TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Infliacija zuikių kainos nedidina

2008 05 19 0:00
Zuikių skaičių miesto transporte lemia ne infliacija, o maža bauda už važiavimą be bilieto.
LŽ archyvo nuotrauka

Baudos, skiriamos už važiavimą miesto viešuoju transportu be bilieto, šiuo metu yra per mažos: brangstant bilietams, zuikiams skiriamų baudų dydžiai lieka nepakitę, todėl keleiviams labiau apsimoka pakliūti į kontrolierių rankas nei pirkti bilietą.

LŽ kalbintų miesto savivaldybių ir viešojo transporto paslaugas teikiančių įstaigų atstovai tvirtina, kad vadinamųjų zuikių, kurie nemokamai naudojasi miesto viešuoju transportu, skaičius kasmet išlieka panašus. Nelabai skiriasi ir bendra šiems pažeidėjams skirtų baudų suma.

Be bilieto - vis tiek pat.

Miesto viešojo transporto paslaugas Vilniuje teikiančios savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Vaidotas Antanavičius LŽ sakė, kad zuikių skaičius pastaraisiais metais išlieka stabilus ir ne itin kinta, nes didžiąją jų dalį sudaro tie patys asmenys, kurie piktybiškai važinėja be bilieto.

Specialistas teigė nemanantis, kad kai kurie keleiviai be bilietų važinėja dėl to, kad didėja pragyvenimo išlaidos, ir žmonėms neva neužtenka pinigų miesto transporto bilietams įsigyti. Jo nuomone, priešingai - tai savotiškas, gerai apskaičiuotas "biznis".

"Baudų dydis per mažas, tai ir atsiranda "ekonominių zuikių". Jiems geriau apsimoka važiuoti be bilieto nei jį nusipirkti. Ši tendencija akivaizdi. Baudų dydžiai nedidėja jau dešimtmetį, o bilietų kainos pakilo keletą kartų", - tvirtino pašnekovas.

"Nemokamai" važiuojantieji sumoka milijoną

Anot jo, labiausiai piktnaudžiauja jaunesni keleiviai: 80 proc. pažeidėjų miesto viešajame transporte sudaro asmenys iki 35 metų, 19 proc. - iki 65 metų ir tik 1 proc. - vyresni nei 65 metų žmonės.

Praėjusiais metais kontrolierių sučiupti Vilniaus zuikiai paklojo 1,150 mln. litų baudų, iš tokių pažeidėjų dar buvo išieškota daugiau nei vienas milijonas litų.

Praėjusiais metais baudas pavyko išieškoti iš 97 proc. sulaikytų pažeidėjų. Kaip teigia V.Antanavičius, daugiau kaip pusė pažeidėjų baudas sumoka iš karto - vos sugauti.

Kita pusė keleivių, kuriems surašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai, taip pat be nesklandumų sumoka skirtas baudas. Dalis pažeidėjų susitvarko tik gavę įspėjimus. Kitais atvejais tenka kreiptis į antstolius.

Tai, kad antstoliai savo darbą miesto naudai atlieka be skrupulų, pripažįsta ir patys pažeidėjai. Kaip LŽ guodėsi vienas toks "ekonominis zuikis", miesto transporte pernai jis tiek kartų buvo sučiuptas be 1,40 lito kainuojančio vienkartinio bilieto, kad antstoliai, suskaičiavę baudas ir savo išlaidas, kelis mėnesius nuo iš jo banko kortelės sąskaitos išskaičiuodavo po 300-400 litų - žmogus netekdavo ne tik pusės algos, bet ir valstybės socialinių išmokų, skirtų jo vaikams.

Vis tie patys zuikiai

VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas LŽ teigė, kad pastaraisiais metais kontrolieriai vidutiniškai sučiumpa 17-19 tūkst. pažeidėjų. Panašus jų skaičius buvęs ir praėjusiais metais. 2006 metais uostamiesčio zuikiams buvo skirta 132 tūkst. litų bendra baudų suma, o 2007 metais - 141 tūkst. litų.

"Didžiąją zuikių dalį sudaro tie patys asmenys - kai kurie per 5 metus sulaikyti daugiau nei 100 kartų. Kiti žmonės problemą "išauga": būdami jaunesni važinėja be bilieto, o baigę mokslus ir pradėję dirbti susipranta, rečiau taip elgiasi", - pasakojo pašnekovas.

Šiaulių mieste viešojo transporto paslaugas teikiančios įmonės UAB "Busturas" eksploatacijos direktorius Silvas Gedaminskas LŽ teigė, kad pagautų be bilieto keleivių per metus skaičius siekia apie 8 tūkst. ir kasmet išlieka panašus.

Kaune miesto viešojo transporto paslaugas teikiančios įmonės UAB "Kauno autobusai" duomenimis, 2007 metais keleivių, važiuojančių be bilieto, buvo sučiupta daugiau nei 11 tūkstančių. Panašus jų skaičius buvęs ir ankstesniais metais.

Kauno savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras LŽ taip pat tikino, kad dabartinė zuikiams skiriama bauda yra neadekvati važiavimo įkainiams. "Daugelyje miestų verta surizikuoti ir 2-3 kartus pakliūti kontrolieriams į rankas nei pirkti bilietą. Tarifai per pastaruosius dešimt metų gerokai pasikeitė, o baudos nedidėja", - skundėsi jis.

Kontrolieriai "atima" lengvatas

Pašnekovai sutartinai tvirtina, kad skundų dėl kontrolierių darbo pastaruoju metu gerokai sumažėjo. V.Antanavičius tikino, kad dėl kontrolės 2006 metais buvo gauti 103 skundai, praėjusiais metais - 68 skundai.

P.Keras teigė, kad raštiškų skundų Kaune dėl kontrolierių darbo šiemet gauta tik 5-6. Ginčai išsprendžiami telefonu.

Dėl elektroninio bilieto, kuris vis dar yra naujovė, nesusipratimų esą pasitaiko vos vienas kitas per mėnesį. Keli keleiviai, pasak jo, skundėsi dėl nepagrįstai skirtų nuobaudų manydami, kad jie turėjo teisę naudotis atitinkama lengvata, o kontrolierius to nepripažino.

"Dažniausiai Transporto lengvatų įstatymą geriau būna išstudijavę kontrolieriai. Tačiau klaidų yra padarę ir jie", - pripažino pašnekovas.

A.Samuilovas teigia, kad skundai Klaipėdoje dėl kontrolierių darbo įstaigą esą pasiekia vos keletą kartų per metus ir dažniausiai išnagrinėjami keleivių nenaudai. Konfliktinės situacijos neretai kylančios, kai keleiviai vienkartinį bilietą mėgina pažymėti jau kontrolės metu ir tvirtina anksčiau to padaryti nespėję.

Dėl elektroninio bilieto nesusipratimų kyla sutrikus elektroninei sistemai. "Tokiais atvejais lengviau išspręsti problemą, kai matome, kada bilietas papildytas: jei bilietas papildytas anksčiau nei tikrina kontrolė, konfliktą išsprendžiame keleivio naudai, tačiau kartais keleiviai gudrauja ir skųstis ateina nusipirkę bilietą tada, kai jau buvo patikrinti", - pasakojo A.Samuilovas.

Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė LŽ teigė, kad institutas gauna nusiskundimų dėl šiurkštaus kontrolierių elgesio. "Manau, kontrolieriams reikia tobulėti", - sakė Z.Čeponytė.

Beje, keleiviai neturi kur ginti savo interesų, nes teisės požiūriu paslaugą teikiančios įmonės darbuotojų netinkamas elgesys nepriklauso vartotojų apsaugos sričiai. Darbuotojų elgesio klausimas yra daugiau įmonės prestižo reikalas. Z.Čeponytė neatmeta galimybės, kad keleiviai abejotinais atvejais linkę geriau sumokėti baudą nei gaišti laiką aiškindamiesi su kontrolieriais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"