TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Infliacija ryja gyventojų santaupas

2011 03 05 0:00
Taupymas tampa beprasmis: terminuotų indėlių palūkanas infliacija jau visiškai "suvalgo" ar net pranoksta.
LŽ archyvo nuotrauka

Nepaisydami kylančios infliacijos ir mažų palūkanų normų už terminuotus indėlius, Lietuvos gyventojai bankuose ir kredito unijose laiko rekordinį kiekį pinigų. Nors bankuose laikomų pinigų vertė mažėja, ekonomistų nuomone, taupyti žmones skatina ateities baimė ir netikėjimas greitu ūkio atsigavimu.

Lietuvos banko duomenimis, fizinių asmenų indėliai komerciniuose bankuose 2011 metų sausio 1 dieną sudarė 26 mlrd. litų. Be to, indėlių augimas litais (3,1 mlrd. Lt) viršijo indėlių užsienio valiuta augimą (1,3 mlrd. Lt), todėl indėlių litais dalis padidėjo iki 66,5 proc. visų indėlių. Lietuvoje veikusiose 68 kredito unijose priimti indėliai per metus padidėjo 40 proc. ir sudarė 1 mlrd. litų.

Iš viso baigiantis 2010 metams gyventojai kredito įstaigose turėjo 16,5 mlrd. litų terminuotais indėliais laikomų lėšų ir 10,4 mlrd. litų - einamosiose sąskaitose.

Taupymas tampa beprasmis

SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda LŽ pripažino, kad laikyti pinigus einamojoje sąskaitoje taupymo tikslais šiuo metu nėra jokios prasmės. "Palūkanos už terminuotus indėlius dabar taip pat nedidelės. Apskaičiavome, kad trumpesnio ar vidutinio laikotarpio terminuotų indėlių palūkanas infliacija jau visiškai "suvalgo" ar net pranoksta. Manau, kad netolimoje ateityje infliacija neutralizuos apskritai visų terminuotų indėlių palūkanas, nes jos neaugs taip greitai kaip infliacija", - teigė finansų analitikas.

G.Nausėdos žodžiais, realios palūkanų normos, atsižvelgus į infliaciją, tampa neigiamos. "Žmogus net taupydamas ne tik neišsaugo pinigų, bet juos ir praranda", - patikslino SEB banko prezidento patarėjas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų sausį metinė infliacija Lietuvoje siekė 2,8 procento. Tuo metu 12 mėnesių terminuotų indėlių palūkanos litais šalies bankuose svyruoja maždaug� nuo 1 iki 3 procentų. Tik kai kurios kredito unijos savo nariams teikia iki 4,5 proc. palūkanas.

G.Nausėda teigia, kad didėjanti infliacija neskatina taupyti, todėl sunkoka tikėtis, kad žmonės "toleruos" tokią situaciją ir laikys indėlius bankuose. Tačiau finansų analitikas negalėjo pasakyti, kokios galėtų būti taupymo alternatyvos.

"Pensininkas į akcijas veikiausiai neinvestuos. Į nekilnojamąjį turtą galbūt gali - bet ne tiek sau, kiek vaikams. Alternatyvos yra, bet ne visiems gyventojams jos vienodai priimtinos. Dalis indėlininkų tiesiog nesirūpina grąža, jie nori, kad indėlis neprapultų. O kad negaus maksimalios grąžos, jau yra antraeilis dalykas. Man bent toks susidaro įspūdis", - svarstė G.Nausėda.

Tačiau, ekonomisto nuomone, pastaruoju metu bankuose laikomų indėlių rekordų laikotarpis baigiasi. Tai esą liudija nesena istorija. "Prieš dešimt metų po Rusijos krizės irgi daugelis gyventojų taupė, laikė pinigėlius juodai dienai, bet kai tik debesys prasiskleidė, prasidėjo ekonomikos augimas, pradėjo augti nebe indėlių, o paskolų portfelis", - prisiminė G.Nausėda.

Valdo nesaugumo jausmas

"Ogmios" įmonių grupės, valdančios keletą stambių prekybos ir logistikos centrų Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose, ekonomikos direktorė Viktorija Radzevičienė prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos laukia ilgas ir lėtas atsigavimo periodas. "Kainos artimiausiu metu kils, nes per krizę į daugelio šalių ekonomiką įmesti pertekliniai pinigai didins infliaciją, o mes ją importuosime su užsienio gamintojų prekėmis. Sofa Lietuvoje kainuos tiek pat, kiek ir Belgijoje, nesvarbu, kad gyvenimo lygis ir žmonių pajamos keleriopai skiriasi. Tačiau žmonės nemato ir nesuvokia, kuria kryptimi plukdomas šalies ūkio laivas, nesijaučia saugūs, todėl pinigus vis dar laiko "juodai dienai", - aiškina ekonomistė.

V.Radzevičienės teigimu, nors lietuviai mano, kad krizė baigiasi, investuoti neskuba. Pinigus jie daugiausia leidžia ilgalaikiam, jau sukauptam turtui. "Pačiame krizės įkarštyje ir po jos, praėjusių metų rugpjūčio - lapkričio mėnesiais paaiškėjo, kad yra pastatytų daug naujų individualių namų, nes padidėjo apdailos prekių - grindų dangų, durų, keraminių plytelių ir kitų - sektoriaus apyvarta. Tačiau apie pagyvėjimą prekyba nekilnojamuoju turtu kalbėti dar anksti. Bankai, šiuo metu nuosavybės ar įkeitimo teise disponuojantys didžiąja dalimi nekilnojamojo turto, dirbtinai laiko kainas ir jo neparduoda. Visai gali būti, kad ir laikys kokius septynerius metus, kaip anksčiau laikė Švedijoje", - mano ekonomistė.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys LŽ aiškino, kad prieš trejus metus, kai rinkoje cirkuliavo daug pinigų, žmonės taip pat laikė daug indėlių bankuose, gavo gerus atlyginimus, radosi vadinamoji paklausos infliacija. O dabar kyla pasiūlos infliacija, nes brangsta nafta, maisto ir kiti produktai.

"Tai blogina ekonominę prognozę. Vieni gyventojai taupo, nes turi daug pinigų. Kiti jų turi mažiau, bet taip pat taupo iš paskutiniųjų ir neis su tais pinigais į rinką, nes jų lūkesčiai prasti. O kai lūkesčiai prasti, pinigus perkelti į investicijas labai nelengva", - svarstė profesorius.

Gali kilti antroji krizės banga

Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti 1 proc. bazinę palūkanų normą, nors sausio mėnesį infliacija euro zonoje išaugo iki 2,4 procento. Tačiau "Reuters" apklausti ekonomistai nurodo, kad ECB pakeis savo politiką jau 2011 metų trečiąjį ketvirtį ir palūkanos turėtų išaugti kaip atsakas į vis didėjančias degalų, žaliavų ir maisto kainas.

SEB banko prezidento patarėjo G.Nausėdos nuomone, jeigu ECB ir nuspręstų šiemet didinti bazinę palūkanų normą, ji didėtų labai nedaug, nes ECB retai palūkanų normą kelia daugiau kaip 0,25 procento. "Tačiau kitąmet palūkanos gali kilti jau gerokai sparčiau. Tada pajudės visa palūkanų piramidė: tiek indėlių, tiek paskolų", - teigė ekonomistas.

Vilniaus universiteto profesorius P.Gylys teigė, kad Europos ekonomistai dabar sprendžia nelengvą dilemą. Viena vertus, palūkanų normos didinimas mažina infliaciją, tačiau brangina skolinimąsi ir mažina vartojimą. "Krizė dar nesibaigė, lūkesčiai prasti, pinigų trūksta, todėl kelti palūkanų normos nesiryžtama. Be to, kol kas neatmetama vadinamojo "antro panirimo", arba antrosios krizės bangos, tikimybė", - teigė P.Gylys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"