nacionalinės valiutos kursas svyruoja. Pastarojo atvejo pavyzdžiu galima laikyti Švediją ir ypač Lenkiją. Euro zonoje ir su euru susietos valiutos šalyse didžiausios indėlių palūkanos yra mokamos labiausiai įsiskolinusiose valstybėse arba turinčiose bankų problemų – pavyzdžiui, Slovėnijoje.

Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus pabrėžia, kad keleriopai besiskiriančios palūkanos euro zonos šalyse, be kita ko, rodo ir tai, jog ES dar nėra susiformavusi bendra pinigų politika, ją kiekviena valstybė formuoja savarankiškai, be to, tik tariama tėra ir bendroji rinka. Todėl vienose valstybėse yra pinigų perteklius, o kitose jų trūksta.

Valdemaras Katkus pabrėžia, kad keleriopai besiskiriančios palūkanos euro zonos šalyse rodo ir tai, jog ES dar nėra susiformavusi bendra pinigų politika. /LŽ archyvo nuotrauka

Anot V. Katkaus, ekonomikos recesija ne tik išryškino vienai euro zonai priklausančių šalių ekonomikos skirtumus, bet juos dar labiau didina ir kriziniu laikotarpiu: didžiosios valstybės donorės, paskolomis labiausiai parėmusios smarkiausiai nukentėjusias nares, dabar sulaukia grąžos: į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją grįžta pinigai iš Graikijos, Portugalijos, todėl netgi ekonomikai augant ir daug investuojant joms pinigų netrūksta, o skolininkės yra priverstos didesnėmis palūkanomis pritraukti kuo daugiau lėšų.

„Mažos indėlių palūkanų normos rodo, kad bankuose yra sukaupta pinigų, kurių nėra kur „įdarbinti“, nes Lietuvoje įmonės stengiasi investicinius projektus įgyvendinti savomis lėšomis. Tokia padėtis yra ir Latvijoje bei Estijoje. Matyt, nėra ir stambių investicinių projektų, kurie galėtų sujudinti finansų rinką“, – svarsto V. Katkus.

V. Tauraitė priduria, kad Lietuvoje indėliai pastaruoju metu auga palyginti sparčiai, per metus nuo praėjusio balandžio jų padaugėjo 6 proc., tad pinigų užtenka, juolab kad stambesnių projektų nėra. Tačiau, anot jos, ne tik pinigų perteklius yra mažų indėlių palūkanų normų priežastis, todėl didelės palūkanos kai kuriose šalyse nereiškia, kad tos valstybės daugiausia investuoja ir turi didžiausias perspektyvas augti, juolab kad atitinkamai brangiau yra ir skolintis. „Indėlių palūkanų dydžio priežastys yra įvairios, ir tai priklauso nuo šalies ir joje esančių bankų sveikatos“, – sako SEB analitikė.

Smukdo ir draudimas

„Swedbank“ Finansų tarnybos vadovo Mariaus Adomavičiaus požiūriu, bene svarbiausia mažesnių nei daugelyje ES šalių indėlių palūkanų Lietuvoje priežasčių yra tai, kad Lietuvoje registruoti bankai ir bankų skyriai moka didžiules indėlių draudimo įmokas. Įmokos Indėlių draudimo fondui nuo visų banke ar banko skyriuje laikomų pinigų gali sudaryti nuo 0,45 (bankai) iki 0,1 procento (bankų skyriai). „Kuo šios išlaidos didesnės, tuo mažesnės yra galimybės mokėti didesnes indėlių palūkanas“, – teigia „Swedbank“ specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad "Swedbank" kiekvieną mėnesį Indėlių draudimo fondui perveda apie 5 mln. litų, o per metus – 60 mln. litų. „Tai didžiulės lėšos. Dalis šios sumos tikrai galėtų atitekti Lietuvos piliečiams – banko klientams, jeigu reguliacinė šalies aplinka būtų peržiūrėta bent jau įvertinant aplinkinių ES šalių patirtį ir praktiką, ir šis "pagalvės mokestis" už indėlių priėmimą visiems šalyje veikiantiems bankams ir bankų skyriams būtų vienodas“, – teigė jis, nors, kaip ir kiti LŽ pašnekovai, mažas indėlių palūkanų normas aiškino pirmiausia tuo, kad Europos centrinis bankas šiuo metu taiko rekordiškai mažas bazines palūkanų normas.

Kryptis nesikeičia

LŽ pašnekovai prognozuoja, kad ir indėlių, ir paskolų palūkanų normos artimiausiu metu dar kris, juolab kad esant pinigų pertekliui Europos centrinis bankas artimiausiame posėdyje ketina nustatyti neigiamą bazinę palūkanų normą. „Tai tikrai nereiškia, kad minusinės palūkanos bus mokamos ir indėlininkams, nes tai būtų nesuprantama", – LŽ teigė V. Tauraitė.

Pasak M. Adomavičiaus, tai nebloga naujiena gyventojams, nes kartu mažės ir paskolų palūkanos, tačiau tiems, kurie tikisi uždirbti iš pinigų laikymo indėliuose, jis patartų pagalvoti apie alternatyvius investavimo būdus.

Terminuotųjų iki metų trukmės indėlių palūkanos Europos Sąjungoje 2014 m. vasarį, proc.

ValstybėFiziniams asmenimsĮmonėms
Rumunia3,572,67
Bulgarija3,402,12
Graikija2,802,74
Lenkija2,552,33
Kipras2,352,19
Vengrija2,242,14
Olandija1,960,18
Portugalija1,880,15
Italija1,86nėra duomenų
Prancūzija1,750,65
Malta1,752,52
Švedija1,521,03
Slovakija1,430,39
Čekija1,420,37
Didžioji Britanija1,260,41
Slovėnija1,220,84
Ispanija1,160,95
Suomija1,090,40
Vokietija0,780,23
Austrija0,640,44
Danija0,610,18
Latvija0,420,11
Lietuva0,410,28
Belgija0,390,37
Estija0,380,31
Liuksemburgas0,270,26

Šaltinis: Europos centrinis bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"