TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Indėlius laikyti saugiau keliuose bankuose

2008 10 07 0:00
Akcijų pelningumui nusiritus į minuso zoną, vėl sugrįžtama prie tradicinių taupymo būdų - gyventojų indėlių bankuose daugėja.
Lž archyvo nuotrauka

Per kiek laiko atgausiu savo indėlį iš banko, jeigu jį ištiks bėda? Ar iš viso atgausiu? Gyventojai dėl to nerimauja, nes girdi blogas žinias iš pasaulio finansų rinkų. Kai kas net ryžtasi ištuštinti savo sąskaitas bankuose. Ekspertai primena, kad visi indėliai ir investicijos yra apdrausti valstybės.

Dar visai neseniai laikyti pinigus banke buvo nepopuliaru ir nenaudinga. Tačiau akcijų pelningumui nusiritus į minuso zoną, vėl sugrįžtama prie tradicinių taupymo būdų - gyventojų santaupų daugėja.

Bankai, kovodami dėl pigių pinigų, rugsėjį pagaliau padidino palūkanų normas už indėlius.

Tačiau indėlių ir investicijų draudikai dabar sulaukia daug skambučių - įbauginti žmonės teiraujasi, kas nutiktų jų pinigams, jeigu bankrutuotų kuris nors bankas ar kredito unija.

Išmokėtų per 3 mėnesius

"Nebus taip, kad iš karto bankrutuos keli bankai, todėl atsitikus bent vienam tokiam atvejui, turėtų užtekti fondo pinigų draudimo išmokoms padengti. Jeigu jų pritrūktų, galėtume skolintis iš įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo ir naudoti nuosavą kapitalą", - LŽ tikino VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" direktorius Raimundas Žilinskas.

Jis sakė, kad šiuo metu įmonė yra sukaupusi 1 mlrd. 44,9 mln. litų. Tie pinigai skirti indėlininkams ir investuotojams išmokėti draudimo išmokas finansinių institucijų bankroto atveju. Ši įmonė valdo du fondus: indėlių draudimo fondą, kuriame šiuo metu yra 1 mlrd. 2,3 mln. litų, ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą - 5,1 mln. litų. Nuosavas įmonės kapitalas sudaro 37,5 mln. litų.

Paklaustas, per kiek laiko indėlininkai ir investuotojai galėtų gauti draudimo išmokas, pašnekovas pabrėžė, kad šis terminas - 3 mėnesiai, bet jei yra reikalas tikslinti duomenis, jis gali būti pratęstas iki 9 mėnesių.

"Draudimo įmokas kredito įstaigos mums moka iš savo pajamų, o ne iš indėlių. Įmokos dydis bankams per metus sudaro 0,45 proc. draudžiamų indėlių sumos, kredito unijoms - 0,2 procento. Investicinės kompanijos moka fiksuotą mokestį, t. y. nuo 3 iki 10 tūkst. per metus, ir papildomą 0,01 proc. mokestį nuo apyvartos", - aiškino įmonės vadovas.

Pasak jo, draudimo išmokas investuotojai gauna tik tada, kai investicinė kompanija neteisėtai panaudoja žmogaus vertybinius popierius ar pinigus ir negali jų grąžinti, o bankų ir kreditų unijų indėlininkai - bankroto atveju.

Išskaidyti naudingiau

"Kredito įstaigos bankroto atveju indėlininkui priklauso 100 proc. indėlio, kurio suma siekia iki 3 tūkst. eurų, ir 90 proc. sumos iki 22 tūkst. eurų. Todėl maksimali draudimo suma yra 20,1 tūkst. eurų. Indėlininkui draudimo išmoka skaičiuojama vienoje kredito įstaigoje", - pažymėjo R.Žilinskas.

Dabar indėlininkams šis klausimas labiausiai ir rūpi - žmonės domisi galimybe išskaidyti savo santaupas per kelis bankus. "Indėlių išskaidymas bankuose yra ne gudravimas, o protingas sprendimas. Žmonės nenori rizikuoti", - pripažino pašnekovas.

Tarkim, asmuo, turintis 70 tūkst. eurų ir laikantis juos visus viename banke, finansinės institucijos bankroto atveju iš VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" atgautų tik 20,1 tūkst. eurų. O jei ši suma būtų išskaidyta maždaug po 22 tūkst. eurų ir padėta į tris bankus kaip indėliai, žmogus, jiems bankrutavus, atgautų 60,3 tūkst. eurų. Padalijus visą sumą po 3 tūkst. eurų į skirtingus bankus ir kredito unijas, bankrotų atveju iš fondo įstaigų ji būtų grąžinta visa.

Sąskaitose pinigai nepamirštami

Kitas klausimas, keliantis nerimą bankų klientams, - ne indėliuose, o sąskaitose esantys pinigai. "Noriu pabrėžti, kad į indėlio sąvoką įeina visų sąskaitų pinigai vienoje kredito įstaigoje. Sukauptos palūkanos taip pat kompensuojamos. Netgi tokiu trumpalaikiu atveju kaip pervedant pinigus, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas, kai pavedimas iš karto adresato nepasiekia, o būna kuriam laikui rezervuotas, ta suma, jei kredito įstaigos veikla tuo metu būtų sustabdyta, irgi būtų kompensuojama iš draudimo fondo", - dėstė R.Žilinskas.

Krizė žada didesnes palūkanas

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikino, kad žmonės renkasi konservatyvesnes taupymo formas, - daugėja terminuotųjų indėlių. "Viena priežasčių, lemiančių terminuotųjų indėlių portfelio didėjimą, yra gyventojų noras sumažinti infliacijos poveikį savo santaupoms. Matome, kad žmonės vis daugiau pinigų, laikomų einamosiose sąskaitose, perkelia į terminuotuosius indėlius, nes už juos bankai moka didesnes palūkanas. Į terminuotuosius indėlius savo lėšas taip pat nukreipė tie investuotojai, kurie dėl šiuo metu susidariusios sudėtingos situacijos pasaulio finansų rinkose labiau linkę palaukti tinkamos progos atnaujinti savo investicijas", - pasakojo LŽ ekspertė.

J.Varanauskienės manymu, dabar atsiveria palankios galimybės indėlininkams. Jie krizės laikotarpiu iš bankų gali tikėtis didesnių terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių palūkanų.

"Swedbank" Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys LŽ tikino, kad palūkanų peržiūrėjimas susijęs ir su situacija Lietuvos rinkoje, ir su situacija tarptautinėse finansų rinkose. "Siekiame skatinti ir naujų indėlių sutarčių sudarymą, ir mokėti rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas esamiems klientams", - sakė jis.

Anot I.Ryklio, kol kas nepastebima tendencijos nutraukti indėlių sutartis. Kaip tik dėl finansų rinkoje susidariusios neapibrėžtos situacijos populiarėja saugūs investavimo būdai - dažniausiai terminuotieji indėliai ir obligacijos.

"Bankų rinkoje visada buvo aktyvi konkurencija, o indėlių palūkanos priklauso ne tik nuo jos, bet ir nuo pinigų kainos tarptautinėse rinkose bei centrinių bankų sprendimų", - tvirtino bankininkas.

Faktai

Lietuvos banko duomenimis, šalies bankuose laikomų indėlių suma 2008 metų liepos 1 dieną sudarė 40,6 mlrd. litų. Per ketvirtį ji padidėjo 0,9 mlrd. litų, arba 2,2 proc. (atitinkamu laikotarpiu prieš metus indėliai didėjo 1,1 mlrd. litų, arba 3,2 proc.).

Iš visų šiemet bankuose laikomų indėlių finansinėms institucijoms priklauso per 1 mlrd. litų (suma antrą ketvirtį sumažėjo beveik 16 proc.), privačios įmonės bankuose turi 11,5 mlrd. litų indėlių (suma antrą ketvirtį sumenko beveik 3 proc.), o šalies gyventojai bankuose laiko kiek daugiau nei 24 mlrd. litų (suma antrą ketvirtį padidėjo 5 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"