TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Indėlių palūkanų kryptis - tik aukštyn

2006 08 16 0:00
Mažiausias palūkanas už indėlius šiuo metu moka didžiausi šalies bankai.
LŽ archyvo nuotr.

Brangstant skolinimuisi tarptautinėse rinkose bei šalyje įsibėgėjant infliacijai, Lietuvos komerciniai bankai užsimena apie indėlių litais ir eurais palūkanų didinimą.

Šalies bankai teigia akylai stebintys situaciją indėlių rinkoje ir Europos centriniam bankui toliau didinant bazinę palūkanų normą (dėl to bankams pabrangsta skolinimasis tarpbankinėje rinkoje) prakalbo apie aršesnę konkurenciją indėlių rinkoje.

"Kai bazinė palūkanų norma buvo mažiausia, bankai mokėjo didesnes indėlių palūkanas nei jų vertė rinkoje. Dabar situacija keičiasi į priešingą pusę", - LŽ kalbėjo "Hansabanko" Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis ir pabrėžė, kad artimiausiu metu logiška tikėtis indėlių palūkanų didėjimo.

Kainos kyla greičiau

Turėdami stiprų finansinį užnugarį, mažiausias palūkanas už terminuotuosius indėlius moka didžiausi šalies bankai. Pavyzdžiui, "Hansabankas" už terminuotus indėlius litais bei eurais metams moka 2,25 proc. - mažiausiai iš visų bankų. Tokių santaupų vertė per metus realiai sumažėja, nes kainų lygis šalyje didėja kur kas sparčiau.

"Bankai turi alternatyvių priemonių kapitalui kaupti - tai ir indėliai, ir skolinimasis iš kitų bankų. Taip pat lėšų pritraukimas iš užsienio bankų, pavyzdžiui, išleidžiant skolos vertybinius popierius. Visa tai susiję - jei kuris nors šaltinis yra pigesnis, tai ekonominė logika diktuoja, ką daryti", - sakė "Hansabanko" Iždo departamento direktorius Baltuškonis. Pasak jo, indėlių eurais ir litais palūkanos banke nesikeitė nuo praėjusių metų sausio. "DnB Nord" banko atstovas Andrius Vilkancas pripažįsta, kad indėliai dabar nėra pelninga investicija, ir žmonės ieško alternatyvų, pavyzdžiui, įsigyja vertybinių popierių. Tačiau jis tikino, jog indėliai - labai svarbi paslauga.

"Buvo laikas, kai bankams indėliai neapsimokėjo, tačiau jie neatsisakė teikti šios paslaugos. Situacija stebima, o sprendimai priklauso nuo daugybės skaičių ir prognozių", - apie planus didinti indėlių palūkanas aptakiai kalbėjo Vilkancas. Pasak jo, "DnB Nord" bankas pastarąjį kartą indėlių palūkanas litais ir eurais didino šių metų birželio pradžioje.

Didžiausią poreikį skolintis iš žmonių ir firmų turi mažesnieji šalies bankai, nepriklausantys tarptautinėms finansinėms grupėms. Jų galimybės skolintis tarptautiniais kanalais - kur kas mažesnės, didesni resursų srautai sudaromi skolinantis vietinėje rinkoje indėlių forma. Dėl to jų indėlių palūkanos didesnės.

Šiuo metu didžiausias indėlių palūkanas siūlo Ūkio ir Šiaulių bankai - atitinkamai 4,1 ir 4 proc. už terminuotus indėlius metams. Tiesa, bankų atstovai nenoriai kalbėjo apie planus didinti indėlių palūkanas. "Lietuvoje bankų daug, o konkurencija nuožmi. Nenorime, kad konkurentai skaitytų apie mūsų planus", - sakė Ūkio banko atstovė Jolanta Lunevičienė.

Laikas dar neatėjo?

ECB šį mėnesį bazinę palūkanų normą padidino iki 3 procentų. Tai ketvirtas bazinės normos kilstelėjimas per aštuonis mėnesius. Specialistai mano, kad šiemet galima tikėtis vieno ar net kelių bazinės palūkanų normos didinimo etapų. Iki šiol prognozuota, kad 2006 metais bazinės palūkanos turėtų sustoti ties 3,25 proc. riba.

Tikimasi, kad kitąmet jos padidės dar puse procentinio punkto, ir bent porą metų neverta tikėtis bazinės palūkanų normos mažėjimo. ECB sprendimas didinti bazinę palūkanų normą tiesiogiai turi įtakos turintiems paskolas klientams, nes automatiškai brangsta bankų ištekliai. Tačiau, pasak Baltuškonio, indėlių palūkanos visada mažesnės už bazinę palūkanų normą.

"Nes indelio palūkanos nėra banko pritraukta kaina - į savikainą įskaičiuojamas indėlių draudimas, nuo indėlių kaupiamos privalomosios atsargos", - aiškino jis.

Jei yra poreikis skolintis iš gyventojų ar įmonių, - indėlių palūkanos būna didesnės. Tačiau, kad būtų galima mokėti didesnes palūkanas, reikia racionaliai investuoti. Turi būti balansas. Bankai negali pinigų pirkti brangiau, nei vėliau juos parduos", - situaciją aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"